Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išieškotojos) pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys – M. B. (M. B.) (skolininkas), K. S., antstolis Dainius Šidlauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

4. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

5. Byloje nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo tris vykdomąsias bylas 0178/07/02895, 0178/07/02896 ir 0178/07/02897 dėl skolos išieškojimo iš skolininko M. B. išieškotojai VMI. Išieškojimas vykdomas nuo 2003 m. gruodžio mėn.

6. Atlikdamas priverstinius vykdymo veiksmus antstolis nustatė, kad skolininkas M. B. yra santuokoje su K. S., santuoka sudaryta 2022 m. birželio 23 d.

7. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje aptarta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Be to, pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

8. CK 3.110 straipsnio 1 dalis numato, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis, o pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

9. Nors skolininko prievolės atsirado ir vykdomosios bylos buvo pradėtos vykdyti 2003 m., t. y. iki santuokos sudarymo (2022 m. birželio 23 d.), tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tai reiškia, kad nors nagrinėjamu atveju vykdytina prievolė ir laikytina asmenine skolininko prievole, tačiau išieškoti iš jo turto, esančio bendroje su sutuoktine nuosavybėje, dalies įstatymas nedraudžia.

10. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininkas registruoto nekilnojamojo turto neturi, nedirba, Kelių transporto priemonių registro duomenimis, yra automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio dalyvavimas eisme draudžiamas, valdytojas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

11. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis 2024 m. gegužės 29 d. turto arešto aktu Nr. S24-10081 areštavo skolininko sutuoktinei K. S. priklausančias pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Revolut Bank UAB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Civilinės ir vykdomosios bylų duomenimis antstolis 2024 m. gegužės 29 d. patvarkymu dėl turto arešto akto Nr. S24-10083 pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per trisdešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalinimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutarimu, patvirtintu notarine tvarka. Per nustatytą terminą, nei skolininkas, nei sutuoktinė sutikimo dėl turto dalies nustatymo nepateikė. Antstolis, negavęs sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2024 m. liepos 10 d. patvarkymu Nr. S-24-178-14988 pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo.

13. CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja – VMI, gavusi antstolio siūlymą, su tokiu prašymu kreipėsi į teismą.

14. Iš vedybų sutarčių registro duomenų matyti, kad M. B. ir K. S. nėra sudarę vedybų sutarties, nėra duomenų apie galiojančias vedybų ar turto padalijimo sutartis, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

15. Duomenų, patvirtinančių, kad šios nutarties 11 punkte aptartu antstolio turto arešto aktu areštuotos piniginės lėšos yra K. S. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta.

16. Kaip minėta, pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir (ar) kitas ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Kaip nurodyta, duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas M. B. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, taip pat nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Nesant priešingų duomenų yra pagrindas konstatuoti, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

17. Esant nustatytų aplinkybių visumai teismas tenkina pareiškėjos prašymą ir nustato, kad skolininkui M. B. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės K. S. piniginių lėšų, esančių jai priklausančiose banko sąskaitose „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini) ir Revolut Bank UAB Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 3.87, 3.88 straipsniai, 3.117 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo patenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui vykdymo procese) M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje akcinėje bendrovėje „Swedbank“ ir banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje uždarojoje akcinėje bendrovėje Revolut Bank.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.