- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- Ik-2386-624/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00559-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liuda Arlauskienė, Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė
- Atsakovas
- Žurnalistų
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, UAB „Respublikos leidiniai“, R. P., UAB „Vox eteris“
- Pareiškėjas
- UAB „Naujasis aitvaras“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus atstovei Žydrai Klevinskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Arūnui Sodoniui, nedalyvaujant pareiškėjos UAB „Naujasis aitvaras“ atstovui, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Respublikos leidiniai“ ir UAB „Vox eteris“ atstovams, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Naujasis aitvaras“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Respublikos leidiniai“, UAB „Vox eteris“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir R. P. dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Naujasis aitvaras“ skunde prašo teismo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2012-01-26 sprendimą Nr. SPR-2 (toliau – ir Sprendimas) dalyje, kuria nuspręsta pripažinti Vidaus reikalų ministro R. P. skundą iš dalies pagrįstu ir įspėti pareiškėją UAB „Naujasis aitvaras“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimo bei reikalauti, kad pareiškėja UAB „Naujasis aitvaras“ paneigtų teiginyje „O vidaus reikalų ministras savo aplinkai pavedė su žemėmis sumaišyti visus, kieno dėka kelių ereliavimo atvejis buvo paviešintas“ paskelbtą informaciją, ir Vidaus reikalų ministro R. P. skundą pareikštą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, atmesti kaip nepagrįstą visa apimtimi bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-08-22 vidaus reikalų ministro R. P. įgaliota atstovė pateikė atsakovui žurnalistų etikos inspektoriui skundą dėl publikacijose „Erelis“/R. P. - pakirptais sparnais“ („Vakaro žinios“, 2011-08-11, Nr. 184/3449), „R. P. - pakirptais sparnais“ (www.respublika.lt, 2011-08-11) ir „Kelių erelis R. P. neketina pasiaiškinti“ (www.atn.lt, 2011-08-11) paskelbtos informacijos, kuri neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą. Žurnalistų etikos inspektorius 2012-01-26 sprendime nusprendė įspėti pareiškėją dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 3 str. 3 d., 19 str. 2 d., 22 str. 8 d. 4 p. bei 41 str. 2 d. 1 ir 4 punktų pažeidimo, padaryto publikacijoje „Erelis“/R. P. - pakirptais sparnais“ („Vakaro žinios“, 2011-08-11, Nr. 184/3449); reikalauti, kad viešosios informacijos rengėja ir skleidėja pareiškėja bei viešosios informacijos skleidėjai - UAB „Vox eteris“ ir UAB „Respublikos“ leidiniai - paneigtų teiginyje „O vidaus reikalų ministras savo aplinkai pavedė su žemėmis sumaišyti visus, kieno dėka kelių ereliavimo atvejis buvo paviešintas“ paskelbtą tikrovės neatitinkančią R. P. garbę ir orumą žeminančią informaciją. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė VIĮ teisės normas, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių bei nesivadovavo aktualia Lietuvos Respublikos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika, dėl ko priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą dalyje Sprendimą. Atsakovas Sprendime nepagrįstai ir neteisingai tvirtina, kad teiginyje „O vidaus reikalų ministras savo aplinkai pavedė su žemėmis sumaišyti visus, kieno dėka kelių ereliavimo atvejis buvo paviešintas“ (toliau – ir Teiginys) paskleista informacija yra teigiama apie R. P. nurodymą savo aplinkos žmonėms susidoroti su asmenimis, paviešinusiais publikacijoje nurodytą Kelių eismo taisyklių pažeidimo atvejį. Atsakovo nuomone, Teiginyje pavartotas žodžių junginys „pavedė su žemėmis sumaišyti visus“ liudija apie konkretų R. P. elgesį, kuriuo jis nurodė atlikti visuomenėje nusistovėjusių moralės ir elgesio normų požiūriu nepriimtinus ir netoleruotinus veiksmus, t. y. įveikti, paniekinti, susidoroti su asmenimis, paskleidusiais informaciją apie R. P., o viešas paskelbimas, jog R. P. pavedė susidoroti su tam tikrais asmenimis, jei tai neatitinka tikrovės, laikytinas vienareikšmiškai žeminančiu. VIĮ 49 str. ir kiti straipsniai įpareigoja žurnalistų etikos inspektorių atlikti išsamų tyrimą ir gautą skundą išnagrinėti tinkamai, teisėtai ir motyvuotai, laikantis įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcionalumo, neliečiamumo ir viešumo principų reikalavimų. Šie reikalavimai, be kita ko, reiškia ir tai, kad, siekdamas tinkamai atlikti tyrimą ir priimti teisingą sprendimą žurnalistų etikos inspektorius privalo objektyviai, teisingai, išsamiai ir tinkamai nustatyti ir ištirti visas reikšmingas ginčo faktines aplinkybes, tinkamai nustatyti faktinių aplinkybių visetą ir jį įvertinti. Atsakovas tinkamai nenustatė, neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl ko nepagrįstai ir neteisingai konstatavo VIĮ nuostatų pažeidimus. Su R. P. tarnybinio automobilio vairavimu susiję straipsniai ir šio įvykio analizės visuomenės informavimo priemonėse buvo paskelbtos dar iki pareiškėjo laikraščio „Vakaro žinios“ publikacijos pasirodymo. Ši publikacija buvo parengta pagal pirmesnę, 2011-08-10 dienraščio „Respublika“ Nr. 183/6431 publikaciją „Ministro R. P. mašina lėkė kaip erelio“, prieš tai įvertinus svarbias aplinkybes, o būtent tai, kad ministras nepateikė publikacijos autoriui susijusios informacijos apie tai, ar pats vairavo automobilį bei ką jis žino ir galėtų pakomentuoti apie nurodytą incidentą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, publikacija „Erelis/R. P. - pakirptais sparnais“ buvo siekiama pašmaikštauti tiek apie nurodomą politinį/socialinį reiškinį, tiek ir patį ministrą bei jo reakciją, veiksmus dėl aprašomo incidento, kadangi ministras, būdamas atsakingas už tai, kad piliečiai laikytųsi įstatymų, nepateikė teisingos ir objektyvios su incidentu susijusios informacijos bei nesiėmė aktyvių jos spendimo veiksmų ir todėl buvo pasirinktas pamfleto herojumi. Pamfletas – literatūrinis kūrinys, kuriame pajuokiamas kuris nors politinio visuomenės gyvenimo reiškinys ar veikėjas; grožinės literatūros ir publicistikos žanras - satyrinis aktualios tematikos kūrinys, išjuokiantis, ironizuojantis konkretų asmenį arba asmenų grupę (dažniausiai visuomenės veikėjus), socialines ar politines institucijas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į pamfleto, kaip literatūrinio kūrinio, turinio ypatumus, publikacija ir joje pavartotas Teiginys yra pamfletas, kuriuo buvo siekiama pajuokti, ironizuoti konkretų reiškinį ir su šiuo reiškiniu susijusį politiką bei jo veiksmus. Šias išvadas patvirtina tiek publikacijos sukūrimo prielaidos, tiek pačios publikacijos turinys, tiek ir laikraščio „Vakaro žinios“ skiltis, kurioje buvo patalpinta publikacija. Akivaizdu, kad siekiant teisingai ir pagrįstai įvertinti Teiginio turinį ir jo reikšmę VIĮ reikalavimų kontekste, yra būtina kaip visetą įvertinti visą publikacijos tekstą ir jos sukūrimo prielaidas, taip pat Teiginio kontekstą ir kitus svarbius kriterijus (publikacija patalpinta pramoginėje/laisvalaikio laikraščio „Vakaro žinios“ skiltyje, kartu su orais, horoskopais, įvairiais juokeliais ir kt.). Atsakovas, priimdamas Sprendimą, šių aplinkybių tinkamai, objektyviai ir visapusiškai neištyrė bei neįvertino, dėl ko Sprendime padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, kad pareiškėjos publikacijoje yra paskelbta R. P. garbę ir orumą žeminanti informacija. Pagal VIĮ 2 str. 7 d., asmens kritika yra asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas neįžeidžiant asmens garbės ir orumo, nepažeidžiant jo privataus gyvenimo, nesumenkinant dalykinės reputacijos. Nuomonė - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. VIĮ 9 str. yra įtvirtinta kiekvieno asmens teisė viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą, ir už šios teisės įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje persekioti yra draudžiama. Taip pat yra draudžiama persekioti viešosios informacijos rengėją, skleidėją, jų dalyvį ar žurnalistą už paskelbtą informaciją, jau nekalbant apie nuomonę, jeigu ją rengiant ir platinant nebuvo pažeisti įstatymai. Pažymėjo, kad viešo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina. Viešo ir privataus asmens garbės bei orumo gynimo ribos skiriasi. Dėl to viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką (nors ir nevisiškai tikslią), kuri privataus asmens aspektu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Šiuo atveju, sprendžiant dviejų konstitucinių teisinių gėrių - asmens garbės ir orumo bei saviraiškos laisvės - koliziją, pirmenybė teiktina pastarajam. Svarbią reikšmę saviraiškos laisvės ir asmens garbės bei orumo gynimo kontekste turi atskira subjektų grupė - politikai ir kiti viešieji asmenys (įskaitant valstybės tarnautojus). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluotas didesnės politikų tolerancijos kritikai reikalavimas. Publikacija ir jos Teiginys yra ne šiaip apie viešą asmenį, tačiau apie politiką, einantį atsakingas ir reikšmingas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro pareigas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teismų praktikos išaiškinimais, šiam asmeniui yra taikomi aukštesni reikalavimai dėl pakantumo griežtesnei, labiau provokuojančiai ir šiurkštesnei kritikai, juokams ir pamfletinio pobūdžio kūriniams. Be to, visuomenė yra suinteresuota gauti visapusišką ir išsamią informaciją apie viešų asmenų, o ypač - politikų veiklą, poelgius, nuomonę ir poziciją įvairiais visuomenei aktualiais klausimais. Šiuo atveju publikacijoje yra kalbama apie R. P., kaip vidaus reikalų ministro, tarnybinio automobilio naudojimą. Ši tema yra visuomeniškai svarbi, visuomenė turi teisėtą ir pagrįstą interesą tokią informaciją gauti, o viešosios informacijos rengėjas, vykdydamas savo priedermę, turi pareigą visuomenę apie tai informuoti. Taigi, vykstant diskusijai (kuri buvo pradėta dar iki publikacijos pasirodymo) viešojo intereso klausimais (šiuo atveju dėl R. P. tarnybinio automobilio naudojimo, ministro reakcijos bei veiksmų), griežtas (siaurinamasis) saviraiškos laisvės ribojimo aiškinimas taikomas netgi tokiam informacijos ir idėjų skleidimui, kuris gali šokiruoti ar trikdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti tam tikrą perdėjimą ar provokaciją. Visuomenėje vykstant diskusijai viešojo intereso klausimais, kai valstybės pareigūnai ir žurnalistai turėtų naudotis plačia laisve kritikuoti valdžios veiksmus, net kai pateiktiems teiginiams gali trūkti aiškaus faktinio pagrindo, vis mažiau svarbus tampa faktinių ir vertinamųjų teiginių (žinios ir nuomonės) skirtumas. Atsakovas, priimdamas Sprendimą neįvertino, kad laikraščio „Vakaro žinios“ publikacijoje buvo pateikta pamfletinio pobūdžio viešo asmens, šiuo atveju - politiko ir vidaus reikalų ministro R. P., kritika, už kurią atsakomybėn negali būti traukiami viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai net ir tuo atveju, jeigu kritikos sulaukusiam viešajam asmeniui ši kritika nebuvo priimtina ar maloni. Analizuojant visos laikraštyje „Vakaro žinios“ paskelbtos publikacijos turinį, minčių dėstymą bei sakinių konstrukciją, yra aišku, kad, iškeliant viešojo intereso objektu esantį klausimą ir leistinose ribose pajuokiant politiką bei jo veiksmus, nebuvo keliamas ar sprendžiamas R. P. kaltumo klausimas kokių nors neteisėtų veikų kontekste, taip pat nebuvo vertinamas ir parodomas nesąžiningas ar neteisėtas R. P. elgesys, todėl publikacijoje pamfleto forma pateikta nuomonė neperžengia jos reiškimui nustatytų reikalavimų ir nepažeidžia pagrindinių visuomenės informavimo principų bei VIĮ nuostatų. Pasirodžius pirmajai dienraščio „Respublika“ publikacijai, ministras ir jo aplinka tuo buvo itin nepatenkinti ir ėmė raginti žurnalistus neskelbti tokio pobūdžio publikacijų, o vėliau skundu kreipėsi ir į žurnalistų etikos inspektorių dėl publikacijos, kuris žurnalistų etikos inspektoriaus buvo atmestas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK) yra priėmusi 2011-11-22 sprendimą Nr. KS-71, kuriame nurodė, kad R. P. elgesys, pavedant I. U. apginti jo garbę ir orumą bei ministerijos reputaciją, balansuoja ant Įstatymo pažeidimo ribos. Komisijai kelia abejonių R. P. pavedimas jam pavaldžiai tarnautojai kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą dėl ministro garbės ir orumo, o taip pat ir visos ministerijos dalykinės reputacijos gynimo. Iš skundų turinio matyti, kad juose ginama ne tik ministerijos dalykinė reputacija, bet ir R. P. garbė bei orumas. Komisijos nuomone, institucijos vadovai, saugodami ir gindami institucijos dalykinę reputaciją ir autoritetą, turi tai daryti tokiais būdais ir priemonėmis, kad nekeltų abejonių, jog gindami institucijos dalykinę reputaciją kartu jie gina ir savo, kaip privataus asmens, garbę ir orumą. Šie VTEK sprendimo teiginia patvirtina, kad, kaip ir nurodyta Teiginyje, vidaus reikalų ministras savo aplinkai iš tiesų pavedė su žemėmis sumaišyti (t. y. visiškai įveikti) visus, kieno dėka kelių ereliavimo atvejis buvo paviešintas, t. y. Teiginyje nurodyta informacija atitinka tikrovę ir niekaip nežemina ministro orumo ir garbės, o todėl priešingos atsakovo Sprendimo išvados yra nepagrįstos ir neteisingos. Pamfleto stiliumi publikacijoje išreikšta nuomonė apie visuomenei aktualius ir reikšmingus įvykius bei reiškinius, susijusius su politiko veikla ir jo poelgiais, nėra ir negali būti vertinama kaip tikrovės neatitinkanti, žeminanti informacija. Priešingų išvadų darymas akivaizdžiai paneigtų konstitucines bei konvencines spaudos ir žodžio laisvę, teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą bei visuomenės teisę gauti informaciją. Pareiškėja, kaip viešosios informacijos rengėja ir skleidėja, elgėsi sąžiningai ir savo veiksmais nepažeidė VIĮ 3 str. 3 d., 19 str. 2 d., 22 str. 8 d. 4 p. bei 41 str. 2 d. 1 ir 4 punktų (b. l. 1-7).
Pareiškėjo atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2012-01-26 žurnalistų etikos inspektorė priėmė sprendimą Nr. SPR-2 „Dėl publikacijose „Erelis“/R. P. - pakirptais sparnais“ („Vakaro žinios“, 2011-08-11, Nr. 184/3449), „R. P. - pakirptais sparnais“ (www.respublika.lt, 2011-08-11) ir „Kelių erelis R. P. neketina pasiaiškinti“ (www.atn.lt, 2011-08-11) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas). Išnagrinėjusi trečiojo suinteresuoto asmens (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro R. P.) skundą, atlikusi tyrimą dėl Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi ir įvertinusi skundo tyrimo metu surinktą medžiagą žurnalistų etikos inspektorė nusprendė įspėti viešosios informacijos rengėją ir skleidėją - UAB „Naujasis aitvaras“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 19 str. 2 d., 22 str. 8 d. 4 p. bei 41 str. 2 d. 1 ir 4 punktų pažeidimo, padaryto publikacijoje „Erelis“/R. P. - pakirptais sparnais“ („Vakaro žinios“, 2011-08-11, Nr. 184/3449) ir reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas UAB „Naujasis aitvaras“ bei viešosios informacijos skleidėjai - UAB „Vox eteris“ ir UAB „Respublikos“ leidiniai paneigtų teiginyje: „O vidaus reikalų ministras savo aplinkai pavedė su žemėmis sumaišyti visus, kieno dėka kelių ereliavimo atvejis buvo paviešintas.“ paskelbtą tikrovės neatitinkančią trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją. Žurnalistų etikos inspektorė, kaip viešojo administravimo subjektas, atliko trečiojo suinteresuoto asmens skundo tyrimą Visuomenės informavimo įstatyme nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi Viešojo administravimo įstatyme nustatytų pareigų, todėl priimtas Sprendimas viešosios informacijos rengėjos ir skleidėjos - UAB „Naujasis aitvaras“ atžvilgiu yra pagrįstas ir teisėtas. Trečiojo suinteresuoto asmens skundas buvo išnagrinėtas tinkamai ir išsamiai, atsižvelgta į skundo tyrimo metu pateiktus duomenis, imperatyvias teisės aktų nuostatas bei Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką garbės ir orumo gynimo bylose. Pareiškėjos argumentai dėl netinkamo Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų aiškinimo bei taikymo yra neteisingi ir nepagrįsti. Skundžiamame Sprendime žurnalistų etikos inspektorė pažymėjo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, būdamas Vidaus reikalų ministru, t. y. vadovaudamas viešajam juridiniam asmeniui, neabejotinai yra viešasis asmuo. Viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat asmens garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešojo asmens kritika, kad ir kokia kandi ar griežta būtų, yra leistina. Tai reiškia, jog viešasis asmuo privalo būti nuosaikesnis jo atžvilgiu reiškiamai kritikai, toleruoti neesminius jo atžvilgiu skelbiamos informacijos netikslumus. Tačiau viešasis asmuo taip pat turi teisę į garbės ir orumo gynimą. Teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti nėra absoliuti, ji visiškai nesuderinama su asmenį žeidžiančios informacijos ar dezinformacijos skleidimu. Sprendime nustatyta, kad viešajam asmeniui taip pat yra prieinama asmeninių neturtinių teisių, tokių kaip garbė ir orumas, apsauga nuo nesąžiningo jų sumenkinimo. Priešingu atveju visuomenės informavimo priemonės įgytų neribotą galimybę apie viešąjį asmenį skleisti informaciją, kuri sąmoningai iškreipia tiesą, žemina žmogaus garbę ir orumą, menkina jo įvaizdį visuomenės akyse. Todėl pareiškėjos argumentai dėl, neva, skundžiamu Sprendimu varžomos spaudos ir žodžio laisvės bei teisės viešai skleisti kritišką informaciją yra nepagrįsti ir negarbingi. Atlikus tyrimą, trečiojo suinteresuoto asmens skundas buvo pripažintas iš dalies pagrįstu. Dėl teiginiuose: „Vidaus reikalų ministro R. P. automobilis sekmadienį užfiksuotas lekiantis 160 km per valandą greičiu.“, „Tačiau vairavęs kelių erelis taip ir liko nenubaustas, o ponas P. ne tik neketina atsistatydinti, bet ir pasiaiškinti visuomenei“, „Ponas Raimundas net nesiteikia informuoti, ar kaip pamišęs lėkė jis pats, ar kas nors buvo „nuvaręs“ jo tarnybinį automobilį“, „Kiekvienas atsakingas asmuo po tokio skandalo atsistatydintų arba bent jau viešai atsiprašytų, kad daro tai, už ką kitus jo pavaldiniai baudžia.“, „Pono P. argumentai įrodinėjant savo nekaltumą - tiesiog geležiniai: esą jau kelerius metus jo automobilis nebuvo užfiksuotas kaip pažeidęs Kelių eismo taisykles. Bet būtent tuos kelerius metus jis dirba ministru. Būtų keista jei pareigūnai baustų savo šefą.“ paskleistos informacijos buvo nustatyta, kad pareiškėja neperžengė teisės skleisti informaciją ribų, todėl Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų nepažeidė. Teiginyje: „O vidaus reikalų ministras savo aplinkai pavedė su žemėmis sumaišyti visus, kieno dėka kelių ereliavimo atvejis buvo paviešintas.“ paskelbta informacija buvo įvertinta atsižvelgiant į jos turinį, struktūrą visos publikacijos kontekstą ir į visas skundo tyrimui reikšmingas aplinkybes. Sprendime buvo pagrįstai nustatyta, kad minėtame teiginyje paskleista informacija neabejotinai yra konstatuojamojo pobūdžio, kuria yra teigiama apie trečiojo suinteresuoto asmens nurodymą savo aplinkos žmonėms susidoroti su asmenimis, paviešinusiais publikacijoje nurodytą Kelių eismo taisyklių pažeidimo atvejį. Teiginyje pavartotas žodžių junginys „pavedė su žemėmis sumaišyti visus“ liudija apie konkretų trečiojo suinteresuoto asmens elgesį, kuriuo jis nurodė atlikti visuomenėje nusistovėjusių moralės ir elgesio normų požiūriu nepriimtinus ir netoleruotinus veiksmus, t. y. įveikti, paniekinti, susidoroti su asmenimis, paskleidusiais informaciją apie jį. Viešas paskelbimas, jog trečiasis suinteresuotas asmuo pavedė susidoroti su tam tikrais asmenimis, jei tai neatitinka tikrovės, laikytinas vienareikšmiškai žeminančiu. Skundo tyrimo metu pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, įrodančių skundžiamos žinios pagrįstumą. Pareiškėjos paaiškinimas, jog paskelbta informacija yra pamfletas, įvertinus jos turinį ir pobūdį, laikytinas nepagrįstu jokiais objektyviais duomenimis. Pažymėjo, kad tais atvejais, kai informacija yra pateikta panaudojant literatūrines vaizdingumo priemones, paskelbta feljetonų, šaržų forma, reikia atsižvelgti į tai, ar atitinka tikrovę žinios, sudarančios informacijos esmę, ar jos nėra iškreiptos. Konkrečiu atveju teiginyje pateikta žinia apie pavedimą susidoroti su tam tikrą informaciją paviešinusiais asmenimis iškreipia tiek vertinamoje publikacijoje, tiek anksčiau skelbtose publikacijose pateiktos informacijos esmę, kadangi apie trečiojo suinteresuoto asmens pavedimą susidoroti nei skundžiamoje publikacijoje, nei ankstesnėse publikacijose nebuvo skelbta. Taigi, tokia informacija nėra pagrįsta jokiais objektyviai egzistuojančiais duomenimis. Todėl remiantis duomenų neatitikimo tikrovei prezumpcija, nurodančia, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, Sprendime buvo pagrįstai konstatuota, jog ginčo teiginyje paskelbta tikrovės neatitinkanti, trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą žeminanti informacija. Nepagrįstu laiko ir pareiškėjos argumentą, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2011-11-22 sprendimas Nr. KS-71 patvirtina skundžiamame teiginyje paskelbtą informaciją. Trečiojo suinteresuoto asmens skundžiama publikacija buvo paskelbta 2011-08-11, o VTEK komisija sprendimą priėmė 2011-11-22, t. y. sprendimas buvo priimtas 3 mėnesiais vėliau, nei buvo paskleista ginčo informacija, todėl negali būti laikomas pagrindžiančiu pareiškėjos apie trečiąjį suinteresuotą asmenį paskleistą informaciją. Visuomenės informavimo įstatymas informacijai nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti tokia informacija ir jos paskleidimo būdas būtent informacijos paskelbimo metu, todėl konstatavus, kad pateikta šališka, neteisinga, asmens garbę ir orumą pažeidžianti informacija, t. y. padarius išvadą jog pažeisti Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimai, naujų aplinkybių (lyginant su tomis, kurios egzistavo informacijos paskelbimo metu) atsiradimas negali paneigti, jog informacijos paskelbimo metu buvo pažeisti teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai. Be to, minėtu sprendimu VTEK nusprendė tyrimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų nutraukti. VTEK tyrimo objektu buvo tarnybinio pobūdžio veiksmų įvertinimas trečiajam suinteresuotam asmeniui siekiant savo neturinių teisių gynybos, tačiau jokiu būdu ne pavedimo susidoroti („su žemėmis sumaišyti visus“) įvertinimas. Paskelbtos informacijos pobūdis bei kontekstas atskleidžia pareiškėjo tikslą - pažeminti ir sumenkinti trečiąjį suinteresuotą asmenį. Toks pareiškėjos, kaip viešosios informacijos rengėjos, elgesys laikytinas nesąžiningu, o tikslas - negarbingu, pažeidžiančiu profesinei etikai keliamus reikalavimus. Tikrovės neatitinkančios, trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos skelbimas nėra ir negali būti pateisinamas viešojo asmens kritika ar literatūrinių išraiškos priemonių vartojimu, kadangi laikomas sąmoningu tokio pobūdžio informacijos skelbimu, siekiant sumenkinti trečiąjį suinteresuotą asmenį. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavę, kad iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, tačiau galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti kitą asmenį, kas reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą duodantį pagrindą viešosios informacijos rengėjui taikyti teisinę atsakomybę. Principinės Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos suponuoja viešosios informacijos rengėjo atsakomybę už paskelbtą tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją. Asmuo, kuris naudojasi teise nevaržomai skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. laisvės garantija suteikiama spaudai su sąlyga, kad ji veikia siekdama pateikti informaciją kuri yra verta pasitikėjimo bei gerbdama žurnalistų profesinės etikos reikalavimus. Visuomenės informavimo įstatymo 4 str. laiduoja kiekvienam asmeniui teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Tačiau numato, jog laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją gali būti ribojama, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką žmogaus sveikatą garbę ir orumą privatų gyvenimą dorovę. Taigi, pareiškėja konkrečiu atveju absoliutino savo, kaip viešosios informacijos rengėjo, teisę viešai skleisti informaciją ir nepaisė Visuomenės informavimo įstatyme, kituose visuomenės informavimo sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje nustatyto draudimo skelbti informaciją žeminančią asmens garbę ir orumą, nesilaikė pareigos vadovautis pagarbos žmogui principu, laikytis profesinės etikos normų, tuo neabejotinai pažeisdamas trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą. Pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens skundas buvo išnagrinėtas laikantis įstatymo viršenybės, teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principų. Konkrečiu atveju buvo sprendžiamas dviejų konstitucinių vertybių - trečiojo suinteresuoto asmens garbės ir orumo bei pareiškėjo teisės skleisti informaciją pusiausvyros ir tarpusavio derinimo klausimas. Atsižvelgdama į skundo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, pareiškėjos tikslą ir jo elgesį, žurnalistų etikos inspektorė pagrįstai nusprendė, kad teiginyje: „O vidaus reikalų ministras savo aplinkai pavedė su žemėmis sumaišyti visus, kieno dėka kelių ereliavimo atvejis buvo paviešintas.“ paskleista informacija nėra suderinama su viešojo asmens kritika ar literatūrinių išraiškos priemonių naudojimu, todėl konkrečiu atveju prioritetas teiktinas trečiojo suinteresuoto asmens garbės ir orumo gynimui, kadangi pareiškėja peržengė teisės skleisti informaciją ribas (b. l. 51-56).
Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir R. P. su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja nukrypsta į visos publikacijos apibūdinimą, jos paskelbimo motyvus ir tikslus. Tačiau ginčo dalykas yra konkretus publikacijos vienas teiginys. Todėl pareiškėjos skundo argumentai nepaliečia ginčo dalyko. Vidaus reikalų ministras ir Vidaus reikalų ministerija neneigia saviraiškos laisvės ir teisės kritikuoti, tačiau šios laisvės nėra absoliučios, jomis negalima piktnaudžiauti, jas riboja kitos vertybės. Šis balansas įtvirtintas Visuomenės informavimo įstatymo 19 str. 2 d., kuri draudžia platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Pareiškėja teigia, kad publikacijoje nebuvo keliamas ar sprendžiamas R. P. kaltumo klausimas kokių nors neteisėtų veikų kontekste, nebuvo parodomas nesąžiningas ar neteisėtas R. P. elgesys. Tačiau iš tiesų publikacijoje buvo pateikta informacija, kad R. P. persekioja už jo kritiką. Garbės, orumo, dalykinės reputacijos gynimas teisėtomis priemonėmis - kreipiantis į žurnalistų etikos inspektorių, negali būti laikomas siekiu visus informaciją paviešinusius asmenis sumaišyti su žemėmis. Teiginys „o vidaus reikalų ministras savo aplinkai pavedė su žemėmis sumaišyti visus, kieno dėka kelių erzeliavimo atvejis buvo paviešintas“ yra akivaizdžiai negatyvus (b. l. 85-86).
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Respublikos leidiniai“ ir UAB „Vox eteris“ atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad žurnalistų etikos inspektorė 2012-01-26 priėmė sprendimą Nr. SPR-2 „Dėl publikacijose „Erelis“/R. P. - pakirptais sparnais“ („Vakaro žinios“, 2011-08-11, Nr. 184/3449), „R. P. - pakirptais sparnais“ (www.respublika.lt, 2011-08-11) ir „Kelių erelis R. P. neketina pasiaiškinti“ (www.atn.lt, 2011-08-11) paskelbtos informacijos“, kuriuo, pripažinusi vidaus reikalų ministro R. P. skundą iš dalies pagrįstu, nusprendė: įspėti viešosios informacijos rengėją ir skleidėją – UAB „Naujasis aitvaras“ – dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 19 str. 2 d., 22 str. 8 d. 4 p. bei 41 str. 2 d. 1 ir 4 punktų pažeidimo, padaryto publikacijoje „Erelis“/R. P. - pakirptais sparnais“ („Vakaro žinios“, 2011-08-11, Nr. 184/3449); reikalauti, kad viešosios informacijos rengėja ir skleidėja UAB „Naujasis aitvaras“ bei viešosios informacijos skleidėjai – UAB „Vox eteris“ ir UAB „Respublikos“ leidiniai – paneigtų teiginyje: „O vidaus reikalų ministras savo aplinkai pavedė su žemėmis sumaišyti visus, kieno dėka kelių ereliavimo atvejis buvo paviešintas.“ paskelbtą tikrovės neatitinkančią, pareiškėjo asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją (b. l. 79-84). Sprendime nurodyta, kad žurnalistų etikos inspektorė tyrimą atliko gavusi vidaus reikalų ministro R. P., kuris sprendime įvardijamas pareiškėju, įgaliotos atstovės I. U. 2011-08-22 skundą, patikslintą 2011-09-15, dėl publikacijose „Erelis“/R. P. - pakirptais sparnais“ („Vakaro žinios“, 2011-08-11, Nr. 184/3449), „R. P. - pakirptais sparnais“ (www.respublika.lt, 2011-08-11) ir „Kelių erelis R. P. neketina pasiaiškinti“ (www.atn.lt, 2011-08-11) skelbiant informaciją padarytų Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pažeidimų (b. l. 57-59, 64, 66-68). Publikacijoje „Erelis“/R. P. - pakirptais sparnais“ („Vakaro žinios“, 2011-08-11, Nr. 184/3449), nurodyta: „Vidaus reikalų ministro automobilis sekmadienį užfiksuotas lekiantis 160 km per valandą greičiu. Tačiau vairavęs kelių erelis taip ir liko nenubaustas, o ponas P. ne tik neketina atsistatydinti, bet ir pasiaiškinti visuomenei. Ponas Raimundas net nesiteikia informuoti, ar kaip pamišęs lėkė jis pats, ar kas nors buvo „nuvaręs“ jo tarnybinį automobilį. Kiekvienas atsakingas asmuo po tokio skandalo atsistatydintų ar bent jau viešai atsiprašytų, kad daro tai, už ką kitus jo pavaldiniai baudžia. O vidaus reikalų ministras savo aplinkai pavedė su žemėmis sumaišyti visus, kieno dėka kelių ereliavimo atvejis buvo paviešintas. Pono P. argumentai įrodinėjant savo nekaltumą – tiesiog geležiniai: esą jau kelerius metus jo automobilis nebuvo užfiksuotas kaip pažeidęs Kelių eismo taisykles. Bet būtent tuos kelerius metus jis dirba ministru. Būtų keista, jei pareigūnai baustų savo šefą. Juk tik šefas gali bausti. Dėl to jis ir šefas, o ne atstovas spaudai“ (b. l. 60-61). Nors patikslintu skundu atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui buvo skundžiamasi dėl daugiau minėtoje publikacijoje nurodytų teiginių, jis (skundas) šioje dalyje netenkintas: sprendime nurodyta, kad teiginyje „Vidaus reikalų ministro automobilis sekmadienį užfiksuotas lekiantis 160 km per valandą greičiu.“ faktas, kad būtent R. P. vairuojamas automobilis viršijo greitį išreikštas nepakankamai, t. y. jame nurodytas pažeidimas nėra priskiriamas R. P.; teiginiuose „Tačiau vairavęs kelių erelis taip ir liko nenubaustas, o ponas P. ne tik neketina atsistatydinti, bet ir pasiaiškinti visuomenei“, „Ponas Raimundas net nesiteikia informuoti, ar kaip pamišęs lėkė jis pats, ar kas nors buvo „nuvaręs“ jo tarnybinį automobilį“, „Kiekvienas atsakingas asmuo po tokio skandalo atsistatydintų ar bent jau viešai atsiprašytų, kad daro tai, už ką kitus jo pavaldiniai baudžia“, „Pono P. argumentai įrodinėjant savo nekaltumą – tiesiog geležiniai: esą jau kelerius metus jo automobilis nebuvo užfiksuotas kaip pažeidęs Kelių eismo taisykles. Bet būtent tuos kelerius metus jis dirba ministru. Būtų keista, jei pareigūnai baustų savo šefą.“ paskelbta informacija yra išreiškimas subjektyvus, sarkastiškas R. P. veiksmų ar neveikimo, reaguojant į visuomenės informavimo priemonėse aprašytą įvykį, vertinimas, vartojamais žodžių junginiais – „kelių erelis“, „kelių ereliavimo atvejis“ yra realizuota viešosios informacijos rengėjo teisė reiškiant nuomonę vartoti literatūrinės išraiškos priemones. Motyvuodama sprendimą pripažinti teiginyje „O vidaus reikalų ministras savo aplinkai pavedė su žemėmis sumaišyti visus, kieno dėka kelių ereliavimo atvejis buvo paviešintas.“ paskelbtą informaciją tikrovės neatitinkančia, R. P. asmens garbę ir orumą žeminančia informacija, atsakovė nurodo: ja (paskleista informacija) yra teigiama apie R. P. nurodymą savo aplinkos žmonėms susidoroti su asmenimis, paviešinusiais publikacijoje nurodytą Kelių eismo taisyklių pažeidimo atvejį; skundžiamame teiginyje pavartotas žodžių teiginys „pavedė su žemėmis sumaišyti visus“ liudija apie konkretų R. P. elgesį, kuriuo jis nurodė atlikti visuomenėje nusistovėjusių moralės ir elgesio normų požiūriu nepriimtinus ir netoleruotinus veiksmus, t. y. įveikti, paniekinti, susidoroti su asmenimis, paskleidusiai informaciją apie R. P.; viešas paskelbimas, jog R. P. pavedė susidoroti su tam tikrais asmenimis, jei tai neatitinka tikrovės, laikytinas vienareikšmiškai žeminančiu. Viešosios informacijos rengėjas nepateikė objektyvių duomenų, įrodančių skundžiamos žinios pagrįstumą.
Pateiktame skunde pareiškėja UAB „Naujasis aitvaras“, ginčydama atsakovo 2012-01-26 sprendimo Nr. SPR-2 dalies, priimto jos atžvilgiu, teisėtumą ir pagrįstumą, nurodo, kad: publikacija ir joje pavartotas teiginys yra pamfletas, kuriuo buvo siekiama pajuokti, ironizuoti konkretų reiškinį ir su šiuo reiškiniu susijusį politiką bei jo veiksmus; publikacijoje buvo pateikta pamfletinio pobūdžio viešo asmens, šiuo atveju – politiko ir vidaus reikalų ministro R. P., kritika, už kurią atsakomybėn negali būti traukiami viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai net ir tuo atveju, jeigu kritikos sulaukusiam viešajam asmeniui ši kritika nebuvo priimtina ar maloni; pasirodžius pirmajai dienraščio „Respublika“ publikacijai, ministras ir jo aplinka tuo buvo itin nepatenkinti ir ėmė raginti žurnalistus neskelbti tokio pobūdžio publikacijų, o vėliau su skundu kreipėsi ir į žurnalistų etikos inspektorių dėl publikacijos, kuris žurnalistų etikos inspektoriaus buvo atmestas kaip nepagrįstas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2011-11-22 sprendime Nr. KS-7 nurodė, kad R. P. elgesys, pavedant I. U. apginti jo garbę ir orumą bei ministerijos reputaciją, balansuoja ant Įstatymo pažeidimo ribos. Šios aplinkybės patvirtina teiginį apie R. P. veiksmus, papildomai suteikiant jiems ironizuojantį, pamfletinio pobūdžio stilių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-05-29 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A858-1304/2012, spęsdamas klausimą, kokia turėtų būti tinkama pusiausvyra tarp kelių teisiškai reikšmingų ir ginamų vertybių – saviraiškos laisvės ir asmenų garbės ir orumo, jų reputacijos apsaugos, apibendrino Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos žmogaus teisių teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo klausimu ir pažymėjo, kad Konstitucijos 25 straipsnio bei EŽTK 10 straipsnio turinys ir juos plėtojanti teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad saviraiškos (informacijos) laisvė, kaip konstitucinė vertybė, gali būti ribojama tik įstatymuose aiškiai apibrėžtais atvejais siekiant apsaugoti kitas konstituciškai reikšmingas vertybes, pats ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui. Taip pat teigtina, jog teismų praktikoje pabrėžiamas pamatinis saviraiškos laisvės vaidmuo demokratinėje visuomenėje ir laikomasis nuostatos, kad šios laisvės ribojimai galimi tik esant svariems motyvams.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus, kad publikacijos „Erelis“/R. P. – pakirptais sparnais“ paskelbimo metu R. P. buvo vidaus reikalų ministras, t. y., ką konstatavo ir atsakovas, viešasis asmuo, visas straipsnis ir konkreti informacija („O vidaus reikalų ministras savo aplinkai pavedė su žemėmis sumaišyti visus, kieno dėka kelių ereliavimo atvejis buvo paviešintas.“), kuri pripažinta neatitinkančia tikrovės ir žeminančia R. P. garbę ir orumą, yra susijęs su jo, kaip ministro veikla, taip pat publikacijos atsiradimo aplinkybes, visą jos kontekstą ir stilių, galima teigti, kad atsakovė nepagrįstai pripažino UAB „Naujasis aitvaras“ pažeidus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 19 str. 2 d., 22 str. 8 d. 4 p. bei 41 str. 2 d. 1 ir 4 p.: minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-29 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A858-1304/2012, pažymėta, jog Europos žmogaus teisių teismas savo praktikoje taip pat nurodo, kad saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sąlygų, o ši laisvė, galiojanti su apribojimais, įtvirtintais EŽTK 10 straipsnio 2 dalyje, taikytina ne tik „informacijai“ arba „idėjoms“, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. EŽTT manymu, tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra demokratinės visuomenės, reikalavimai (žr., pvz., 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimą Handyside prieš Jungtinę Karalystę, pareišk. Nr. 5493/72; 1986 m. liepos 8 d. sprendimas Lingens prieš Austriją, pareišk. Nr. 9815/82; 1991 m. lapkričio 26 d. sprendimą Observer & Guardian prieš Jungtinę Karalystę, pareišk. Nr. 13585/88; 1997 m. vasario 24 d. sprendimą De Haes & Gijsels prieš Belgiją, pareišk. Nr. 19983/92). Šiuo atveju duomenų, jog informacija („vidaus reikalų ministras savo aplinkai pavedė su žemėmis sumaišyti visus, kieno dėka kelių ereliavimo atvejis buvo paviešintas“) paskleista turint tikslą ne informuoti visuomenę klausimu, kuriuo ji turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, o siekiant kitų tikslų, nėra, be to, priešingai nei teigia atsakovė, itin skrupulingai nevertinant panaudotos literatūrinės vaizdingumo priemonės tinkamumo, iš esmės yra teisinga: kaip nurodė paaiškinime inspektorei ir skunde teismui pareiškėja UAB „Naujais aitvaras“, jos publikacija buvo išspausdinta tik po to, kai buvo paskelbta analogiško turinio pirmesnė 2011-08-10 dienraščio „Respublika“ publikacija „Ministro R. P. mašina lėkė kaip erelio“ (b. l. 28-29, 73). Kadangi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Protokolo ir viešųjų ryšių skyrius 2011-08-10 išplatino pranešimą spaudai, kuriuo minėtoje 2011-08-10 dienraščio „Respublika“ publikacijoje paskleista informacija apie Vidaus reikalų ministeriją ir vidaus reikalų ministrą pavadinta netikslia, šališka, klaidinančia ir šmeižikiška, dėl ko Vidaus reikalų ministerija ketina kreiptis į atitinkamų žiniasklaidos priemonių leidėjus dėl jos paneigimo, taip pat į žurnalistų etikos kontrolės institucijas, o vidaus reikalų ministras R. P. – privačiai ginti garbę ir orumą teisme (b. l. 126-127), pareiškėja UAB „Naujais aitvaras“, rengdama publikaciją, jau galėjo žinoti apie kilusį nepasitenkinimą dėl 2011-08-10 dienraščio „Respublika“ publikacijoje paskleistos informacijos, nors tam, kaip 2012-02-02 priimtame sprendime Nr. SPR-3 pažymėjo pati atsakovė (b. l. 32-38), nebuvo jokio pagrindo, o R. P., kaip matyti iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2011-11-22 sprendimo Nr. KS-71, tikrai pavedė jai pavaldžiai tarnautojai kreiptis dėl minėtos publikacijos į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą dėl jo garbės ir orumo gynimo (b. l. 39-45).
Pažymėtina ir tai, kad žurnalistų etikos inspektorei taip pat nebuvo pateikti įrodymai, kad I. U. turi teisę atstovauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją ir vidaus reikalų ministrą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje, kadangi 2011-08-18 įsakymas Nr. 1V-628 „Dėl I. U. įgaliojimo“ suteikia I. U. teisę atlikti procesinius veiksmus tik administracinių ginčų komisijose ir kitose ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijose, taip pat teismuose.
Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėja paduodama skundą, sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį. Todėl jai iš atsakovo priteisiama 100 Lt. Pareiškėja UAB „Naujasis aitvaras“ nepateikė teismui įrodymų apie kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad ABTĮ 45 str. 1 d. numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Naujasis aitvaras“ skundą tenkinti.
Panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2012-01-26 sprendimą Nr. SPR-2 „Dėl publikacijose „Erelis“/R. P. - pakirptais sparnais“ („Vakaro žinios“, 2011-08-11, Nr. 184/3449), „R. P. - pakirptais sparnais“ (www.respublika.lt, 2011-08-11) ir „Kelių erelis R. P. neketina pasiaiškinti“ (www.atn.lt, 2011-08-11) paskelbtos informacijos“ dalyje, kurioje nuspręsta pripažinti vidaus reikalų ministro R. P. skundą iš dalies pagrįstu, įspėti UAB „Naujasis aitvaras“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimo bei reikalauti, kad pareiškėjas UAB „Naujasis aitvaras“ paneigtų teiginyje „O vidaus reikalų ministras savo aplinkai pavedė su žemėmis sumaišyti visus, kieno dėka kelių ereliavimo atvejis buvo paviešintas“ paskelbtą informaciją.
Priteisti iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 100 Lt (vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai UAB „Naujasis aitvaras“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.