- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-29
- Bylos Nr.
- eI3-3492-872/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04796-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Orsena“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinei muitinei
- Advokatai
- Eligijus Vinckus
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Orsena“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Orsena“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)„Dėl UAB „Orsena“ skundo“ (toliau – ir Muitinės departamento sprendimas); trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Vilniaus TM) 2021 m. balandžio 6 d. patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo ataskaita); Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (toliau – ir Komisijos sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
2.1 Vilniaus TM, atlikusi teminį pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos, apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimą, susijusį su importuotomis prekėmis laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., surašė 2020 m. birželio 9 d. patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, be kita ko, nusprendė nurodytose elektroninėse importo deklaracijose deklaruotų prekių muitiniam įvertinimui netaikyti sandorio vertės metodo ir įregistruoti mokestinę prievolę muitinei: 34 062 Eur muito, 69 840 Eur importo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 41 561 Eur baudos ir 303 Eur muito delspinigių, iš viso – 145 766 Eur. Muitinės departamentui panaikinus šią patikrinimo ataskaitą, Vilniaus TM atliko pakartotinį patikrinimą ir priėmė Patikrinimo ataskaitą, kurioje pakartojo tas pačias išvadas. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atmetė šį skundą ir patvirtino Patikrinimo ataskaitą. Komisija 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu pakeitė Muitinės departamento sprendimą: patvirtino nurodymus sumokėti 34 062 Eur muito, 69 840 Eur importo PVM ir 303 Eur muito delspinigius, bet sumažino baudą nuo 40 proc. iki 20 proc., t. y. iki 20 780 Eur.
2.2 Pareiškėjas nesutinka su Komisijos sprendimo dalimi, kurioje patvirtinti nurodymai sumokėti 34 062 Eur muitą, 69 840 Eur importo PVM, 303 Eur muito delspinigius. Teigia, kad Komisija netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, klaidingai interpretavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2016 m. birželio 16 d. sprendimą EURO 2004. Hungary Kft. prieš Nemzeti Adó- és V?mhivatal Nyugat dun?nt?li Region?lis V?m- és Pénzügy?ri F?igazgatós?ga, C-291/15, EU:C:2016:455 (toliau – ir ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendimas). Komisija iš esmės nurodė, kad 50 proc. deklaruotos vertės skirtumą galima nustatyti lyginant nepanašių prekių pardavimo atvejus, t. y. iš Prekių muitinio įvertinimo informacinės sistemos (toliau – ir PREMI IS) atrenkant sandorius, kurie gali ir neatitikti panašių prekių reikalavimų.
2.3 Vilniaus TM, atlikdama PREMI IS sukauptų įrašų analizę ir atranką, rėmėsi ne sandoriais, sudarytais tuo pačiu laikotarpiu dėl maždaug tokio paties deklaruotų prekių kiekio, pagaminto toje pačioje valstybėje, ir panašių charakteristikų prekių, o tais įrašais, kuriuose prekės buvo nepakankamai aprašytos ir nesutapo prekių kiekis. Tokio pobūdžio prekių išvis nebuvo galima lyginti su pareiškėjo importuotomis prekėmis, juolab jomis remiantis padaryti išvadą, kad pareiškėjo deklaruotų prekių vertė buvo daugiau nei 50 proc. mažesnė.
2.4 Nei Vilniaus TM, nei Muitinės departamentas, nei Komisija nekvestionavo ir neatsisakė patvirtinti mokėjimo pavedimais faktiškai sumokėtos prekių kainos, tačiau Vilniaus TM ėmėsi nesąžiningų ir neteisėtų priemonių tikslui pasiekti, t. y. taikyti ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendime pateiktą išaiškinimą. Komisija, nepasisakydama dėl šių esminių aplinkybių, ginčą išsprendė neteisingai. Be to, Komisija, nenurodydama konkretaus ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendimo punkto, padarė niekuo nepagrįstą išvadą, jog ESTT išaiškinimai leido muitinei taikyti ne tapačių ar panašių prekių muitinio įvertinimo metodą, bet alternatyvųjį (angl. fall-back) metodą.
2.5 ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendimo 34 punkte aiškiai nurodyta, kad muitinė remiasi panašių prekių pardavimo atvejais, kurių apyvartos lygmuo paprastai toks pat, esant maždaug tokiam pačiam parduotų prekių kiekiui kaip ir prekių, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta. Tai reiškia, kad Vilniaus TM, norėdama remtis šiuo ESTT išaiškinimu, pareiškėjo importuotų prekių muitinę vertę turėjo nustatyti remdamasi ne alternatyviuoju (fall-back) metodu (2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK), 74 str. 3 d.), o panašių prekių sandorio verte (SMK 74 str. 2 d. b p.).
2.6 Vilniaus TM neįprastai mažą prekių kainą konstatavo remdamasi ne panašių prekių sandorio verte, o taikydama vidutinę muitinę vertę pagal prekės kodą, todėl toks muitinis įvertinimas neatitiko nei minėtame ESTT sprendime pateiktų išaiškinimų, nei SMK nuostatų, nei Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 38 punkto. Komisija sprendime nepagrįstai nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų šiuo aspektu.
2.7 Vilniaus TM, neteisingai taikydama muitinio įvertinimo metodus, taip pat pažeidė įrodinėjimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju būtent Vilniaus TM teko našta įrodyti aplinkybių, su kuriomis siejamas pareiškėjo apmokestinimas, egzistavimą. Mokesčių administratorius negali savo sprendimų grįsti prielaidomis ir spėlionėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, kad įrodinėjimo našta dėl sandorio vertės metodo netaikymo pirmiausiai tenka muitinei.
2.8 Pagal SMK 70 straipsnio 1 dalį, prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo faktiškai sumokėta kaina už nurodytas prekes yra aiški, už importuotas prekes nebuvo atlikti papildomi mokėjimai tiekėjams ar tretiesiems asmenims. Bendrovėms „Beijing Eurosen International Freight Forwarding“ ir „Just Right Intl Logistics“ faktiškai sumokėta kaina atspindi ir ginčo deklaracijose deklaruotą sandorio kainą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo deklaruota ginčo prekių vertė atitiko minėtoms bendrovėms faktiškai sumokėtą ar mokėtiną kainą, taip pat nėra duomenų, kurie leistų pripažinti, jog pareiškėjo faktiškai sumokėta kaina fiktyvi, nustatyta sukčiaujant ar piktnaudžiaujant teise.
2.9 Vilniaus TM, atlikdama faktinį prekių įvertinimą, neatsižvelgė į visus svarbius veiksnius, tokius kaip prekių sudėtis, kokybiniai parametrai, medžiagiškumas. Pavyzdžiui, pagal 2019 m. balandžio 15 d. importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas importavo prekę – moteriškos kelnaitės iš cheminių pluoštų, 4 844 vienetai, vieneto kaina – 0,22 Eur; ir prekę – liemenėlės (Wubiao), 522 vienetai, vieneto kaina – 0,25 Eur, tačiau Patikrinimo ataskaitoje (jos prieduose) nurodytos tik vidutinės šių prekių vienetų kainos (atitinkamai, 0,54 Eur ir 1 Eur), apskaičiuotos lyginant su kitų importuotojų deklaruotomis sandorio vertėmis. Toks vertinimas yra absoliučiai netikslus ir neatspindi realios importuotų prekių ekonominės vertės, taip pat nesuderinamas su ESTT išaiškinimais kitose bylose, be kita ko, 2021 m. balandžio 22 d. sprendime UAB „Lifosa“ prieš Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, C?75/20, EU:C:2021:320.
2.10 Vilniaus TM nesurinko įrodymų, patvirtinančių, jog realiai ginčo prekės įsigytos ir ūkinės operacijos įvyko kitokiomis sąlygomis nei nurodyta pareiškėjo pateiktuose dokumentuose, todėl nebuvo jokio pagrindo abejoti pareiškėjo deklaruota sandorio verte ir ginčo prekių muitinę vertę nustatyti taikant ne sandorio vertės metodą. Vien tik skirtumas tarp deklaruotos pareiškėjo importuotų prekių vertės ir PREMI IS esančios vidutinės muitinės vertės pagal prekės kodą negali paneigti sandorio vertės metodo taikymo. Be to, šiuo atveju neaišku, kokius dar dokumentus pareiškėjas turėjo pateikti Vilniaus TM tam, kad įtikintų deklaruotos sandorio vertės realumu.
3. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė atsižvelgiant į pateiktus papildomus duomenis, grąžinti bylą Muitinės departamentui vertinti iš naujo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
4.1 ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendime pažymėta, jog nustačius išskirtinai mažą palyginti su vidutinėmis statistinėmis pirkimo kainomis deklaruotą importuotų prekių sandorio vertę (jei deklaruota prekių vertė daugiau nei 50 proc. mažesnė už vidutinę statistinę vertę), to pakanka, kad būtų pagrįstos muitinės abejonės ir jos sprendimas nepatvirtinti deklaruotos prekių muitinės vertės. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Komisija sprendime nepadarė išvados, kad toks 50 proc. deklaruotos vertės skirtumas gali būti nustatytas lyginant nepanašių prekių pardavimo atvejus.
4.2 Pareiškėjo deklaruota prekių vertė buvo lyginama su vidutinėmis statistinėmis prekių vertėmis, sukauptomis PREMI IS, o nustačius tarp jų reikšmingą skirtumą, kurio pakanka muitinės abejones laikyti pagrįstomis, ir importuotojui (pareiškėjui) neišsklaidžius šių abejonių, Vilniaus TM pagrįstai perskaičiavo ginčo prekių muitinę vertę, vadovaudamasi muitinio įvertinimo taisyklėmis ir laikydamasi metodų taikymo nuoseklumo, įtvirtinto SMK 74 straipsnyje ir 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SMK, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas), 141–143 straipsniuose.
4.3 Patikrinimo ataskaitoje konstatuota, jog nėra galimybės rasti prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, kurios atitiktų tapačioms ir panašioms prekėms keliamus reikalavimus, nepateikti duomenys apie prekių pardavimą Sąjungos muitų teritorijoje, todėl, nesant galimybės nustatyti prekių muitinę vertę pirmesniais muitinio įvertinimo metodais, ginčo prekių muitinė vertė nustatytina vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi (alternatyviuoju metodu). Be to, Įgyvendinimo reglamento 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuomet, kai muitinė vertė nustatoma pagal SMK 74 straipsnio 3 dalį, šio kodekso 70 straipsnyje ir 74 straipsnio 2 dalyje numatyti metodai gali būti taikomi laikantis pagrįstai lankstaus požiūrio.
4.4 Vilniaus TM, siekdama įsitikinti deklaruotos vertės teisingumu, deklaruotas sandorio vertes lygino ne su pavieniais sandoriais, o su vidutinėmis prekių vertėmis, nurodytomis PREMI IS. Tokio pobūdžio palyginimas atitinka nurodytąjį ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendime. LVAT 2021 m. sausio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-212-261/2021 nurodė, jog sandorio vertės metodas gali būti netaikomas ir tuomet, kai sandorio vertė apskritai nenustatyta (neaiški). Komisija patvirtino, jog tiek Patikrinimo ataskaitoje, tiek Skundžiamame sprendime išdėstyti motyvai pagrindžia, kad muitinei dar prekių muitinio įforminimo metu kilusios abejonės dėl deklaruotos mažos prekių vertės yra pagrįstos visuma byloje esančių įrodymų, įskaitant PREMI IS duomenis apie kitų importuotojų deklaruotas panašių prekių sandorio vertes, nepaaiškintas ir buhalterinės apskaitos duomenimis nepagrįstas operacijas grynaisiais pinigais, nustatytus neatitikimus tarp pareiškėjo gautų apmokėjimų už Bulgarijos Respublikos (toliau – ir Bulgarija) ir Estijos Respublikos (toliau – ir Estija) įmonėms perduotas iš Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – ir Kinija) įsigytas prekes.
4.5 Vilniaus TM, Muitinės departamento ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti teisės aktų nuostatomis, aktualia teismų praktika ir faktinėmis aplinkybėmis, jie priimti išnagrinėjus pareiškėjo pareikštus prieštaravimus.
4.6 Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus TM atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
5.1 Vilniaus TM patikrino 35 elektroninėse importo deklaracijose deklaruotų prekių muitinės vertės teisingumą ir jai kilo abejonių dėl deklaruotų prekių muitinės vertės pagrįstumo. Patikrinus muitinio įforminimo metu pateiktus dokumentus, nustatyta, kad sąskaitose prekės aprašytos neišsamiai, jose nėra pardavėjų parašų, be to, visų trijų tiekėjų sąskaitos yra identiškos (tas pats šifras, teksto išdėstymas ir pateiktos informacijos kiekis, sąskaitų numeracija), jose skiriasi tik tiekėjų pavadinimai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad sąskaitas išrašė tas pats asmuo (nebūtinai tiekėjas). Be to, kai kuriose deklaracijose prekių tiekėjai nurodyti neteisingai (deklaracijoje nurodant vieną tiekėją, o sąskaitoje – kitą tiekėją).
5.2 Iš naujo atliekant patikrinimą, išsamiai išnagrinėti pareiškėjo Muitinės departamentui pateikti papildomi dokumentai ir nustatyta daug trūkumų, pavyzdžiui, pareiškėjas pateikė tik kelių Didžiosios knygos sąskaitų apyvartas ir ne už visą tikrinamą laikotarpį; neaišku, kokios konkrečiai ūkinės operacijos pateiktose Didžiosios knygos sąskaitose yra apskaitytos; pareiškėjas nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių operacijas grynaisiais pinigais; iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti, pagal kokius dokumentus iš Kinijos įsigytos prekės, kurias pareiškėjas perdavė Bulgarijos ir Estijos bendrovėms; pareiškėjas nenurodė, kokį ryšį turi pateikti dokumentai su importuotų prekių įsigijimu. Vilniaus TM 2021 m. kovo 1 d. pranešime informavo pareiškėją apie galimą nepalankų sprendimą ir išsamiai išdėstė tokio sprendimo motyvus, tačiau pareiškėjas, atsakydamas nurodė, jog nesutinka su pateiktomis išvadomis, ir nepateikė paaiškinimų dėl nurodytų trūkumų, papildomų dokumentų ar kitų įrodymų sandorio vertei pagrįsti.
5.3 Pareiškėjo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai nėra išsamūs, jie neatspindi viso tikrinamojo laikotarpio. Didžiosios knygos apyvartoje nenurodyti pirminiai dokumentai, pagal kuriuos buvo padaryti įrašai, neįvardyta, kokios ūkinės operacijos buvo apskaitytos prekių pardavimo sąskaitose. PVM sąskaitose faktūrose prekės aprašytos neišsamiai ir pan. Pareiškėjas nepateikė buhalterinės apskaitos registrų-atsargų apskaitos, skolų tiekėjams apskaitos ir kasos operacijų apskaitos dokumentų, taip pat dokumentų, pagrindžiančių grynųjų pinigų panaudojimą. Ginčo prekių deklaravimo metu ir su skundu Muitinės departamentui pateikti dokumentai nepaaiškino faktinių prekių pirkimo bei pardavimo aplinkybių, todėl ginčo prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas.
5.4 Atlikta prekių atranka PREMI IS neprieštarauja nei SMK 74 straipsnio, nei Įgyvendinimo reglamento 140 ir 144 straipsnių, nei Taisyklių nuostatoms. Atliekant patikrinimą nustatyta, kad ginčo importo deklaracijose didžiosios dalies deklaruotų prekių, kurių muitiniam įvertinimui netaikytinas sandorio vertės metodas, kainos yra daug mažesnės (iki 96 proc.), palyginus su kitų importuotojų atitinkamu laikotarpiu deklaruotomis to paties pavadinimo ir toje pačioje KN subpozicijoje klasifikuojamų prekių vidutinėmis sandorio kainomis, sukauptomis PREMI IS, ir tai leidžia abejoti sąskaitose nurodytų kainų realumu. Pareiškėjas skunde neginčijo vertinimo, jog jo deklaruotos ginčo prekių kainos yra žemos.
5.5 Vilniaus TM teisingai nurodė deklaruojamų prekių ir tuo laikotarpiu kitų importuotojų įvežtų atitinkamų prekių vidutinių kainų proporciją, išreikštą procentais, todėl pareiškėjo teiginys, jog Vilniaus TM ėmėsi nesąžiningų ir neteisėtų priemonių, konstatuodama „nepaprastai mažą“ ginčo prekių sandorio vertę, yra nesuprantamas. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai tvirtino, kad sprendimuose nepagrįstai remiamasi ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendime pateiktu išaiškinimu, vien dėl to, kad nagrinėjamu atveju PREMI IS palyginimui nebuvo rasta tapačių ar panašių prekių sandorių. ESTT šiame prejudiciniame sprendime išaiškino, kad tais atvejais, kai nepašalinamos muitinės abejonės dėl deklaruotos prekių kainos, gali būti taikomas ir alternatyvusis metodas, kuris buvo pritaikytas pareiškėjo atveju.
5.6 Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad tiek Patikrinimo ataskaitoje, tiek Muitinės departamento sprendime išdėstyti motyvai pagrindžia, jog muitinei dar prekių įforminimo metu kilusios abejonės dėl deklaruotos mažos prekių vertės yra pagrįstos visuma byloje esančių įrodymų, įskaitant PREMI IS duomenis apie kitų importuotojų deklaruotas prekių sandorio vertes.
6.7. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus TM 2021 m. balandžio 6 d. patikrinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Muitinės departamento 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)ir Komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Vilniaus teritorinė muitinė priėmė 2021 m. balandžio 6 d. patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nusprendė netaikyti elektroninėse importo deklaracijose, nurodytose patikrinimo ataskaitos 2 priede, deklaruotų prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo ir perskaičiuoti jų muitinę vertę bei pareiškėjui įregistruoti papildomą mokestinę prievolę, taip pat skirti baudą.
8.1. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs UAB „Orsena“ skundą, 2021 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. birželio 30 d. patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
8.2. Mokestinių ginčų komisija, ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)(7-11/2021) nusprendė pakeisti Muitinės departamento 2021 m birželio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. patvirtinti nurodymus sumokėti 34 062 Eur muitą, 69 840 Eur importo PVM bei 303 Eur muito delspinigius, tačiau vietoje nurodymo sumokėti 40 proc. dydžio 41 561 Eur baudą, nurodyti sumokėti 20 proc. dydžio 20 780 Eur baudą.
8.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl minėtų mokesčių administratorių ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimų panaikinimo, 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eA-267-968/2024 pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo, 2024 m. sausio 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartyje nurodė, kad šioje byloje ginčas kilo iš esmės dėl to, kad muitinė ir pareiškėjas skirtingai vertina deklaruotos muitinės vertės patikimumą. Siekiant tinkamai išnagrinėti bylą, be kita ko, būtina įvertinti pareiškėjo muitinei pateiktus dokumentus, kuriais jis grindžia ginčo prekių deklaruotą muitinę vertę. Tačiau nustatyta, kad didelė dalis paminėtų reikšmingų dokumentų yra įforminti ne lietuvių kalba.
8.6. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,Orsena“ skundą atmetė.
8.7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Orsena“ apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Teismas pakartotinai nurodė, jog siekiant tinkamai išnagrinėti bylą, be kita ko, būtina įvertinti pareiškėjo muitinei pateiktus dokumentus, kuriais jis grindžia ginčo prekių deklaruotą muitinę vertę, todėl, vadovaujantis ABTĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis būtina prie bylos pridėti ne lietuvių kalba surašytų bylai reikšmingų dokumentų teisės aktuose nustatyta tvarka patvirtintus vertimus į lietuvių kalbą.
9. Regionų administracinio teismo 2024-10-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-17140-872/2024 pareiškėjai buvo nustatytas terminas pateikti teismui dokumentus (žr., pvz., Komisijos bylos II t., b. l. 87–107, 154, 156–161, 163, 168–170, 206–207; III t., b. l. 33, 54–57, 59, 102, 121, 137, 139–143, 153–154, 175, 187, 196; IV t., b. l. 30–32, 40, 60, 77, 81–83, 111, 113–116, 118–133, 147, 149–168, 178, 180–195; V t., b. l. 1, 17, 19) atitinkančius Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus, t. y., išverstus į valstybinę kalbą.
10. Pareiškėjas įvykdė šį teismo įpareigojimą ir pateikė į bylą minėtų dokumentų vertimus į lietuvių kalbą.
11. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė atsižvelgiant į pateiktus papildomus duomenis, grąžinti bylą Muitinės departamentui vertinti iš naujo.
12. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (SMK) bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
SMK 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta ar mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama.
Pagal 2015-11-24 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (SMKĮT), 140 straipsnio 1 dalį, jei muitinė turi pagrįstų abejonių dėl to, ar deklaruota sandorio vertė atspindi visą sumokėtą arba mokėtiną sumą, kaip nurodyta SMK 70 straipsnio 1 dalyje, ji gali paprašyti, kad deklarantas pateiktų papildomos informacijos. Jei abejonių nepavyksta išsklaidyti, muitinė gali nuspręsti, kad prekių vertė negali būti nustatoma pagal SMK 70 straipsnio 1 dalį (SMKĮT 140 straipsnio 2 dalis).
SMK 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sandorio vertė taikoma, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos: a) pirkėjui netaikomi disponavimo prekėmis arba jų naudojimo apribojimai, išskyrus šiuos: i) įstatymo arba Sąjungos valdžios institucijų nustatytus arba reikalaujamus nustatyti apribojimus; ii) geografinės srities, kurioje prekės gali būti perparduotos, apribojimus; iii) prekių muitinei vertei didelės įtakos neturinčius apribojimus; b) prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamoms prekėms neįmanoma įvertinti; c) jokia pajamų, gautų pirkėjui toliau perparduodant prekes, disponuojant jomis ar jas naudojant, dalis tiesiogiai ar netiesiogiai neatitenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai galima padaryti atitinkamus patikslinimus; d) pirkėjas ir pardavėjas nėra susiję arba jų ryšys neturėjo įtakos kainai.
SMK 74 straipsnio 1 dalis nustato, kad Jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti.
SMK 74 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti visuose šiuose aktuose: a) Susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo; b) Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnyje; c) šiame skyriuje.
Pagal SMKĮT 1 straipsnio 1 punktą, tapačios prekės (atliekant muitinį įvertinimą) – toje pačioje šalyje pagamintos prekės, vienodos visais atžvilgiais, įskaitant fizines jų charakteristikas, kokybę ir reputaciją. Išvaizda šiek tiek besiskiriančios, tačiau kitais atžvilgiais apibrėžtį atitinkančios prekės laikytinos tapačiomis. To paties straipsnio 14 punkte nustatyta, kad panašios prekės (atliekant muitinį įvertinimą) – toje pačioje šalyje pagamintos prekės, kurios, nors ir nėra visais atžvilgiais vienodos, turi panašių charakteristikų ir yra pagamintos iš panašių sudėtinių medžiagų, todėl gali atlikti tas pačias funkcijas ir komerciniais tikslais būti pakeičiamos vienos kitomis; nustatant, ar prekės panašios, be kita ko, reikia atsižvelgti į tokius veiksnius kaip prekių kokybė, reputacija ir prekės ženklas.
13. Šių teisės normų aiškinimui ir taikymui aktualus yra Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2016 m. birželio 16 d. sprendimas priimtas byloje Nr. C-291/15.
13.1. Šiame sprendime ESTT aiškindamas 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (BMKĮN), 181a straipsnio, kuris atitinka SMKĮT 140 straipsnį, nuostatas nurodė, kad kai muitinei kyla pagrįstų abejonių, kad deklaruojama importuojamų prekių vertė atspindi sumokėtą arba mokėtiną bendrą sumą, tokių prekių muitinės vertės ji neprivalo nustatyti remdamasi sandorio vertės metodu. Todėl ji gali nepatvirtinti deklaruotos vertės, jeigu šių abejonių išlieka po to, kai ji galbūt paprašė papildomos informacijos arba papildomų dokumentų ir atitinkam asmeniui suteikė priimtiną galimybę išdėstyti savo nuomonę dėl motyvų, kuriais grindžiamos minėtos abejonės. Dar daugiau, jeigu muitinės abejonės dėl importuojamų prekių sandorio vertės išlieka po to, kai ji paprašė papildomos informacijos arba papildomų dokumentų ir atitinkam asmeniui suteikė tinkamą galimybę išdėstyti savo nuomonę dėl motyvų, kuriais grindžiamos minėtos abejonės, siekdama nustatyti muitinę vertę, muitinė gali nepritarti deklaruotai importuojamų prekių kainai ir taikyti antraeilius importuotų prekių muitinės vertės nustatymo metodus.
13.2. Šiame sprendime išaiškinta ir tai, kad kai deklaruota importuotų prekių sandorio vertė yra išskirtinai maža, palyginti su vidutinėmis statistinėmis pirkimo kainomis, paprastai taikomomis importuojant panašias prekes, to pakanka, kad būtų muitinės abejonės ir jos sprendimas nepatvirtinti deklaruotos prekių muitinės vertės būtų pripažinti pagrįsti.
13.3. Šiame sprendime ESTT taip pat pripažino, kad tais atvejais, kai prekių deklaruota vertė yra daugiau nei 50 procentų mažesnė už vidutinę statistinę vertę, tai tokio vertės skirtumo pakanka, kad būtų pagrįstos muitinės abejonės ir priimtas sprendimas nepatvirtinti deklaruotos prekių muitinės vertės (C- 291/15, 38D39 punktai).
14. SMKĮT 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuomet kai muitinės vertė nustatoma pagal Kodekso 74 straipsnio 3 dalį, Kodekso 70 straipsnyje ir 74 straipsnio 2 dalyje numatyti metodai gali būti taikomi laikantis pagrįstai lankstaus požiūrio.
15. ESTT sprendime Baltic Master (C-599/20) išaiškino, kad BMK 31 straipsnio 1 dalis (kuri atitinka SMK 74 straipsnio 3 dalį) turi būti aiškinama taip, kad kai importuotos prekės muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal šio kodekso 29 ir 30 straipsnius, nedraudžiama jos nustatyti remiantis nacionalinėje duomenų bazėje esančia informacija apie vienintelių tos pačios kilmės prekių, kurios, nors ir nėra „panašios“, kaip tai suprantama pagal SMKĮT 142 straipsnio 1 dalies d punktą, žymimos tuo pačiu TARIC kodu, muitinę vertę.
16. Nagrinėjamu atveju ginčo prekių muitinė vertė buvo nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi (alternatyviuoju metodu). Patikrinimo ataskaitoje konstatuota, kad nėra galimybės rasti prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, kurios atitiktų tapačioms ir panašioms prekėms keliamus reikalavimus, nepateikti duomenys apie prekių pardavimą Sąjungos muitų teritorijoje, todėl nėra galimybės nustatyti prekių muitinę vertę pirmesniais muitinio įvertinimo metodais.
17. Byloje nustatyta, kad muitinė patikrinusi ginčo prekių deklaruotą muitinę vertę ir palyginusi ją su kitų importuotojų deklaruotomis panašių prekių sandorio vertėmis, sukauptomis PREMI IS, nustatė, jog 223 atvejais iš 273 (81,7 proc. atvejų) ši vertė buvo mažesnė daugiau kaip 50 procentų. Likusiais atvejais deklaruota prekių vertė buvo mažesnė 25-49 proc. Taip pat byloje nustatyta ir tai, kad muitinė lygino prekes su tapačiu TARIC kodu ir jų vidutines statistines importo vertes.
18. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).
19. Centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus (MAĮ 150 straipsnis). Centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs mokesčių mokėtojo skundą, pagal savo kompetenciją priima vieną iš šių sprendimų: 1) patvirtina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 2) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 3) iš dalies patvirtina arba iš dalies panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 4) pakeičia vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 5) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą ir paveda vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą; 6) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą ir paveda priimti naują sprendimą (MAĮ 154 straipsnio 4 dalis).
20. Kaip jau minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 17 d. ir 2024 m. spalio 16 d. nutartyse nurodė, kad siekiant tinkamai išnagrinėti šią bylą, be kita ko, būtina įvertinti pareiškėjo muitinei pateiktus dokumentus, kuriais jis grindžia ginčo prekių deklaruotą muitinę vertę. Vykdant teismo įpareigojimą byloje buvo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų ir pakavimo lapų) vertimai į valstybinę kalbą (žr. pvz. Komisijos bylos II t., b. l. 87–107, 154, 156–161, 163, 168–170, 206–207; III t., b. l. 33, 54–57, 59, 102, 121, 137, 139–143, 153–154, 175, 187, 196; IV t., b. l. 30–32, 40, 60, 77, 81–83, 111, 113–116, 118–133, 147, 149–168, 178, 180–195; V t., b. l. 1, 17, 19). Kadangi pareiškėjas šiais pateiktais dokumentais grindžia ginčo prekių deklaruotą muitinę vertę, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinus Mokestinių ginčų komisijos sprendimą, grąžinti pareiškėjo skundą Muitinės departamentui nagrinėti iš naujo.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pateiktų duomenų vertinimas, t. y. individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, todėl laikytina, kad skundžiami Departamento ir Komisijos Sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus. Dėl šių priežasčių, kadangi Muitinės departamentas neįvertino ir nepasisakė dėl visų mokestinio ginčo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo administraciniame teisme ribas, bei siekiant užtikrinti pareiškėjo teisę į visapusišką mokestinio ginčo išnagrinėjimą, mokestinis ginčas grąžinamas Muitinės departamentui nagrinėti iš naujo, o skundžiami Muitinės departamento ir MGK Sprendimai naikintini, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Orsena“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI).
Panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Orsena“ skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. balandžio 6 d. patikrinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.