Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. B., išnagrinėjęs K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. 2012 m. kovo 26 d., teikė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str., t.y. pateikė apie save neteisingus duomenis, prisistatydamas K. F.. Šiais veiksmais K. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str.

K. B. pripažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailisi.

Kaltinimas K. B., padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. numatytą pažeidimą, grindžiamas surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2), nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 6 - 11), paaiškinimais (b. l. 12 - 13), pažyma apie baustumą (b. l. 14 - 17), kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. „Melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje“ numato, kad melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų.

Aiškinant šios teisės normos dispoziciją kartu su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 276 str., darytina išvada, kad nurodomas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad K. B., apklausiamas administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str., ir būdamas pasirašytinai įspėtas apie administracinę atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str., tyčia ir suvokdamas savo veiksmus pateikė apie save neteisingus duomenis, prisistatydamas K. F., t.y. teikė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl konstatuotina, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str., taigi yra baustinas.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

K. B. pripažino padaręs pažeidimą, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., pažeidėjui skirtina minimali nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str., ir nubausti jį 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.