- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-02-12
- Bylos Nr.
- I-243-602/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Veslava Ruskan, Raimondas Blauzdžius
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai
- Trečiasis asmuo
- UAB ,,Statybų topas“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Sigitai Brasienei, dalyvaujant atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, ir Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovui Vyčiui Muliuoliui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Statybų topas“ atstovui A. Š. (A. Š.),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. J. (R. J.) skundą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, ir Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB ,,Statybų topas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2008-11-17 kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2008-07-15 sprendimą Nr. (08)-SN-47; 2) pripažinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str., pažeidimą; 3) įpareigoti Tarnybą surašyti darbdavio atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą už ATPK 41⁶ str. numatytą pažeidimą; 4) priteisti iš atsakovo atlyginti dėl jo veikimo ir neveikimo atsiradusią žalą -100 Lt (b.l. 3-7).
Pareiškėjas paaiškino, kad kreipėsi į Tarnybą su skundu dėl galimos diskriminacijos dėl negalios“ ir Lygių galimybių įstatymo pažeidimo. Nurodė, kad priimtame sprendime Tarnyba nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo ar kitaip išreiškęs pageidavimo įsidarbinti bendrovėje ,,Statybų topas“. Paaiškino, kad pageidavimas įsidarbinti buvo išreikštas žodžiu, o Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus darbuotoja kreipėsi raštu į darbdavį ir darbdavys 2006-12-20 minėtai darbuotojai atsakė, kad priežastis, dėl kurios pareiškėjas nebus priimtas į darbą nei nuolatiniam, nei laikinam darbui – pareiškėjo psichinės sveikatos sutrikimai. Pareiškėjo teigimu, toks darbdavio atsakymo turinys yra diskriminuojantis, todėl konstatuotina, jog pagrindinis pareiškėjo netinkamumo dirbti bendrovėje kriterijus yra pareiškėjo sveikatos būklė (negalia), o ne profesiniai gebėjimai. Nurodė, kad darbdavys nesuteikė jam saugių praktinės veiklos sąlygų, dėl ko pareiškėjas kreipėsi su skundu į Valstybinę darbo inspekciją ir UAB ,,Statybų topas“ patrauktas administracinėn atsakomybėn. Paaiškino, kad dėl minėtų priežasčių pareiškėjas patyrė stresą ir pablogėjo jo psichikos sveikata. Nurodė, kad nuo 2006-12-15 iki 2007-01-22 gydėsi VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Pažymėjo, kad nors pareiškėjui plytelių klojėjo kvalifikacija buvo suteikta tik 2007-01-11, t.y. praktinio mokymo bendrovėje ,,Statybų topas“ metu, tačiau, pareiškėjo nuomone, tai nesuteikia darbdaviui išimtinės teisės diskriminuoti pareiškėją ir pažeisti lygiateisiškumo principą, netaikyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Pareiškėjo teigimu, darbdavio 2006-12-20 atsakymas Valstybinei darbo inspekcijai traktuotinas kaip atsisakymas priimti pareiškėją į darbą dėl pareiškėjo sveikatos būklės. Pažymėjo, kad pavedamą darbą atlikdavo rūpestingai ir kokybiškai, atsakingai ir dažnai dirbo viršvalandžius iki 19-20 h vakaro. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba, atlikusi tyrimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuriame pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str. numatytos teisės ir laisvės. Pareiškėjas nurodė, kad dėl Tarnybos veiksmų, kuriais nebuvo užtikrintinas pareiškėjui kokybiškos viešosios paslaugos suteikimas, pareiškėjas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nervinę įtampą, depresiją, nepatogumus, sumažėjo darbingumas, iki šiol jaučia stresą. Mano, kad Tarnyba nepakankamai išsamiai išnagrinėjo minėtos situacijos aplinkybes ir neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų, todėl pareiškėjui atsirado neturtinė žala.
Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko.
Atsiliepimas
Atsakovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 29-32).
Atsakovas nurodė, kad skundai dėl galimų Lygių galimybių įstatymo pažeidimų tiriami bei sprendimai atlikus tyrimą priimami, vadovaujantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme nustatyta tvarka. Paaiškino, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, minėtos tvarkos laikėsi. Nurodė, kad Tarnyba nėra vykdomosios valdžios institucija ir jokios viešojo administravimo veiklos nevykdo, todėl, atsakovo nuomone, jai neturi būti taikomi Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. numatyti viešojo administravimo ir centrinio valstybinio administravimo subjektų apibrėžimai. Pažymėjo, kad asmenys, patyrę diskriminaciją vienu iš įstatymuose numatytų pagrindų, turi diskrecijos teisę kreiptis arba į teismą arba į Lygių galimybių kontrolierių. Kitokios skundų nagrinėjimo tvarkos nei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas nei Lygių galimybių įstatymas nenumato. Atsakovo teigimu, kontrolieriaus tyrimo galutinis rezultatas – pažyma, nelaikytina individualiu teisės aktu, nes skunde minimoje pažymoje yra numatyta rekomendacinio pobūdžio norma, kurie tiesiogiai nesukuria teisių ar pareigų. Nurodė, kad pareiškėjas, praktinio mokymo UAB ,,Statybų topas“ metu, nebuvo bendrovės darbuotoju ir šios šalys negalėjo būti laikomos darbo santykių subjektais. Pareiškėjas plytelių klojėjo kvalifikaciją įgijo tik 2007-10-11, t.y. praktinio mokymo UAB ,,Statybų topas“ metu (2006-11-23 – 2006-12-29), jis dar nebuvo įgijęs šios kvalifikacijos. Todėl, atsakovo nuomone, UAB ,,Statybų topas“ direktorius A. Š. nepažeidė pareigų, numatytų Lygių galimybių įstatymo 7 str. Pažymėjo, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūnai bendrovės direktoriui A. Š. pateikė užklausimą, kuriuo prašė informuoti, ar pareiškėjas yra bendrovės darbuotojas arba, ar jis bus priimtas į darbą po praktikos atlikimo. UAB ,,Statybų topas“ direktorius A. Š. 2006-12-20 raštu Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių informavo, kad pareiškėjas nėra bendrovės darbuotojas ir nebus priimtas į darbą bendrovėje. Atsakovo teigimu, minėtas raštas buvo skirtas išimtinai Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojams. Minėtas raštas nebuvo skirtas pareiškėjui, todėl, atsakovo nuomone, negali būti traktuojamas kaip atsisakymas priimti pareiškėją į darbą dėl jo sveikatos būklės (negalios). Dėl paminėtų priežasčių nebuvo pagrindo UAB ,,Statybų topas“ direktorių A. Š. patraukti administracinėn atsakomybėn už Lygių galimybių įstatymo pažeidimus. Pažymėjo, kad, atlikus tyrimą, nuspręsta, jog 2006-12-20 UAB ,,Statybų topas“ direktorius A. Š. rašte Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui pateiktas teiginys, jog pareiškėjas dėl psichinės sveikatos sutrikimų, po praktikos atlikimo nebus priimtas į darbą UAB ,,Statybų topas“, yra nekorektiškas, laikytinas diskriminuojančiu ir leidžiančiu daryti prielaidą, jog pagrindinis pareiškėjo netinkamumo dirbti bendrovėje kriterijus gali būti jo sveikatos būklė (negalia). Todėl atsakovas nusprendė įspėti UAB ,,Statybų topas“ direktorių A. Š.. Atsakovo nuomone, tokia priemonė yra proporcinga ir pakankama pagal A. Š. padarytų veiksmų pobūdį.
Per teismo posėdį atsakovo atstovas prašė skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Statybų topas“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 100-102). Paaiškino, kad pareiškėjas kiekvieną dieną vėluodavo į darbą, nesistengė gamybinės praktikos metu įgyti plytelių klojėjo įgūdžių, neklausė specialistų nurodymų, kaip kokybiškai atlikti darbą. Kadangi skundėsi prastomis darbo sąlygomis statybos objekte Gynėjų g. 14, Vilniuje, tai buvo perkeltas į kitą statybos objektą - ,,Perkūnkiemis“, Gineitiškių g., Vilniuje, tačiau ten dirbti nepradėjo, nes nepatiko aplinka ir grįžo dirbti į statybos objektą Gynėjų g. Nurodė, kad pareiškėjas dirbti nenorėjo, kėlė konfliktus, kurių pasakoje nutraukė gamybinę praktiką. Kadangi pareiškėjas pateikė VŠĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos centrui medicinos pažymą, jog nuo 2006-12-12 gydėsi ligoninėje, jam buvo leista pabaigti plytelių klojėjo mokymo kursą ir 2007-01-11 jam buvo suteikta plytelių klojėjo kvalifikacija. Praktikos atlikimo metu pareiškėjas plytelių klojėjo kvalifikacijos neturėjo ir su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta. Prašymo priimti į darbą pareiškėjas taip pat nebuvo pateikęs, todėl, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tvirtinti, kad UAB ,,Statybų topas“ atsisakė priimti pareiškėją į darbą dėl negalios. Pažymėjo, kad pareiškėjas, atvykęs atlikti gamybinę praktiką į UAB ,,Statybų topas“, nuslėpė, kad jam nustatytas neįgalumas ir, tik kilus konfliktui, ėmė reikalauti sau ypatingų sąlygų, nurodydamas, kad jo darbingumo lygis yra 50 procentų. Pastebėjo, kad pareiškėjas tvirtina, kad jo kaip neįgaliojo teisė į saugią ir tinkamą darbo vietą, atitinkančią jo individualioms galimybėms, praktikos metu nebuvo realizuota, tačiau nepateikia įrodymų, kokių sąlygų UAB ,,Statybų topas“ pareiškėjo atžvilgiu neįvykdė. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, visi pareiškėjo skundai surašyti, siekiant pasipelnyti UAB ,,Statybų topas“ sąskaitą, nes šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas pareiškėjo ieškinys, kuriame pareiškėjas prašo priteisti jam iš UAB ,,Statybų topas“ 150400 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl neva jam padarytos žalos, nors jokie įrodymai teismui nepateikti.
Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundo netenkinti.
Skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui iš atsakovo dėl jo veikimo ir neveikimo atsiradusią neturtinę žalą – 100 Lt, įpareigoti Tarnybą surašyti darbdavio atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą už ATPK 41⁶ str. numatytą pažeidimą atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad VŠĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro direktoriaus 2006-11-23 įsakymu Nr. GP-817 ,,Dėl nukreipimo į gamybinę praktiką” (b.l. 58) ir 2007-11-27 paaiškinimu ,,Įsakymui dėl nukreipimo į gamybinę praktiką 2006-11-23 Nr. GP-817” (b.l. 59) pareiškėjas buvo paskirtas į UAB ,,Statybų topas” atlikti praktinį mokymą darbo vietoje pagal plytelių klojėjo specialybę nuo 2006-11-23 iki 2006-12-29. Pareiškėjas buvo nukreiptas praktiniam mokymui pagal 2006-11-23 sutartį, sudarytą tarp VŠĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro ir UAB ,,Statybų topas“, kuria UAB ,,Statybų topas“ įsipareigojo suteikti pareiškėjui praktinio mokymosi sąlygas (b.l. 44). Byloje nustatyta, kad darbo sutartis tarp pareiškėjo ir UAB ,,Statybų topas“ sudaryta nebuvo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2006-12-01 kreipėsi su skundu į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių dėl darbo įstatymų pažeidimų UAB ,,Statybų topas“ (b.l. 84). Nustatyta, kad UAB ,,Statybų topas“ buvo atliktas patikrinimas Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos ribose, buvo nustatyti pažeidimai, kurių pašalinimui UAB ,,Statybų topas“ direktoriui A. Š. įteiktas privalomasis vykdymo Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas (b.l. 91-93). Už Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 str. 1 d. pažeidimą pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 str. 1 d. (darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimų) (b.l. 87-90). Nustatyta, kad atliekant tyrimą, Valstybinė darbo inspekcija išsiuntė paklausimą UAB ,,Statybų topas“, klausdami, ar su pareiškėju yra sudaryta darbo sutartis, t.y. ar jis yra šios įmonės darbuotojas. 2006-12-20 raštu UAB ,,Statybų topas“ informavo Vilniaus miesto valstybinę darbo inspekciją, kad pareiškėjas po profesinės praktikos atlikimo bendrovėje nebus priimtas nei nuolatiniam, nei laikinam darbui, priežastis - pareiškėjo psichinės sveikatos sutrikimai (b.l. 43)
Kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, pareiškėjas atliekamą praktiką UAB ,,Statybų topas“ 2006-12-11 nutraukė (b.l. 49). Kaip matyti iš byloje pateikto S. B. paaiškinimo (b.l. 107) praktikos nutraukimo priežastis - 2006-12-08 tarp pareiškėjo ir statybos vadovo S. B. įvykęs konfliktas. 2007-05-31 Valstybinės darbo inspekcijos Incidento tyrimo akte nustatyta, kad pareiškėjo ir statybos vadovo S. B. 2006-12-08 įvykusio incidento priežastis yra sunkus tarpusavio supratimas (b.l. 48-50).
Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2006-12-15 iki 2007-01-22 gydėsi VŠĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro dienos stacionare. Todėl pareiškėjui buvo leista užbaigti praktinį mokymą UAB ,,Statybų topas“ ir 2007-01-11 jam buvo suteikta plytelių klojėjo kvalifikacija (b.l. 75).
2008-05-27 pareiškėjas kreipėsi su skundu į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, prašydamas atlikti tyrimą dėl galimos pareiškėjo diskriminacijos negalios pagrindu, pasireiškusios dėl UAB ,,Statybų topas“ direktoriaus veiksmų (b.l. 34-38). Skunde Tarnybai pareiškėjas nurodė, kad pageidavimą dirbti UAB ,,Statybų topas“ buvo išreiškęs žodžiu, jam yra nustatytas 50 proc. Darbingumo lygis, tačiau pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, pareiškėjas negali dirbti tik naktinio darbo, požeminėje bei virš 5 metrų aukštyje esančioje darbo vietoje, tuo tarpu UAB ,,Statybų topas“ direktoriaus 2006-12-20 rašte nurodyta jo nepriėmimo į darbą priežastis – psichinės sveikatos sutrikimai.
2008-07-15 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pažymoje Nr. (08)-SN-47 ,,Dėl R. J. skundo tyrimo“ konstatuota, jog nėra pagrindo teigti, jog UAB ,,Statybų topas“ direktorius A. Š. atsisakė priimti į darbą pareiškėją dėl jo negalios, t.y. priimdamas į darbą taikė skirtingus atrankos kriterijus ir sąlygas ir tuo pažeidė Lygių galimybių įstatymo nuostatas, tačiau 2006-12-20 rašte nurodytas teiginys, jog pareiškėjas dėl psichinės sveikatos sutrikimų, po praktikos atlikimo nebus priimtas į darbą UAB ,,Statybų topas“ laikytinas diskriminuojančiu ir leidžiančius daryti prielaidą, jog pagrindinis pareiškėjo netinkamumo dirbti bendrovėje kriterijus gali būti jo sveikatos būklė (negalia), o ne profesiniai gebėjimai, ir nuspręsta dėl to UAB ,,Statybų topas“ direktorių A. Š. įspėti (b.l. 11-12).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Tarnyba netinkamai ištyrė pareiškėjo skundą, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą.
Viešojo administravimo įstatymo 49 str. numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 2 d.).
Civilinio kodekso 6.273 str. 1 d. numatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2001-07-26 Vyriausybės nutarimu Nr. 932 Vyriausybė įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė valstybės institucijas (valstybinio administravimo subjektus), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.
Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais.
Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Nesant vieno iš jų, negali kilti civilinė atsakomybė. Pažymėtina, kad asmuo reikalaujantis priteisti žalos atlyginimą privalo įrodyti žalos atsiradimo faktą, nuostolių dydį, nes nurodytų šiuo atveju būtinų civilinės atsakomybės sąlygų buvimas ar nebuvimas pagal įstatymą (CK 6. 246 str., 6. 247 str., 6. 249 str., 6.271 str.) nėra preziumuojamas. Todėl pareiškėjas privalėjo pagrįsti savo reikalavimus leistinais įrodymais (ABTĮ 57 str.).
Lygių galimybių įstatymo (2008-06-17 redakcija Nr. IX-1826) 15 str. 1 d. numatyta, kad skundai dėl lygių galimybių pažeidimo teikiami lygių galimybių kontrolieriui, o 2 d. numatyta, kad skundai dėl lygių galimybių pažeidimo tiriami ir sprendimai dėl jų priimami Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nustatyta tvarka.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo (2008-06-19 redakcija Nr. VIII-947) 10 str. 2 d. numatyta, kad Lygių galimybių kontrolieriaus darbui užtikrinti steigiama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Lietuvos Respublikos Seimo 2003-11-18 nutarimu Nr. IX-1827 patvirtintų Lygių galimybių kontrolieriau tarnybos nuostatų (toliau – Nuostatai) 1 p. numatyta, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra savarankiška valstybės institucija, užtikrinanti lygių galimybių kontrolieriaus darbą prižiūrint, kaip vykdomas Moterų ir vyrų lygių galimybių ir Lygių galimybių įstatymai.Nuostatų 2 p. numatyta, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Moterų ir vyrų lygių galimybių ir Lygių galimybių įstatymais, kitais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiais nuostatais ir savo darbo reglamentu.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 12 str. 1 d. numatyta, kad Lygių galimybių kontrolierius tiria skundus dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo ir teikia su tuo susijusias objektyvias ir nešališkas konsultacijas.
Pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 18 str. 1 d. kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo turi teisę pateikti lygių galimybių kontrolieriui skundą dėl lygių teisių pažeidimo. Nustatyta, kad pareiškėjas skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pateikė 2008-05-27 (b.l. 34).
Pagal minėto įstatymo 23 str. 1 d., tirdamas skundą, lygių galimybių kontrolierius išsiaiškina: 1) skunde minimų sprendimų ar skundžiamų veiksmų buvimo ar nebuvimo faktą; 2) kuo remiantis ir kokiomis aplinkybėmis sprendimai arba veiksmai padaryti; 3) ar skunde minimi sprendimai arba veiksmai prieštarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams; 4) kas padarė pažeidimą, dėl kokių priežasčių (ar tikslų) tai padaryta, koks pažeidimų mastas, kaip pažeidimą padariusieji asmenys aiškina savo veiksmus; 5) kokie faktai ar įrodymai patvirtina padarytąjį teisės aktų pažeidimą.
Byloje nustatyta, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 2008-06-09 raštu Nr. (08-SN-47)-S-235 kreipėsi į UAB ,,Statybų topas“ direktorių A. Š., prašydama pateikti informaciją, susijusią su pareiškėjo skunde minimais įvykiais, bei informuoti Tarnybą apie atsisakymo priimti į darbą pareiškėją motyvus ir pagrindus (b.l. 46). Nustatyta, kad 2008-06-18 Tarnyboje gautas UAB ,,Statybų topas“ raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas gamybinės praktikos metu pasižymėjo kaip konfliktinė asmenybė, be to, yra nepunktualus ir neatsakingas, o tai ir yra pagrindinės pareiškėjo neįdarbinimo UAB ,,Statybų topas“ priežastys, be to, nurodė, kad pareiškėjas mokymo centro direktoriui V. N. buvo išreiškęs norą dirbti su kompiuteriu, o ne statybose, kas leidžia manyti, kad jokio pageidavimo dirbti UAB ,,Statybų topas“ plytelių klojėju nebuvo (b.l. 47).
Nustatyta, kad 2008-06-18 raštu Nr. (08-SN-47)-S-250 ,,Dėl informacijos pateikimo“ Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių, prašydama pateikti informaciją, susijusią su pareiškėjo skundu dėl pasitvirtinusių UAB ,,Statybos topas“ darbo santykių pažeidimų, taip pat informaciją, ar UAB ,, Statybų topas“ pateikė Inspekcijai skunde minimą raštą, kuriame informuojama, jog pareiškėjas nebus priimtas į darbą dėl jo psichinės sveikatos sutrikimų, jei taip, atsiųsti minėto rašto kopiją (b.l. 76). 2008-07-08 Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2008-07-03 raštu Nr. SD-12675 ,,Dėl informacijos pateikimo“, Lygių galimybių kontrolės tarnyba informuota, kad 2006-12-01 UAB ,,Statybų topas“ buvo atliktas patikrinimas Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos ribose, buvo nustatyti pažeidimai, kurių pašalinimui UAB ,,Statybų topas“ direktoriui A. Š. įteiktas privalomasis vykdymo Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas. Už Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 str. 1 d. pažeidimą pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 str. 1 d. (darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimų). Taip pat pateiktas pareiškėjui adresuotas 2007-01-04 raštas Nr. SD-153 ,,Dėl darbo įstatymų pažeidimo“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui praktiko atlikimo UAB ,,Statybų topas“ metu darbo užmokestis mokamas nebuvo, pareiškėjas nebuvo samdomas darbuotojas, todėl jam nebuvo (ir nėra) taikom darbo įstatymai (B.l. 85).
Nustatyta, kad 2008-07-02 raštu Nr. (08-SN-47)-S-273 Lygių galimybių kontrolierius paprašė UAB ,,Statybų topas“ paaiškinti, kodėl 2006-12-20 rašte buvo formuluojami būtent anksčiau minėti teiginiai. Nustatyta, kad UAB ,,Statybų topas“ 2008-07-11 raštu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą informavo, kad minėtas raštas buvo skirtas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui, ne asmeniškai pareiškėjui, pabrėžė, kad pasirašyta sutartis dėl praktinio mokymo tarp VŠĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro ir UAB ,,Statybų topas“ neįpareigoja praktikantui po gamybinės praktikos atlikimo suteikti pastovią darbo vietą, nei žodinio, nei rašytinio prašymo pareiškėjas įsidarbinti nepateikė (b.l. 94).
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 str. 3 d. numatyta, kad, baigus nagrinėti skundą, parašoma pažyma, kurioje nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai bei veiksmų juridinis įvertinimas. Pažymą pasirašo lygių galimybių kontrolierius. Nustatyta, kad 2008-07-15 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba priėmė skundžiamą pažymą Nr. (08)-SN-47, kuri atitinka įstatyme numatytus reikalavimus. Pažymoje nurodytas vienas iš galimų kontrolieriaus priimti sprendimų - UAB ,,Statybų topas“ įspėtas dėl padaryto pažeidimo (Įstatymo 24 str. 6 d.).
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 22 str. numatyta, kad skundas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyta per vieną mėnesį nuo skundo gavimo dienos. Prireikus Lygių galimybių kontrolierius tyrimo terminą gali pratęsti iki dviejų mėnesių. Apie tai turi būti informuojamas pareiškėjas. Nustatyta, kad 2008-06-27 Lygių galimybių kontrolieriaus sprendimu Nr. (08)-SN-47 ,,Dėl skundo tyrimo termino pratęsimo pratęstas pareiškėjo skundo tyrimas iki 2008-07-28 (b.l. 82). Apie skundo tyrimo termino pratęsimą pareiškėjas nustatyta tvarka informuotas (b.l. 81). Skundžiama pažyma priimta 2008-07-15, todėl, konstatuotina, kad įstatyme numatyti skundo terminai pažeisti nebuvo. Apie skundo tyrimo rezultatus pareiškėjas nustatyta tvarka buvo informuotas (b.l. 95).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pareiškėjo skundą išnagrinėjo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka, atliktas skunde nurodytų aplinkybių tyrimas, pareiškėjas apie skundo tyrimo rezultatus nustatyta tvarka informuotas. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų ir byloje nenustatyta, kad pareiškėjas dėl Lygių galimybių kontrolieriaus veiksmų galėjo patirti neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų ar kitokių nepatogumų, kuriuos būtų galima įvertinti kaip neturtinę žalą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo kilti atsakovo civilinei atsakomybei ir tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti neturtinę žalą.
Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Tarnybą surašyti darbdavio atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą už ATPK 41⁶ str. numatytą pažeidimą.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 24 str.3 p. numatyta, kad tyrimo metu ar atlikęs tyrimą, lygių galimybių kontrolierius gali priimti sprendimą nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas. Nuostatų 7 p. numatyta, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pagal kompetenciją nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas ir skiria administracines nuobaudas.
Lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai priskiriamos nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylos, numatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (2008-01-29 redakcija)(toliau – ATPK) 247(5) str. Minėto straipsnio 1 d. numatyta, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nagrinėja šio kodekso 41(6) ir 187(5) straipsniuose numatytas administracinių teisės pažeidimų bylas.
ATPK 41(6) str. numatyta atsakomybė už moterų ir vyrų lygių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme, bei lygių galimybių, nustatytų Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme, pažeidimą.
Kaip matyti iš skundžiamos pažymos, atlikus pareiškėjo skundo tyrimą, Lygių galimybių įstatymo pažeidimų nenustatyta, kadangi pareiškėjas nebuvo UAB ,,Statybų topas” darbuotojas ir nebuvo duomenų, kad jis pageidavimą įsidarbinti bendrovėje būtų nustatyta tvarka išreiškęs. 2006-12-20 UAB ,,Statybų topas” direktoriaus A. Š. rašte Valstybės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui pateiktas teiginys, jog pareiškėjas dėl psichinės sveikatos sutrikimų, po praktikos atlikimo nebus priimtas į darbą UAB ,,Statybų topas”, laikytinas diskriminuojančiu ir leidžiančiu daryti prielaidą, jog pagrindinis pareiškėjo netinkamumo dirbti bendrovėje kriterijus gali būti jo sveikatos būklė (negalia), ne profesiniai gebėjimai. UAB ,,Statybų topas” direktorius A. Š. įspėtas.
Kadangi skundžiamoje pažymoje nustatyta, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių ar Lygių galimybių įstatymas pareiškėjo atžvilgiu pažeistas nebuvo, todėl konstatuotina, kad nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą surašyti UAB ,,Staybų topas“ direktoriaus A. Š. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą, kadangi Tarnybos manymu nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties. Todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą surašyti darbdavio atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą už ATPK 41⁶ str. numatytą pažeidimą atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad minėtos įstatymo normos numato Tarnybos diskrecijos teisę taikyti administracinę atsakomybę ar netaikyti. Įstatyme numatyta, kad Tarnyba gali priimti sprendimą nagrinėti administracinių teisės pažeidimo bylą. Todėl ši teisės negali būti įvertinta kaip įstatyme numatytos kompetencijos nevykdymas ir negali būti dėl tokio reikalavimo priimtas palankus teismo sprendimas ginčo administracinėje byloje. Nurodyti klausimai gali būti sprendžiami administracinio teisės pažeidimo byloje, skundžiant tokioje byloje priimamus procesinius sprendimus.
Byla dalyje dėl reikalavimų panaikinti Tarnybos 2008-07-15 sprendimą Nr. (08)-SN-47, pripažinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str., pažeidimą nutrauktina.
Skundžiama pažyma nelaikytina individualiu administraciniu aktu. Viešojo administravimo įstatymo (2007-01-18 redakcija Nr. VIII-1234) 2 str. 9 d. apibrėžta, kad individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, o to paties įstatymo 8 str. numatyta, kad individualus administracinis teisės aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, jis turi būti nustatyta tvarka pasirašytas ir patvirtintas. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei.
Skundžiama pažyma tiesiogiai jokių teisių ar pareigų pareiškėjui nesukelia. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, remiantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 23 str. 4 d., baigus nagrinėti skundą, parašoma pažyma, kurioje nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai bei veiksmų juridinis įvertinimas. Pažymą pasirašo lygių galimybių kontrolierius. Iš paminėtų nuostatų darytina išvada, kad Lygių galimybių kontrolieriaus pažymoje tik konstatuojamos tam tikros nustatytos, atliekant skundo tyrimą, aplinkybės ir pateikiamas jų teisinis įvertinimas, t.y. arba nustatomas tam tikras įstatymo pažeidimas arba ne, tačiau ja nepriimamas joks privalomas sprendimas, kuris gali tiesiogiai daryti pareiškėjo ar kitų asmenų turimai teisių ar pareigų apimčiai. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, skundžiama pažyma yra įformintas pareiškėjo skundo pagrindu atliktas tyrimo dėl galimos diskriminacijos rezultatas, apie priimtą pažymą pareiškėjas nustatyta informuotas, t.y. pareiškėjui suteikta informacija, kurią suteiktai pavesta Lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai. Kadangi minėta pažyma jokių pasekmių, galinčių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, nenumato, todėl negali būti teisme reiškiamas reikalavimas dėl minėtos pažymos panaikinimo. Minėta pažyma gali būti laikoma kaip vienas iš rašytinių įrodymų, sprendžiant pareiškėjo reikalavimus civilinėse ar administracinėse bylose. Rašytinių įrodymų ginčijimas negali būti suprantamas kaip atskiro reikalavimo teismui pareiškimas, bet turėtų būti suprantamas kaip kitų įrodymų pateikimas, kurie paneigia rašytinio įrodymo turinį. Pareiškėjas turi teisę įgyvendinti savo teises inicijuodamas teisminį procesą, kurio baigtis savarankiškai galėtų įtakoti jo teises ir pareigas. Administracinis procesas negali būti pagalbine įrodinėjimo priemone civilinėje byloje ar kitoje administracinėje byloje. Įrodinėjimas procese nėra savitikslis dalykas. Teismui skundžiant dokumentą, kuris gali būti vertinamas tik kaip rašytinis įrodymas, teismo sprendimo galia būtų atitinkamai kaip rašytinio įrodymo, tokiu teismo sprendimu taip pat negali būti asmenims sukurtos teisės ir pareigos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad pažeistos asmens teisės ir laisvės būtų atstatytos, o nepagrįsti reikalavimai atmetami. Šiuo atveju ginčijama pažyma nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, todėl jos galiojimo klausimas negali būti sprendžiamas teismo sprendimu.
Pareiškėjas prašo teismo pripažinti, jog atsakovas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str. Minėtam straipsnyje numatyta, kad naudojimasis šios Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitokio statuso. Kadangi teismas nenagrinėja skundžiamos pažymos pagrįstumo klausimo, todėl negali būti nagrinėjamas ir pareiškėjo nurodyto Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str. pažeidimo klausimas. Be to, dėl anksčiau nurodytų motyvų reikalavimas pripažinti pažeidimą nėra savarankinišku teisminio nagrinėjimo dalyku, patenkinus šį reikalavimą, negali būti tiesiogiai sukuriamos pareiškėjui teisės, toks teismo sprendimas negali būti taip pat įvykdytas priverstinai. Pareiškėjo nurodytas reikalavimas gali būti skundo ar ieškinio teisiniu pagrindu.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, teismų sistemos informaciniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į bendros kompetencijos teismą dėl žalos atlyginimo. Būtent nurodyta tvarka pareiškėjas galėjo įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą, jeigu manė, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Nurodytoje byloje pareiškėjas galėjo vadovautis Tarnybos pažyma kaip rašytiniu įrodymu.
Konstitucijos 30 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. (Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas nenagrinėtinas teismų)). Nesant nurodytai prielaidai kreiptis į teismą, pareiškėjas neturėjo procesinės teisės kreiptis į teismą su skundu. Nurodytos aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant bylą, todėl byla Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. pagrindu minėtoje dalyje nutraukiama (Teismas nutraukia bylą jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 str. 2 d., 105-107 str., 149 str.
nutarė:
skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui R. J. (R. J.) iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lygių galimybių kontroliriaus tarnybos, dėl jo veikimo ir neveikimo atsiradusią neturtinę žalą – 100 Lt, įpareigoti Lygių galimybių kontroliriaus tarnybą surašyti darbdavio atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą už ATPK 41⁶ str. numatytą pažeidimą atmesti kaip nepagrįstą.
Bylą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Lygių galimybių kontroliriaus tarnybos 2008-07-15 sprendimą Nr. (08)-SN-47, pripažinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str., pažeidimą nutraukti.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.