- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-637-245-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 98-1-00018-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Arvydas Stankus
- Nuteistasis
- K. S.
- Nukentėjusysis
- J. P.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nuteistajam K. S., civilinio atsakovo atstovei Genovaitei Meržvinskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. S. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010-06-28 nuosprendžio, kuriuo K. S. nuteistas pagal LR BK 281 str. 1 d. – 20 MGL (2600 litų) bauda. Iš UAB ,,Kamės ūkis“ nukentėjusiajai J. P. priteista 8000 litų neturtinės žalos atlyginimui. Iš K. S. nukentėjusiajai J. P. priteista 500 litų advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. pagal LR BK 281 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009-01-07, apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), kelyje Žindaičiai-Vertimai, vairuodamas automobilį „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Kamės ūkis“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus, t.y. nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo bei meteorologines sąlygas, lėtindamas važiavimo greitį, nesuvaldė vairuojamo automobilio, todėl slysdamas automobilis kliudė keliu judėjusią pėsčiąją J. P., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios J. P. sveikata, nes dėl dešinės kojos išorinio kulkšnelio lūžimo sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010-06-28 ir jį išteisinti. Nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, be to, bylą išnagrinėjo teisėjas, kuris priėmė nutartį nusišalinti, o teismo posėdžio protokolas suklastotas. Vien dėl tokių proceso pažeidimų nuosprendis privalo būti panaikintas, byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nors byloje nesurinkta jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog jis padarė KET pažeidimą, taip pat nėra įrodymų nustatančių priežastinį ryšį tarp jo veikos ir atsiradusios žalos. Priimant nuosprendį teismas rėmėsi sąlygine specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nežinoma susidūrimo vieta, neaiškus stabdymo kelias, nors specialistas tvirtina, kad buvo stabdyta, negalima nustatyti nukentėjusiosios veiksmų prieš įvykį. Iš nukentėjusiosios apklausos paaiškėjo, kad pastaroji serga psichine liga ir gydosi, geria stiprius psichiką slopinančius vaistus. Apklausti ją gydę gydytojai negalėjo pasakyti, kad nukentėjusioji adekvačiai vertina aplinką ir kokio vertingumo parodymus duoda. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jis teigė, kad nukentėjusioji ties kelio viduriu jau perėjusi gatvę ir pamačiusi jo automobilį nėjo toliau, ką būtų daręs kiekvienas žmogus, bet metėsi atgal, tiesiai po ratais, ko nebuvo įmanoma numatyti.
Teismas turėjo įvertinti abiejų eismo įvykio dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Nukentėjusiosios veiksmai ir priežastinis ryšys tarp jos padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatytas, tai reiškia, kad negalima išskirstyti atsakomybę dėl kilusių pasekmių pagal byloje surinktus įrodymus, vadinasi teismo išvados, kad žalingos pasekmės kilo vien dėl jo veiksmų, nepagrįsta. Teismas nekreipė dėmesio, kad pėstysis taip pat turi pareigas kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir tas pareigas aiškiai nustato KET: pėstieji privalo eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra – kelkraščiu; kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys pėstieji turi eiti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį; į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių ar kelkraščių liniją; įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu; važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Visas šias taisykles nukentėjusioji pažeidė. Ar yra priežastinis ryšys tarp jos padarytų pažeidimų ir eismo įvykio, teismas į tai neatsakė, be to, teismas padarė grubių proceso pažeidimų, netinkamai aiškino byloje surinktus įrodymus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, civilinio atsakovo atstovę, kuri nurodė palaikanti nuteistojo apeliacinį skundą, sprendžia, kad K. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo K. S. padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 281 str. 1 d. ir paskyrė bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylą išnagrinėjo teisėjas, priėmęs nutartį nusišalinti, o teisiamojo posėdžio protokolas suklastotas, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, K. S. gynėjui advokatui N. Ulčinui 2010-06-14 pateikus prašymą dėl teisėjo A. Bacevičiaus nušalinimo, teisėjas nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino ir 2010-06-14 nutartyje išdėstė nenusišalinimo motyvus. 2010-06-14 teisiamojo posėdžio protokole taip pat neužfiksuota, jog teisėjas A. Bacevičius būtų nusišalinęs nuo bylos nagrinėjimo. Protokole užfiksuota, jog kaltinamojo gynėjui pareiškus nušalinimą, teisėjas išėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinį dokumentą, o grįžęs paskelbė nutartį. Kadangi 2010-06-14 buvo priimta ir paskelbta tik viena nutartis, darytina išvada, kad teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, jog teisėjas paskelbė 2010-06-14 nutartį nenusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.
Apeliacinės instancijos teismas 2010-06-14 teisiamojo posėdžio protokolo klastojimo nenustatė, tačiau pažymėtina, kad K. S. ir jo gynėjui kilus abejonių dėl suklastoto teisiamojo posėdžio protokolo, jie turėjo procesinę teisę, numatytą LR BPK 261 str. 6 d., per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo susipažinti su juo ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą. Pateiktas pastabas išnagrinėja teisiamojo posėdžio pirmininkas ir, jeigu su jomis sutinka, patvirtina jų teisingumą bei prideda prie teisiamojo posėdžio protokolo. Jeigu nesutinka, jos pateikiamos nagrinėti teismo posėdyje, į šį teismo posėdį kviečiami pastabas pateikę nagrinėjimo teisme dalyviai. Išnagrinėjęs pastabas, teismas priima motyvuotą nutartį patvirtinti jų teisingumą arba jas atmesti.
Nors K. S. savo kaltę neigia, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pažeidus kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. P. sveikata, visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios J. P., liudytojų A. Š., E. B., T. B., eksperto V. Venckaus parodymais, specialistų išvadomis, netikėti jais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, ir juos vertina kaip nuteistojo kaltės įrodymus.
Teisme apklausta nukentėjusioji J. P. parodė, kad 10 val. ryto nešėsi iš kaimynės pieną, grįžinėjo dešine kelio puse, nes kairė pusė buvo labai slidi. Išgirdusi mašinos garsą, lipo į sniegą. Jai reikėjo pereiti į kitą gatvės pusę. Gatvė buvo nuvalyta. Ji ėjo kelio kraštu ir brido sniegu, kai pajuto smūgį į galvą ir nugarą. Kada ją parvežė vedė į namus, atpažino, kad tai K. S., kartu buvo ir jo brolis. Po valandos atvažiavo policijos pareigūnai, po to sūnus nuvežė ją į ligoninę.
J. P. padarytus sužalojimus patvirtina Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G22/09(10), kurioje konstatuota, kad J. P. padaryta pakaušio-viršugalvio sumušimas ir dešinės kojos išorinio kulkšnelio lūžimas. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės kojos išorinio kulkšnelio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai automobilio dalys, pagrindas, pvz. kelio danga ir pan., paveikus nurodomas kūno vietas, galimai nurodomo įvykio metu (b.l. 22).
Liudytojas A. Š. teisme patvirtino, kad paskambinęs K. S. pasakė, jog važiuodamas kliudė J. P.. K. S. liepė nejudinti automobilio, atvykęs į įvykio vietą matė, kad buvo įlenktos automobilio durelės ir išdaužtas stiklas. Nuėjus pas J. P. į namus, pastaroji skundėsi, kad skauda koją, pasakojo, jog ėjo pas kaimynę pieno, prie namų išgirdo ūžesį ir pasitraukė į dešinę pusę praleisti automobilį, pajuto smūgį.
Liudytojai E. B. ir T. B., dirbantys Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariate, teisme nurodė, kad gavus pranešimą apie eismo įvykį, nuvyko į Jurbarko rajono Vertimų kaimą. Buvo šviesus paros metas, kelias nevalytas, danga slidi. Automobilio durelės buvo įlenktos, jų stiklas išdaužtas. Vairuotojas K. S. paaiškino, kad ta pačia kryptimi ėjo moteris, jis stabdė ir besisukdamas kliudė pėsčiąją. Stabdymo kelią išmatuoti nebuvo įmanoma, kadangi pasnigo.
K. S. kaltę patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-173(09) kurioje nurodyta, kad automobilio „P. P.“ vairuotojas K. S., pamatęs keliu einančią pėsčiąją privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti vairuojamą automobilį arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Buvusioje kelio situacijoje automobilio „P. P.“ vairuotojo K. S. veiksmai – lėtindamas važiavimo greitį, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl to slysdamas automobilis kliudė keliu judėjusią pėsčiąją – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykiu (b. l. 39-42).
Šias išvadas patvirtino pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas V. Venckus. Jis nurodė, kad darant išvadą buvo remtasi mašinos sugadinimu ir jos padėtimi, ji slydo pagal laikrodžio rodyklę. Matomumas tuo metu buvo geras. Reikia laikytis tokio greičio, kad būtų galima suvaldyti automobilį. Vairuotojo veiksmai turėjo priežastinį ryšį, nes jis nesaugiai vairavo. Automobilis buvo nevaldomas ir trenkėsi į pėsčiąją. 100 metrų atstumu įmanoma sustabdyti automobilį, vairuotojas turėjo imtis veiksmų dėl savęs ir pėsčiosios. Ją matė ir turėjo stabdyti. Iš schemos neįmanoma nustatyti stabdymo pradžios, tačiau 100-150 metrų yra pakankamas atstumas sustoti (b. l. 106-107).
Kelių eismo taisyklių 133 punkte (Žin., 2008, Nr. 88-3530) nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. K. S. pažeistas kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimas ir lėmė eismo įvykio kilimą. Apeliantas teisingai skunde nurodė, kad ir pėstieji privalo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau specialistai nustatė, kad būtent K. S. veiksmai, vairuojant automobilį, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, nes Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-04-07 specialisto išvadoje Nr.11-173 (09) nurodyta, kad K. S. lėtindamas važiavimo greitį, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl to slysdamas automobilis (sugadintos priekinės kairės pusės durys ir jų stiklas) kliudė keliu judėjusią pėsčiąją. Techniniu požiūriu tai turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu. K. S., pamatęs keliu einančią pėsčiąją privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti vairuojamą automobilį. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme K. S. pats nurodė, kad važiavo nedideliu greičiu, gal 50 kilometrų per valandą ar mažiau, pėsčiąją pamatė prieš 150 metrų ir pagal jį, ji ėjo ta pačia kryptimi kelio viduriu. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad net ir esant tokioms aplinkybėms, toks atstumas buvo pakankamas sulėtinti greitį, o galbūt ir visiškai sustabdyti automobilį ir išvengti autoįvykio.
Šių aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą išvadai, kad K. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d. todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą nuosprendį naikinti.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodė, kad nukentėjusioji J. P. nesusigaudo aplinkoje, nes serga psichine liga, geria vaistus, slopinančius psichiką, teisme apklausti gydytojai negalėjo pasakyti, kad nukentėjusioji adekvačiai vertina aplinką. Tačiau pirmosios instancijos teismui tokių abejonių nekilo, apeliacinės instancijos teismas taip pat neabejoja nukentėjusiosios parodymų objektyvumu, kadangi be J. P. parodymų K. S. kaltę patvirtina ir kiti aukščiau aptarti įrodymai Be to, teisme liudytoju apklaustas gydytojas-psichiatras A. V. patvirtino, kad J. P. serga lėtine liga, tačiau ji netrukdo nukentėjusiajai normaliai gyventi, paskirti vaistai veikia tiek, kiek žmogus būtų adaptuotas normaliam gyvenimui. Tik teismo psichiatrai nustato, ar asmuo suprato, kas įvyko, jo nuomone, nukentėjusioji tai suprato, dėl patirto streso, smulkmenų gali neprisiminti.
Pripažinęs K. S. kaltu pažeidus kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. P. sveikata, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 str., nuteistajam paskyrė bausmę adekvačią padarytai nusikalstamai veikai. Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, į apelianto asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. K. S. padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau jis neteistas, administracine tvarka metų bėgyje nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1 d. padarymą yra baudžiama teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Paskirtoji 20 MGL dydžio bauda yra ženkliai mažesnė už tos rūšies bausmės vidurkį, padarius neatsargų nusikaltimą (LR BK 47 str. 3 d. 5 p.), todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę, nėra pagrindo.
Pripažinus K. S. kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atlyginti nukentėjusiajai turėtas 500 litų išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti, nes advokatų darbo apmokėjimas atstovaujant nukentėjusįjį, yra numatytas LR BPK 106 str. 2 d. Priteistą 500 litų sumą patvirtina byloje esantis pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 520609 ( b. l. 94).
Jurbarko rajono apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė teisėtai ir pagrįstai, teisingai taikius baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymus, nėra pagrindo jį naikinti ir nuteistąjį K. S. išteisinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo K. S. apeliacinį skundą atmesti.