- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- AN2-299-468/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00129-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. T.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Advokatai
- Vaidotas Sviderskis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) atstovo Ramūno Rakausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-09-06 nutarimo, kuriuo tenkintas administracinėn atsakomybėn patrauktos A. T. atstovo advokato Vaidoto Sviderskio skundas, Institucijos 2023-07-17 nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena A. T. atžvilgiu nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2023-07-17 nutarimu A. T. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, kad ji būdama statybos objekto, adresu (duomenys neskelbtini), savininku bei statytoju, neužtikrino, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, t. y. nesukontroliavo, kad 2023-05-23 atlikto patikrinimo metu objekte dirbantys, atliekantys išorės apdailos bei kitus darbus fiziniai asmenys: A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. A. gimęs (duomenys neskelbtini), dirbtų tik turėdami skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 22¹ straipsnio 4 dalies nuostatas. Institucija nutartimu konstatavo, kad šiais veiksmais A. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 362¹ straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktos A. T. atstovas advokatas V.Sviderskis pateikė skundą apylinkės teismui.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-09-06 nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktos A. T. atstovo skundas tenkintas, Institucijos nutarimas panaikintas ir A. T. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Teismas nurodė, kad A. T. sudarydama statybos rangos sutartį su profesionalia statybos darbus atliekančia įmone turėjo tikslą statybos darbų atlikimą, jų priežiūrą ir visų kitų su tuo susijusių pareigų vykdymą perduoti rangovui UAB „D.“, taigi perdavė ir pareigą, numatytą Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje. Nesutikdamas su priimtu nutarimu Institucijos atstovas R.Rakauskas pateikė skundą apygardos teismui.
Šalies argumentai
3. Skundu Institucijos atstovas R.Rakauskas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-09-06 nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2023-07-17 nutarimą.
3.1. Institucijos atstovo vertinimu, apylinkės teismas klaidingai interpretavo Statybos įstatymo nuostatas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nurodo, kad teismo išvados, jog įstatymas numato pareigą statytojui statybos metu koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą, niekaip nesusijusios su nagrinėta byla, nes šios statytojo pareigos vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, o ne Statybos įstatymo 22¹ straipsnis. Atstovo nuomone, teismas siaurinamai vertino Statybos įstatymo 22¹ straipsnio nuostatas, kuriomis įstatymų leidėjas siekia užkardyti kelią ne tik nelegaliam, bet ir nedeklaruotam darbui, taip pat neteisėtai ūkinei-komercinei veiklai, vykdomai statybos sektoriuje.
3.2. Mano, kad statytojui pagal Statybos įstatymo 22¹ straipsnį kylanti pareiga užtikrinti, kad dirbantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus, rangovui gali būti perduodama tik raštu, kadangi rangovas turi būti aiškiai informuotas apie būtinumą vykdyti šią jam statytojo (užsakovo) perduotą vykdyti prievolę ir sutikti ją vykdyti. Nurodo, kad iš byloje esančios statybos rangos sutarties matyti, jog rangovas UAB „D.“ įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti dvibučio gyvenamojo namo statybos rangos darbus ir perduoti darbų rezultatą užsakovei A. T., sutarties 3.1.2 nustatyta, kad užsakovas turi teisę reikalauti, kad rangovas darbus vykdytų pagal pateiktą projektą ir laikydamasis normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, 3.2.1 punkte nurodyta, kad užsakovas įsipareigojo organizuoti dvibučio gyvenamojo namo statybą (įskaitant, bet neapsiribojant žemės sklypo statybai suteikimu, statybos leidimo, projektinės dokumentacijos pateikimu) ir sumokėti rangovui už tinkamai atliktus bei priimtus darbus. Sutarties 3.4.2 punkte nustatyta, kad rangovas įsipareigojo darbus atlikti pagal projektinę dokumentaciją, statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybos veiklą (normų, taisyklių) reikalavimus.
3.3. Pažymi, kad sutartyje išsamiai aprašytos A. T., kaip statytojo, bendros teisės ir pareigos, numatytos Statybos įstatymo 14 straipsnyje, t. y. ji, sudarydama sutartį su rangovu raštu pripažino, kad siekia vykdyti ir vykdys savo pareigas ir naudosis teisėmis, numatytomis Statybos įstatymo 14 straipsnyje, tačiau raštu rangovui neperdavė vykdyti savo pareigos, numatytos Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje, o rangovas pasirašydamas sutartį neprisiėmė pareigos užtikrinti skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kodų kontrolę, nes tiesiog nebuvo informuotas apie tai, kad jam tokia pareiga užsakovo galėjo būti perduota šia sutartimi. Institucijos atstovas nesutinka su teismo išvada, jog aptartą pareigą statytojas konkrečiam rangovui atskiru pavedimu turi perduoti tik tada, kai objekte statybos darbus vykdo daugiau nei vienas rangovas. Atstovo nuomone, Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje aiškiai apibrėžta, kad už skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kodų kontrolę visų pirma atsakingas statytojas (užsakovas), nepriklausomai nuo to, kiek rangovų jis pasitelkęs statybos darbams atlikti, ir tik tuo atveju, jeigu vienas jo rangovų įgaliotas užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys asmenys turėtų skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kodus, rangovas tampa atsakingas už šios statytojo (užsakovo) pareigos tinkamą vykdymą ir prisiima atsakomybę už jos nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
3.4. Institucijos atstovas nesutinka su teismo teiginiu, jog pats statybos darbų perdavimo faktas vienam rangovui suponuoja išvadą, kad šis rangovas ir tampa atsakingu už visų statybvietėje esančių asmenų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo turėjimą, pažymi, kad rangovas turi būti informuotas apie tai, kad jis tampa atsakingas už statytojo (užsakovo) pareigos vykdymą ir turi sutikti prisiimti šią prievolę, ko šiuo atveju padaryta nebuvo. Nurodo, kad rangovas UAB „D.“ pripažino prievolę užtikrinti, kad statybvietėje esantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą tik 2023-06-20, teikdamas paaiškinimą užsakovei A. T., mano, kad toks prisipažinimas turėtų būti vertinamas kritiškai ir kaip siekis padėti A. T. išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Institucijos atstovo apeliacinį skundą A. T. atstovas advokatas V.Sviderskis prašo skundą atmesti ir A. T. naudai iš Institucijos priteisti 484 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.
4.1. A. T. atstovo vertinimu, apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas. Atstovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad įgaliojimas, susijęs su identifikacinių kodų užtikrinimu, rangovui privalo būti suteikiamas rangos sutartimi ir išreikštas raštu, nesvarbu, kad statybvietėje dirba vienintelis rangovas ir tik jis pats vienas atsakingas už savo darbuotojų ar pasitelktų subrangovų apskaitą. Nurodo, kad UAB „D.“ prisiėmė atsakomybę už reikalavimų neįvykdymą, 2023-06-20 paaiškinime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad kaip vienintelis rangovas objekte yra atsakinga už teisės aktų statybvietėje laikymąsi, įskaitant ir tai, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus, prisiima atsakomybę dėl pasitelktų subrangovų, labai apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos ir atsiprašo už sukeltus nepatogumus.
4.2. Pažymi, kad rangos teisiniams santykiams įstatymas net nereikalauja rašytinės formos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXXIII skyrius). Nurodo, kad statybos darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini), A. T. buvo pavedusi atlikti vieninteliam įgaliotam subjektui – UAB „D.“, visi objekte patikrinimo dieną dirbę asmenys buvo UAB „D.“ darbuotojai arba šios įmonės pasitelkti subrangovai, kuriuos jis kontroliavo ir kurių darbą jis administravo. Pažymi, kad paaiškinime A. T. taip pat buvo aiškiai nurodžiusi, kad sudarydama rangos sutartį turėjo aiškų ketinimą įgalioti UAB „D.“ būti vieninteliu rangovu objekte, tam, kad turėti mažiau rūpesčių ir statybų organizavimo naštos, patikėjo šį darbą profesionalams ir perdavė rangovui atsakomybę dėl visų būtinų Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose su statyba, teritorijų planavimu, darbų sauga ir pan. susijusių teisės aktų nuostatų laikymusi, taip pat būtinųjų dokumentų turėjimą ir jų pateikimą kontroliuojančioms institucijoms, pasirašydamas rangos sutartį ir ją vykdydamas rangovas UAB „D.“ priėmė šį įpareigojimą ir jo niekada neginčijo. Nurodo, kad tarp A. T. ir UAB „D.“ susiklostė rangos (generalinės rangos) teisiniai santykiai, o A. T., būdama neprofesionalia statybų verslo atstove tapo vartotoja santykyje su UAB „D.“, žinodama, kad objekte dirba tik vienas profesionalus rangovas – UAB „D.“ – A. T. negalėjo ir neturėjo kontroliuoti šio konkretaus subjekto darbuotojų, kadangi visus darbus atlieka ir jai priduoda tik vienas rangovas.
4.3. A. T. atstovo vertinimu, kadangi ši administracinio nusižengimo byla buvo inicijuota Institucijos, atitinkamai iš jos priteistinos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje. Nurodo, kad A. T. atstovavo Advokato Sviderskio profesinės bendrijos advokatas V.Sviderskis ir ji nagrinėjamoje administracinėje byloje už suteiktas teisines paslaugas patyrė 484 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atstovo teigimu, suteiktas teisines paslaugas sudaro susipažinimas su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į jį parengimas.
Institucijos atstovo R.Rakausko apeliacinis skundas netenkinamas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar A. T. yra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 362¹ straipsnio 1 dalį. Institucijos atstovo teigimu, UAB „D.“ pasirašydama statybos rangos sutartį neprisiėmė pareigos užtikrinti skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kodų kontrolę, todėl A. T. būdama statybos objekto savininke turėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn.
6. Apygardos teismas, įvertinęs Institucijos atstovo apeliacinį skundą, apylinkės teismo nutarimą ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškintos visos A. T. veiksmų kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės ir surinkti visi duomenys, svarbūs bylos baigčiai, kurie leistų daryti pagrįstas išvadas, kad ji negali būti pripažįstama ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-09-06 nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena A. T. atžvilgiu nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.
7. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniu nusižengimu gali būti pripažįstami tik tokie veiksmai ar susilaikymas nuo jų, kuriuose yra administracinio nusižengimo sudėtis – objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Pripažįstant asmens veiką administraciniu nusižengimu būtina šių elementų visuma. Nesant bent vieno iš jų, nėra ir nusižengimo sudėties.
8. ANK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, už Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statybvietėje esančių asmenų identifikavimo reikalavimų pažeidimą. Statybos įstatymo 21¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus (kai jiems kodas negali būti suformuotas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus) arba identifikavimo priemonę. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2023-05-23 atlikto patikrinimo (duomenys neskelbtini), metu objekte dirbantys A. Č. ir A. A. dirbo neturėdami skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodų, kyla klausimas, kas turėjo užtikrinti šio reikalavimo tinkamą laikymąsi.
9. Iš byloje esančios 2023-01-16 statybos rangos sutarties (b. l. 26-28), sudarytos taro A. T. ir UAB „D.“, matyti, kad UAB „D.“ įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 3.4.2. punkte nurodyta, kad UAB „D.“, kaip statybų rangovė, įsipareigojo „darbus atlikti pagal <..> statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybos veiklą (normų, taisyklių) reikalavimus“, 4.1 punkte nurodyta, kad UAB „D.“ „privalo vykdyti darbus sutarties objekte laikydamasi sutarties, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų nuostatų“. Atsižvelgiant į tai, pritartina apylinkės teismo išvadoms, jog A. T. sudarydama statybos rangos sutartį su UAB „D.“ perdavė ir pareigą užtikrinti, kad visi statybvietėje esantys fiziniai asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus arba identifikavimo priemonę (Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalis).
10. Kaip matyti sutartis buvo pasirašyta tiek A. T., tiek UAB „D.“ atstovo, jos galiojimas nėra užginčytas, taigi laikytina, kad įsipareigodama statybos darbus atlikti pagal statybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bendrovė kartu įsipareigojo užtikrinti, kad statybvietėje dirbtų tik tinkami, reikalavimus atitinkantys asmenys. Institucijos atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga užtikrinti skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus turėjo būti perduoda kitokiu būdu (sutartyje ją išskiriant atskiru punktu ir pan.) ir to nesant pareiga išliko A. T., tačiau tokie teiginiai yra tik subjektyvus tarp asmenų sudarytos statybų rangos sutarties turinio interpretavimas. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog tiek A. T. sudarydama sutartį manė, kad perduoda visas teisės aktais numatytas prievoles, susijusias su statybų darbų vykdymu (b. l. 61, 73), tiek UAB „D.“ sutartimi prisiėmė tokią atsakomybę ir po įvykio pripažino kaltę nurodžiusi kad bendrovė kaip vienintelis rangovas objekte buvo atsakinga už teisės aktų statybvietėje laikymąsi, įskaitant ir tai, kad visi statybvietėje esantys asmenys turėtų skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodus, ir jie prisiima atsakomybę dėl susiklosčiusios situacijos (b. l. 74).
11. Kaip jau minėta, administracinė atsakomybė asmeniui gali kilti tik tuo atveju, jei yra visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai (ANK 2 straipsnio 4 dalis), o nagrinėjamu atveju, Institucija pagal ANK 362¹ straipsnio 1 dalį atsakomybėn patraukė netinkamą subjektą, todėl administracinio nusižengimo teisena A. T. atžvilgiu apylinkės teismo nutarimu buvo nutraukta pagrįstai, todėl Institucijos atstovo apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-09-06 nutarimas yra paliekamas nepakeistas.
12. Pažymėtina, kad pagal ANK 39 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Atsižvelgdama į minėtus senaties terminus, Institucija turi galimybę spręsti klausimą dėl tinkamo asmens patraukimo atsakomybėn.
Motyvuojamoji dalis
Dėl proceso išlaidų
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. T. atstovas advokatas V.Sviderskis apygardos teismui pateikė prašymą pripažinti 484 Eur advokato pagalbai patirtų išlaidų dėl susipažinimo su Institucijos apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į jį parengimo ir jas priteisti iš Institucijos.
14. Šiuo metu teisės aktai nereglamentuoja išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, atlyginimo klausimo, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021-03-19 nutarime byloje Nr. 10-A/2020 yra išaiškininęs, kad valstybė turi pareigą atlyginti asmens patirtas atstovavimo teisme (advokato) baudžiamajame ar administraciniame procese jį išteisinus.
15. Apeliacinis procesas šioje administracinio nusižengimo byloje buvo inicijuotas Institucijos iniciatyva prašant panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir patraukti ją administracinėn atsakomybėn, todėl neabejotina, jog A. T. siekdama ginti savo teises patyrė tam tikras procesines išlaidas – kreipėsi teisinės pagalbos, advokatas V.Sviderskis susipažino su Institucijos apeliacinio skundo turiniu, parengė atsiliepimą į jį. Iš pateikto advokato V.Siderskio atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą turinio matyti, kad jame išsamiai išdėstoma A. T. ir jos atstovo pozicija skundo argumentams, nurodoma, kodėl jie, jų vertinimu nepagrįsti.
16. Apygardos teismo vertinimu, A. T. prašoma priteisti 484 Eur suma nėra pernelyg didelė ir neproporcinga, todėl turi būti atlyginama. Teismo manymu, administracinio nusižengimo bylose neturėtų būti sudaroma tokia situacija, kai asmuo vengia skųsti, jo vertinimu, nepagrįstus ir neteisėtus institucijų ar teismo sprendimus, vien dėl to, kad nepatirtų didesnių su pažeistų teisių gynimu susijusių išlaidų, todėl iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus, A. T. priteistina 484 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovo Ramūno Rakausko apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-09-06 nutarimą palikti nepakeistą.
Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus, A. T. naudai priteisti 484 Eur apeliacinėje instancijoje turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Nutartis neskundžiama.