Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Restauratoriai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės mažosios bendrijos „Restauratoriai“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Infrastruktūros valdymo agentūrai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl atsisakymo priimti ieškinį teisėtumo ir pagrįstumo

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė į teisminę gynybą turi būti įgyvendinama laikantis tam nustatytų sąlygų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑307/2011).

10. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimai. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi, ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą, ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai, nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑92‑943/2023, 50 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo. Ieškovė nurodė, kad 2025 m. liepos 25 d. pateikė pretenziją dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti jos pasiūlymą Pirkime, tačiau perkančioji organizacija 2025 m. liepos 31 d. sprendimu pretenziją paliko nenagrinėtą, nes ieškovė praleido terminą pretenzijai pateikti. Ieškovė ieškinyje prašė pirmosios instancijos teismo praleistą terminą atnaujinti, nurodydama, jog terminą praleido dėl svarbių priežasčių – ieškovė 2025 m. liepos 8 d. sprendimą gavo tik 2025 m. liepos 10 d., o nuo 2025 m. liepos 10 d. iki 2025 m. liepos 23 d. ieškovės vadovas buvo išvykęs į komandiruotę Estijoje ir neturėjo galimybės laiku parengti bei pateikti pretenzijos. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindo atnaujinti pretenzijos pareiškimo termino, ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kaip pateiktą ieškovei nesilaikius įstatyme nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

12. Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (CPK 423² straipsnio 1 dalis, VPĮ 101 straipsnio 3 dalis). Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją. Šiai stadijai būdingi veiksmingos tiekėjų teisių gynybos, šalių kooperavimosi ir bendradarbiavimo principai. Šios teisių gynimo stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus, išvengiant teismo proceso, bei nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

13. CPK 423² straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia.

14. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pirmiau nurodytoje normoje įtvirtinta ieškovo procesinio elgesio taisyklė teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su atsakovo sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos aiškintina plačiai ir turi būti suprantama kaip apimanti įvairius atvejus: tiek situacijas, kai ieškovas iš esmės sutinka (šios aplinkybės nekvestionuoja) su pretenzijos termino praleidimu, tačiau vertina, jog dėl tam tikrų priežasčių jam neturėtų būti taikomi griežčiausi terminų praleidimo padariniai (pvz., nurodo objektyvias bei išskirtines priežastis, pateisinančias termino praleidimą); tiek ir tokius ginčus, kai tiekėjas ir perkančioji organizacija, be kita ko, nesutaria, ar iš tiesų terminas pretenzijai pateikti buvo praleistas, t. y. ginčijasi dėl šio termino skaičiavimo ir taikymo tvarkos. Kai tiekėjo pretenziją perkančioji organizacija atsisako nagrinėti tuo pagrindu, kad praleistas jos pateikimo terminas, teismas, vertindamas atsisakymo pagrįstumą, turi patikrinti, ar terminas tikrai praleistas, be kita ko, ar tinkamai nustatytas jo pradžios momentas, taip pat – ar pagal faktines bylos aplinkybes termino pretenzijai pareikšti taikymas nepažeidžia teisminės gynybos veiksmingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015).

15. Tais atvejais, kai byloje nustatoma, jog perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti tiekėjo pretenziją, šie jos veiksmai atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, o ieškovo pateiktos priežastys, dėl kurių jis nesutinka su tokiu jos sprendimu, nepagrįstos ir nepakankamos pateisinti termino praleidimą, teismai privalo spręsti dėl ieškovo veiksmų, kuriais nesilaikyta išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos, padarinių taikymo (CPK 293 straipsnio 2 punktas), išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio. Dėl CPK 423² straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo bylos nenagrinėjimo iš esmės ir proceso nutraukimo atveju teismai sprendžia savo iniciatyva (ex officio), t. y. net ir tarp proceso šalių dėl to nesant ginčo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑162-469/2015).

16. Iš aptarto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos daroma išvada, kad teismas, siekdamas patikrinti, ar perkančioji organizacija pagrįstai atsisakė nagrinėti tiekėjo pretenziją tuo pagrindu, jog praleistas jos pateikimo terminas, turi nustatyti, ar terminas tikrai praleistas, ar tinkamai nustatytas jo pradžios momentas, ar pagal faktines bylos aplinkybes termino pretenzijai pareikšti taikymas nepažeidžia teisminės gynybos veiksmingumo principo, taip pat ar egzistuoja pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio, o tokių aplinkybių nustatymas nepatenka į ieškinio priėmimo stadijoje atliekamo procesinio teisinio pobūdžio faktų nustatymo apimtį. Tiek pagal CPK 423² straipsnio 3 dalį, tiek pagal aptartą kasacinio teismo praktiką, teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, arba, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės, arba, pripažinęs, jog ieškovo nurodyti argumentai nepagrįsti, bylą nutraukia.

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nepriėmęs ieškinio, nustatė aplinkybes, kurios nepatenka į ieškinio priėmimo stadijoje atliekamo procesinio teisinio pobūdžio faktų nustatymo apimtį, t. y. dėl termino pretenzijai pateikti pradžios momento ir skaičiavimo, taip pat dėl termino praleidimo priežasčių, tokiu būdu neužtikrindamas teisminės gynybos veiksmingumo ir teisingumo principų tinkamo įgyvendinimo.

18. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su termino pretenzijai pateikti pradžios momentu, pažymi, jog teismas nustatė pradžios momentą (2025 m. liepos 9 d.) pagal objektyvųjį kriterijų, tačiau nevertino, kada tiekėjas faktiškai suvokė įvykusį interesų pažeidimo faktą, t. y. nevertino subjektyviojo kriterijaus, nepasisakė dėl to, ar ieškovei suteikta objektyvi ir išsami informacija, kuri gali sudaryti prielaidas sužinoti (suprasti) apie pažeidimą. Nors VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji pretenzijos, prašymo, ieškinio pateikimo terminų skaičiavimo taisyklė yra siejama su pranešimo raštu apie jį išsiuntimo ar paskelbimo tiekėjams dienos, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad pretenzijos padavimo terminų skaičiavimas pradedamas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, termino pradžiai nustatyti kartu turi būti taikomi subjektyvusis ir objektyvusis kriterijai. Termino skaičiavimas nuo tiekėjo sužinojimo apie teisėtų interesų pažeidimą reiškia subjektyviojo kriterijaus taikymą ir bendrąja prasme tai būtų momentas, kada tiekėjas faktiškai suvokė įvykusį interesų pažeidimo faktą. O termino pradžios susiejimas su diena, kurią tiekėjas turėjo sužinoti apie interesų pažeidimą, reiškia objektyviojo kriterijaus taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).

19. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės nurodytas termino pretenzijai pareikšti praleidimo priežastis, nurodė, kad neturi pagrindo pripažinti, jog aplinkybės dėl ieškovės vadovo komandiruotės objektyviai pateisina pretenzijos pateikimo termino praleidimą ir sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos sprendimą ieškovė gavo 2025 m. liepos 9 d., kai ieškovės vadovas dar nebuvo išvykęs į komandiruotę, tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nevertino, kada tiekėjas faktiškai suvokė įvykusį interesų pažeidimo faktą. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad ieškovės vadovas galėjo įgalioti kitus asmenis (ieškovės darbuotojus) pateikti pretenziją, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog viešai prieinami duomenys (https://rekvizitai.vz.lt) patvirtina, kad kitų darbuotojų ieškovė neturi.

20. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje taip pat nepasisakė, ar pagal faktines bylos aplinkybes termino pretenzijai pareikšti taikymas nepažeidžia teisminės gynybos veiksmingumo principo, taip pat ar egzistuoja pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į CPK 423² straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią teismo veiksmus, kai tiekėjas, kurio kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti, kreipiasi į teismą, pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės, taip pat į šią normą aiškinančią kasacinio teismo praktiką, nepagrįstai nepriėmęs ieškinio sprendė dėl pagrindo atnaujinti pretenzijos pareiškimo terminą egzistavimo ir ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir klausimą dėl ieškovės mažosios bendrijos „Restauratoriai“ ieškinio atsakovei biudžetinei įstaigai Infrastruktūros valdymo agentūrai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.