Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 309 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 6 d., bausmės subendrintos sudėjimo bei apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams su 25 MGL (3250 Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 2 p., 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant A. R. atsiprašyti nukentėjusios A. G. bei per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Be to, A. R. pagal BK 154 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2010-02-27 iki 2010-03-14 mobiliojo ryšio telefono „Sony Ericsson Cyber-Shot" pagalba, jam nepažįstamiems asmenims išsiuntė MMS žinutes su A. G. paniekinančiais ir žeminančiais pornografinio turinio vaizdais ir nuotraukomis, su prierašais apie jos asmeninį gyvenimą ir seksualinio darbo paieška, tokiu būdu paskleidė apie A. G. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti A. G. kitų asmenų akivaizdoje.

Be to, A. R. pagal BK 155 str. 2 d. nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2010-02-27 iki 2010-03-14 mobiliojo ryšio telefono „Sony Ericsson Cyber-Shot" pagalba, neviešai įžeidė A. G., o būtent – išsiųsdamas jam nepažįstamiems asmenims MMS žinutes su A. G. paniekinančiais ir žeminančiais pornografinio turinio vaizdais ir nuotraukomis, su prierašais apie jos asmeninį gyvenimą ir seksualinio darbo paiešką, užgauliai pažemino ir įžeidė nukentėjusiąją A. G. ne tik jam nepažįstamų asmenų, bet ir pačiai A. G. nepažįstamų asmenų akivaizdoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl A. R. kaltės platinus pornografinio turinio dalykus, apšmeižus ir įžeidus nukentėjusiąją A. G., ir teisingai apelianto nusikalstamą veikimą kvalifikavo atitinkamai pagal BK 309 str. 1 d., 154 str. 1 d. ir 155 str. 2 d. Apeliantas savo skundu nesutinka ne tik su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, bet ir su jam paskirtomis bausmėmis, bei pačios baudžiamosios atsakomybės apimtimi.

Dėl tokių skundo argumentų pirmiausiai pažymėtina, kad pagal BK 309 str. 1 d. kyla atsakomybė tam, kuris turėdamas tikslą platinti pagamino ar įsigijo arba platino pornografinio turinio dalykus. Taigi, šioje dispozicijoje yra įvardinti trys alternatyvūs veikimai, kuriais objektyviai gali pasireikšti minėtas nusikaltimas. Konkrečiu atveju apeliantui iš paminėtų alternatyvių veikimų yra inkriminuotas tik vienas – pornografinio turinio dalykų platinimas nuo 2010-02-27 iki 2010-03-14, mobiliuoju telefonu siunčiant MMS žinutes nepažįstamiems asmenims. Tuo pačiu tenka pažymėti, kad A. R. suformuluotame kaltinime minima ir apie pornografinio turinio nuotraukų ir vaizdo įrašų pagaminimą, tačiau tai nereiškia, kad A. R., kaip BK 309 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės sudėties požymis, yra inkriminuotas ir pornografinio turinio dalykų pagaminimas, nes tikslas platinti tokio pobūdžio dalykus nekonstatuotas. Kita vertus, kolegija nemano, kad A. R. pornografinio turinio nuotraukų ir vaizdo įrašų pagaminimas, kaip aplinkybė, turėtų būti šalinama iš kaltinimo, nes ją kaip faktą patvirtina visuma byloje surinktų įrodymų, tarp jų paties apelianto parodymai teisiamajame posėdyje (144 b. l.).

Aptarti, vienas kitą papildantys, įrodymai, kolegijai nekelia abejonių ir aiškiai patvirtina, kad A. R. siųstas pornografinio turinio nuotraukas ir vaizdo įrašus gavo ne vienas asmuo, kaip teigė apeliantas savo skunde.

Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistasis nesuprato, jog jo siųstos MMS žinutės yra pornografinio turinio, pasak apelianto, jis nenorėjo platinti pornografinio turinio dalykų, o tokiu būdu norėjęs pranešti kitiems, kad A. G. turi draugą. Dėl tokių argumentų pirmiausia pažymėtina, kad byloje esančiu 2010-06-16 ekspertizės akto Nr. EA-39 išvadose konstatuota, kad tiek A. R. mobiliajame telefone, tiek liudytojo E. B. mobiliajame telefone rastuose vaizdo dokumentuose esanti informacija yra pornografinio pobūdžio (88-90 b. l.). Teismas ekspertizės aktą ištyrė ir visiškai pagrįstai jį pripažino A. R. kaltės įrodymu, nes pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą pornografinio pobūdžio informacija yra tokia informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.). Tuo pačiu pažymėtina, kad įstatymų nežinojimas savaime nepašalina baudžiamosios atsakomybės, o be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti, kad A. R. dėl savo asmeninių savybių, sveikatos būklės (107 b. l.) būtų sunku suprasti savo veikimo esmę ir pobūdį.

Aptartų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. R. suvokė, kokio pobūdžio duomenis jis išsaugoja savo mobiliajame telefone ir atitinkamai po to siunčia nežinomiems adresatams. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas pats savo nuožiūra iš savo mobiliojo telefono atrinko vaizdo failus dėl to, kad juos pamatytų kiti mobiliųjų telefonų naudotojai. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 309 str. nėra svarbus jo veikimo motyvas, svarbu, kad asmuo suprastų, jog demonstruoja pornografinio turinio dalykus, ir nori taip veikti. Taigi, galima daryti išvadą, kad A. R. tiksliai žinojo, kokio pobūdžio vaizdo dokumentus jis išsaugo savo mobiliajame telefone ir siunčia kitiems mobiliųjų telefonų abonentams, kas patvirtina, kad apeliantas siekė platinti ir platino pornografinio turinio dalykus. Tai, kad nuteistasis aiškiai suvokė savo veikos pobūdį ir veikė sąmoningai, patvirtina ir prierašai prie liudytojams nusiųstų vaizdo dokumentų, apie, neva, teikiamas seksualines paslaugas, ieškomą darbą ir kt., išsiųstų vaizdų skaičius kiekvienam nustatytam gavėjui (pvz. liudytojas E. B. gavo 4 MMS žinutes su prierašais), kas patvirtina, kad pornografinio turinio dalykai, kuriuos siuntė apeliantas, nebuvo atsitiktiniai.

Byloje surinkti įrodymai atskleidžia visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 309 str. 1 d., sudėties požymius A. R. veikoje, todėl išteisinti jo dėl pornografinio turinio dalykų platinimo nėra teisinio pagrindo.

Taip pat kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu A. R. pagrįstai nuteistas ne tik už pornografinio turinio dalykų platinimą, bet ir už tai, kad savo veiksmais apšmeižė bei įžeidė nukentėjusiąją A. G.. Iš esmės tai pripažino ir pats apeliantas teisiamajame posėdyje, teigdamas suprantąs, kad tokiu savo poelgiu pažemino ir įžeidė nukentėjusiąją (144 b. l.). Kad dėl buvusio draugo – A. R. veiksmų, jautėsi paniekinta, pažeminta bei įžeistą teisiamajame posėdyje ir apeliacinės instancijos teisme tvirtino ir pati A. G..

Šiame nuosprendyje jau buvo aptartas apelianto išsiųstų vaizdo žinučių liudytojams E. B. ir A. F. turinys. Šiose žinutėse, kaip minėta, buvo prierašai apie, neva, A. G. ieškomą seksualinio pobūdžio darbą, nors iš tikrųjų nukentėjusioji tokio darbo neieškojo ir tai aiškiai buvo žinoma nuteistajam. Pats A. R. teisiamajame posėdyje pripažino, kad tokio pobūdžio žinutes kitiems mobiliųjų telefonų abonentams siuntė dėl to, kad buvo išvarytas nukentėjusiosios, apimtas pykčio, kad parodyti kitiems, jog ji turi draugą, vadinasi, ne dėl to, kad padėti susirasti darbą. Be abejonės, tokia tiesos neatitinkanti informacija, apie A. G., kartu su atsiustais pornografiniais vaizdais, galėjo paniekinti ir pažeminti nukentėjusiąją. Tokie, įrodymais nustatyti apelianto veiksmai atskleidžia jo nusikalstamo sumanymo turinį – siekį apšmeižti nukentėjusiąją, todėl jis pagrįstai nuteistas pagal BK 154 str. 1 d.

Tuo pačiu tenka pažymėti, kad A. R., nusiuntęs kitiems asmenims pornografinio turinio vaizdinę medžiagą, kuri, paties A. R. teigimu ir A. G. tvirtinimu, buvo skirta jų asmeniniam naudojimui ir kurioje oralinio akto metu vaizduojama pati nukentėjusioji A. G., įžeidė pastarąją. Dėl jau aptartų visų aplinkybių kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistasis savo veiksmais aiškiai siekė pažeminti buvusią draugę, nes, pasak apelianto, buvo supykęs. Taigi, nėra jokio pagrindo išteisinti A. R. ir dėl asmens įžeidimo pagal BK 155 str. 2 d., nes jo veiksmuose nustatyti visi būtini minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji sudėties požymiai.

BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, skirdamas apeliantui bausmes, nepakankamai dėmesingai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir, svarbiausia, į kaltininko asmenį apibūdinančius duomenis ir jo keliamą pavojų visuomenei.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. teistumas išnykęs (44-45 b. l), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (46-49 b. l.), policija dėl jo elgesio nusiskundimų negauna (57 b. l.), dirba – visos šios aplinkybės apibūdina apeliantą teigiamai. Visgi, A. R. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių du – nesunkūs nusikaltimai, ir vienas baudžiamais nusižengimas. Tačiau toks, nors ir nepateisinamas, apelianto elgesys yra daugiau atsitiktinis, nes realizuotas dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių – nukentėjusiajai išvarius A. R.. Jau minėta, kad A. R. teistumas išnykęs, vadinasi, jis laikomas neteistu (BK 97 str. 6 d.), o tokiam asmeniui už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, paprastai, skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Šiuo atveju apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam pagal BK 154 str. 1 d. ir 309 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmes privalėjo savo sprendimą motyvuoti, tačiau to nepadarė ir taip netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 55 str.).

Taigi, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai apeliantui paskyrė griežčiausias BK 154 str. 1 d. ir 309 str. 1 d. sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą, o už baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 155 str. 2 d. skyrė per didelę – vidurkio dydžio (BK 47 str. 3 d. 1 p.) baudą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai paskirtų bausmių (BPK 328 str. 2 p.).

Kolegija, atsižvelgsi į visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir nustatytas aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiajai žala nepadaryta (byloje civilinis ieškinys nepareikštas), kad nenustatyta A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, daro išvadą, kad bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d., pavyks pasiekti skiriant nuteistajam pagal BK 154 str. 1 d. ir 309 str. 1 d. laisvės apribojimo bausmes, o pagal BK 155 str. 2 d. mažesnę už vidurkį baudą.

Byloje nustatytos A. R. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės aiškiai rodo, kad jis tais pačiais veiksmais pažeidė tris skirtingus baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnius, vadinasi, apelianto nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir paskirtos bausmės pagal BK 63 str. 5 d. 1 p. turi būti bendrinamos apėmimo būdu. Šioje dalyje apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, subendrindamas A. R. paskirtas bausmes apėmimo ir visiško sudėjimo būdais, todėl ir šiuo atveju skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p.), o paskirtos bausmės subendrinamos iš naujo.

Skiriant laisvės apribojimo bausmę, teismas gali paskirti kaltininkui draudimus ar įpareigojimus, jei mano, kad tai darys teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 str. 7 d.). Kolegija nemano, kad, konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismo paskirtas įpareigojimas A. R. atsiprašyti nukentėjusiosios duos pozityvių rezultatų, nes apeliacinio teismo posėdyje A. G. aiškiai deklaravo norą nebendrauti su nuteistuoju, o pastarasis teigė, kad neturi galimybės įgyvendinti minėta įpareigojimą, nes nukentėjusioji jo vengia. Todėl kolegija daro išvadą, kad draudimas A. R. bendrauti su A. G. darys didesnį teigiamą poveikį nuteistojo elgesiui ir atitiks nukentėjusiosios interesus.

Apeliantas savo skundu taip pat nesutinka su tuo, kad buvo konfiskuotas jo mobiliojo ryšio telefonas, nes, pasak A. R., filmavo ir fotografavo jis ne su konfiskuotu telefonu.

BK 42 str. 6 d. nustatyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. BK 72 str. numato, kad konfiskuojamas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. R. tris atskiras nusikalstamas veikas padarė naudodamas savo mobilųjį telefoną, siuntinėdamas laikmenose išsaugotus pornografinio turinio dalykus ir įvairius prierašus prie jų. Taigi, nuteistojo mobilusis telefonas su SIM kortele buvo jo naudota priemonė nusikalstamiems sumanymams įgyvendinti, todėl yra pagrįstai konfiskuota, ir keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nuosprendį:

A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. paskirti laisvės apribojimą 1 metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. paskirtą baudą sumažinti iki 10 MGL (1300 Lt), o pagal Lietuvos Respublikos BK 309 str. 1 d. paskirti laisvės apribojimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, uždraudžiant akivaizdžiai ir bet kokiomis ryšio priemonėmis bendrauti su A. G..

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. R., taikant Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 2 p., 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams, įpareigojant A. R. atsiprašyti nukentėjusios A. G. bei per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.