Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei ir Ramintai Samušytei, dalyvaujant ieškovui S. M., jo atstovei advokatei A. Puniškienei, atsakovui J. P., atsakovės Ž. P. atstovui advokatui M. Veličkai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovams J. P. ir Ž. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 16 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Teismas priteisė solidariai ieškovui S. M. iš atsakovų J. P. ir Ž. P. 247 506 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 200 000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 19 d. iki paskolos sumos grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (247 506 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2975 Lt žyminio mokesčio. Teismas priteisė solidariai valstybei iš atsakovų J. P. ir Ž. P. 7,28 Lt pašto išlaidų.

Atsakovas J. P. pateikė teismui prieštaravimus (b. l. 29-30) dėl ieškinio ir dėl preliminaraus sprendimo. Prieštaravimuose teigiama, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas. 2006 m. birželio 16 d. atsakovas sudarė asmeninę paskolos sutartį su ieškovu S. M. dėl 200000 Lt skolos suteikimo. Iš paskolos gauti pinigai buvo panaudoti atsakovo numatytoms investicijoms į kuriamą verslą. Atsakovė Ž. P. laidavo dėl šios paskolos grąžinimo nustatytu terminu ir suma. Gauti pinigai buvo panaudoti asmeniniams atsakovo interesams, t. y. bandymui įgyvendinti asmeninius verslo planus. Atsakovas ieškovui grąžino dalį skolos, t. y. 163 200 Lt. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl paskolos grąžinimo atidėjimo. Tarp jų buvo susiklostę draugiški verslo santykiai, todėl skolos grąžinimo grafikas raštu nebuvo įformintas. Ieškovas niekada nereiškė jokių pretenzijų Ž. P., nes buvo susitarta, kad jos laidavimas yra terminuotas, ji nėra ir nebus šios paskolos bendraskolė. CK 6.88 straipsnyje numatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Lingvistiškai aiškinant šią laidavimo sąlygą, akivaizdu, kad atsakovė laidavo paskolos grąžinimo nustatytu terminu, jog jos vyras grąžins 200 000 Lt iki 2006 m. liepos 17 d. Ieškovas turėjo kreiptis į laiduotoją dėl skolos grąžinimo iki 2006 m. spalio 17 d. Atsakovas yra grąžinęs didžiąją paskolos dalį, todėl negali būti paskaičiuotos tokio dydžio palūkanos. Ieškovas su atsakovu paskolos sutartyje buvo sutarę dėl konkretaus delspinigių dydžio, t. y. 7000 Lt mėnesinių palūkanų. Be to, ieškovas neturi teisės reikalauti priteisti delspinigius daugiau nei už 6 mėnesius.

Atsakovė Ž. P. pateikė teismui prieštaravimus (b. l. 22-23) dėl ieškinio ir dėl preliminaraus sprendimo. Prieštaravimuose nurodoma, kad atsakovė yra paskolos laiduotoja, o ne bendraskolė. Laidavimas buvo sudarytas buvo sudarytas apibrėžtam laikui, t. y. iki 2006 m. liepos 17 d.. CK 6.88 straipsnyje numatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Ieškovas turėjo kreiptis į atsakovę dėl skolos grąžinimo iki 2006 m. spalio 17 d. Nepareiškus reikalavimo numatytu terminu, ieškovas neturi teisės reikalauti, kad laiduotojas sumokėtų skolą. Be to, pagal CK 6.89 straipsnio 1 dalį, kai laiduojama nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui. Net jeigu ieškovui kyla abejonių dėl to, kad buvo sudarytas terminuotas laidavimas, vienu ar kitu atveju ieškovas praleido terminą kreiptis į atsakovę dėl skolos išieškojimo. Atsakovas J. P. paskolą ėmė savo asmeniniais interesais. Apie tai, kur buvo panaudoti pinigai, atsakovei nėra žinoma. Atsakovės sutikimo tapti šios paskolos bendraskole nebuvo. Atsakovės žiniomis, J. P. yra gražinęs skolą ieškovui dalimis, todėl paskaičiuotas palūkanų dydis yra aiškiai nepagristas.

Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 15 d. rezoliucijomis atsakovų prieštaravimus priėmė.

Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.

Nustatyta, kad ieškovas S. M. ir atsakovas J. P. 2006 m. birželio 16 d. sudarė paskolos sutartį (b. l. 13), pagal kurą ieškovas paskolino atsakovui 200000 Lt iki 2006 m. liepos 17 d. su 7000 Lt mėnesio palūkanomis. Paskolos sutartyje J. P. pasirašytinai patvirtino, kad 2006 m. birželio 16 d. pinigus gavo. Paskolos sutartyje taip pat yra atsakovės Ž. P. pasirašytas tekstas: Aš Ž. P. laiduoju dėl šios paskolos grąžinimo nustatytu terminu ir sumos. Iškilus problemom grąžinsiu aukščiau minėtą sumą su procentais už J. P.“.

Abu atsakovai savo prieštaravimuose ir teismo posėdžio metu tvirtino, jog paskola iš dalies yra grąžinta. Atsakovas J. P. nurodė, jog yra grąžinęs ieškovui 163200 Lt, ieškovas tai kategoriškai neigė. Abu atsakovai savo prieštaravimuose taip pat teigė, jog atsakovė negali atsakyti pagal ieškinį, nes laidavimas yra pasibaigęs.

Dėl atsakovų argumentų, jog paskola yra iš dalies yra grąžinta

Motyvuojamoji dalis

CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kaip minėta, ieškovas pateikė teismui paskolos sutartį, iš kurios matyti, jog jis paskolino atsakovui 200000 Lt. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad pinigus gavo.

Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.65 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą gražinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą (CK 6.65 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti. Pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas; siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovas J. P. neturi ieškovo rašytinio pakvitavimo (CK 6.65 straipsnio 1 ir 2 dalys), patvirtinančio, jog grąžino ieškovui nors dalį skolos. Jis pats patvirtino, kad pakvitavimo iš ieškovo niekada nereikalavo. Atsakovas pateikė teismui lapą iš savo užrašų knygelės (b. l. 63), kuriame, atsakovo teigimu, yra surašytos visos ieškovui grąžintos sumos (iš viso – 163200 Lt). Šie užrašai yra atsakovo surašyti vienašališkai, jie ieškovo nėra pasirašyti, todėl nėra įrodymas, patvirtinantis pinigų grąžinimo faktą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į didelę paskolos sumą, atsakovas, būdamas rūpestingas ir apdairus, jeigu jis tikrai grąžino dalį paskolos, privalėjo pareikalauti iš ieškovo pakvitavimo, tačiau to nepadarė. Kitų patikimų įrodymų, patvirtinančių dalinį paskolos grąžinimą atsakovai nepateikė, todėl darytina išvada, kad paskola nėra grąžinta nei visiškai, nei dalinai.

Dėl atsakovų argumentų, jog atsakovė Ž. P. neturi atsakyti pagal ieškinį

Atsakovai J. P. ir Ž. P. yra sutuoktiniai, jie susituokė 1997 m. rugsėjo 20 d. (1 t., b. l. 54). Taigi su ieškovu 2006 m. birželio 16 d. sudaryta paskolos sutartis atsakovams esant santuokoje. Kaip minėta, atsakovė Ž. P. joje pasirašė, kad laiduoja dėl paskolos grąžinimo.

Abu atsakovai bylos nagrinėjimo metu teigė, kad gyvena kartu, tačiau pinigai yra atskiri. Atsakovų teigimu, iš ieškovo skolinti pinigai nebuvo skirti šeimos reikmėms. Atsakovas J. P. nurodė, kad skolintus pinigus panaudojo verslo tikslais, tai yra investavo į naujai statomus butus. Atsakovė Ž. P. nurodė, kad pasirašė paskolos sutartyje, nes to norėjo ieškovas (teismo posėdžio protokolai, b. l. 44, 45, 59). Ji taip pat teigė nežinojusi, kur buvo panaudoti pinigai.

Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, suformavo praktiką, jog kreditavimo sutarties ir kito sutuoktinio pasirašytos laidavimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos per CK 6.193 straipsnį, t. y. per tikruosius sutarties šalių ketinimus. Civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009 ir nagrinėjamoje civilinėje byloje esminės faktinės aplinkybės yra tokios pačios – vienas sutuoktinis pasirašė paskolos sutartį, kitas sutuoktinis pasirašė laidavimo sutartį. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės, jog atsakovai yra kartu gyvenantys sutuoktiniai, kad ieškovas pareikalavo, o atsakovė Ž. P. sutiko paskolos sutartyje padaryti įrašą dėl laidavimo, leidžia daryti išvadą, jog atsakovė Ž. P. savo veiksmais ir elgesiu išreiškė sutikimą ir valią būti ieškovo solidariąja bendraskole kartu su atsakovu. Atsakovų teiginiai, jog atsakovė nežinojo, kur bus panaudoti pinigai, jog jų pinigai yra atskiri, neleidžia daryti priešingos išvados, nes sąžiningi kreditoriai negali būti priklausomi nuo sutuoktinių tarpusavio santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas sutinka su ieškovo atstovės baigiamųjų kalbų teiginiu (b. l. 66), kad nors 2006 m. birželio 16 d. sutartyje vartojamas žodis „laiduoju“, įrašo tekstas liudija apie tai, kad atsakovai išreiškė vieną ir tą patį norą gauti paskolą, o taip pat išreiškė vieną ir tą patį įsipareigojimą ją grąžinti nustatytu terminu.

Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, jog 200000 Lt paskola pagal 2006 m. birželio 16 d. sutartį ieškovui nėra grąžinta ir turi būti priteista iš abiejų atsakovų solidariai.

Sutartyje šalys susitarė dėl 3,5 proc. dydžio mėnesinių palūkanų (7000 Lt), tačiau šių palūkanų ieškovas priteisti neprašo. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio palūkanas (47506 Lt) už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 17 d. iki ieškinio parengimo dienos - 2011 m. birželio 19 d., tai yra už 4 metus ir 274 dienas, 5 proc. dydžio palūkanas nuo 200 000 Lt sumos už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 19 d. iki paskolos sumos grąžinimo dienos bei 5 proc. dydžio metines palūkanų už priteistą sumą (247 506 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.874 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. 2006 m. birželio 16 d. paskolos sutartyje palūkanos už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 17 d. nėra numatytos, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų visas aukščiau nurodytas palūkanas taip pat yra pagrįstas.

Remiantis išdėstytasis motyvais, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. preliminarus sprendimas visa apimtimi paliekamas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Kadangi Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovai papildomai privalo atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1815 Lt išlaidos už advokatės pagalbą (b. l. 48-52) (CPK 430 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Papildomai priteisti ieškovui S. M. iš atsakovų J. P. ir Ž. P. 1815 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika litų) už advokatės pagalbą (po 907,50 Lt iš kiekvieno atsakovo).

Šis galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.