- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-02
- Bylos Nr.
- 2S-51-623/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė, Marijonas Greičius (pran.)
- Atsakovas
- Danske Bank A, Danske
- Ieškovas
- V. K., N. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir N. K. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl susitarimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovai V. K. ir N. K. kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl 2003 m. birželio 26 d. Kreditavimo sutarties Nr. BP1120030316 su pakeitimais ir papildymais nutraukimo pripažinimo negaliojančiu bei 2008 m. rugpjūčio 28 d. tarp šalių sudaryto Papildomo susitarimo atskirų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.
Šalies argumentai
Ieškovai taip pat pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-07-12 nutarties vykdymo ir visų kitų vykdymo veiksmų stabdymą. Pareiškime nurodoma, kad atsakovas, nepaisydamas tarp šalių kilusio ginčo bei nelaukdamas galutinio sprendimo šioje byloje, pradėjo išieškojimo iš hipotekos lakštu, užregistruotu 2004-08-05 Nr.2671, įkeisto turto procedūrą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino. Sustabdė ieškovei N. K. nuosavybės teise priklausančio turto, įkeisto pagal 2004-08-05 užregistruotą hipotekos lakštą Nr. 2671, pardavimą iš varžytynių arba perdavimo administruoti kreditoriui bei kitus vykdymo veiksmus, susijusius su įkeistu turtu, kol šioje byloje įsigalios sprendimas dėl kredito sutarties nutraukimo teisėtumo ir atskirų Papildomo susitarimo nuostatų galiojimo. Teismas nurodė, kad priverstinis išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto pradėtas. Tokiu atveju atsakovui perėmus turtą ar jį perleidus sąžiningiems tretiesiems asmenims, ieškovams galimai palankus teismo sprendimas taps realiai neįgyvendinamas.
Šalies argumentai
Atsakovas Danske Bank A/S atskiruoju skundu (b.l. 36-40) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-06 nutartį, jei teismas paliktų pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą – pareikalauti ieškovus įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą per vienerius metus pagal Kredito sutartį mokėtiną sumą 45 000 eurų arba ekvivalentą litais 155 376 Lt arba pateiktų kito banko garantiją atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui. Apeliantas nurodo, kad ieškovai yra pažeidę kreditoriaus teisę gauti pagal Kredito sutartį mokėtinas sumas, o skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dar labiau suvaržo kreditoriaus teises tikėtis atgauti bent dalį pagal kredito sutartį paskolintų lėšų. Skundžiama nutartimi yra pažeidžiamas proporcingumo principas. Atsakovas nurodo, kad ieškovai gali nevaržomai naudotis įkeistu turtu, mažinti jo vertę.
Atsakovo nuomone, toks teismo sprendimas, kuris susijęs su kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu nereikalauja vykdymo, o nuo tokio sprendimo įsiteisėjimo momento sukelia teisines pasekmes, todėl neegzistuoja jo neįvykdymo rizika, ko pasėkoje nėra jokio realaus pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 45-49) ieškovai V. K. ir N. K. prašo atmesti atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Ieškovai nurodo, jog panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, ieškovų pareikštas ieškinys apskritai netektų prasmės ir taip būtų pažeistas CPK 5 str. įtvirtintas teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principas bei CK 1.5 ir CK 1.2 str. įtvirtinti principai, kadangi bankui būtų suteikta teisė perimti įkeistą turtą kol nėra aišku, ar bankas apskritai gali reikalauti viso kredito su palūkanomis grąžinimo vieno metu. Tenkinus ieškovų ieškinį ne tik būtų pripažinta, jog atsakovas neteisėtai nutraukė Kredito sutartį, bet tuo pačiu Kredito sutartis ir toliau būtų pripažinta galiojančia, todėl nebeliktų pagrindo vykdyti išieškojimą.
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Atsakovo nuomone, toks teismo sprendimas, kuris susijęs su kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu nereikalauja vykdymo, o nuo tokio sprendimo įsiteisėjimo momento sukelia teisines pasekmes, todėl neegzistuoja jo neįvykdymo rizika, ko pasėkoje nėra jokio realaus pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Su tokia atsakovo argumentacija teisėjų kolegija nesutinka, dėl šių priežasčių.
Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 542 str.). Hipoteka yra papildoma (akcesorinė) prievolė (CK 4.170 str. 1 d., 4.174 str. 1 d.). Jeigu kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, visi su pagrindine ir papildoma prievolėmis susiję klausimai nagrinėjami ginčo teisenos tvarka, o bylą nagrinėjantis teismas gali sustabdyti hipotekos procedūras (CK 4.192 str.), taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).
Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 12 d. nutarties matyti, kad atsakovas su ieškovu V. K. 2003-06-26 sudarė kredito sutartį dėl 921 945 Lt eurų kredito suteikimo iki 2009-09-01. Ieškovo prievolių pagal kredito sutartį tinkamas įvykdymas užtikrintas trylikos butų bei patalpos - parkingo hipoteka (b.l. 27-29). Ieškovui V. K. savo įsipareigojimų nesilaikius, bankas pradėjo priverstinį išieškojimą ir Klaipėdos m. apylinkės teismo Hipotekos skyrius, areštavo įkeistą 6 280 000 vertės turtą. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančiais 2003 m. birželio 26 d. Kreditavimo sutarties Nr. BP1120030316 su pakeitimais ir papildymais nutraukimą bei 2008 m. rugpjūčio 28 d. tarp šalių sudaryto Papildomo susitarimo atskiras sąlygas – vadinasi, jie netiesiogiai kvestionuoja su kredito sutarties nutraukimu susijusią banko teisę pasinaudoti galimybe gauti reikalavimo patenkinimą ne ginčo tvarka. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo juridinį pagrindą sustabdyti skolos išieškojimo veiksmus, kurie vykdomi pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 12 d. nutartį (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Antraip, jei ieškovo pagrindinė piniginė prievolė pasibaigtų ją priverstinai įvykdžius ne ginčo tvarka (CK 6.123 str.), o vėliau teismas nuspręstų, kad bankas neteisėtai nutraukė kredito sutartį, ieškovai turėtų teisę reikalauti iš banko grąžinti be pagrindo už perleistą įkeistą turtą gautas lėšas (CK 6.237 str.), bet negrįžtamai prarastų nuosavybės teises į įkeistą turtą, kuris būtų parduotas iš varžytynių tretiesiems asmenims (CK 4.96 str.). Siekiant išvengti atgręžtinio prievolių vienas kitam vykdymo, sustabdyti priverstinį skolos vykdymą šioje byloje ir galima, ir būtina.
Susiklosčius tokiai situacijai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovų teisėti interesai gali likti realiai neapginti net ir patenkinus ieškinį, todėl pagrįstai sustabdė bet kokius priverstinio skolos vykdymo veiksmus.
Nors apeliantas nurodo, kad ieškovai nuo 2009-09-01 nevykdo pareigos mokėti palūkanų bankui, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t.y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių.
Šalies argumentai
Apeliantas pateikė teismui alternatyvų prašymą - jei teismas paliktų pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą – pareikalauti ieškovus įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą per vienerius metus pagal Kredito sutartį mokėtiną sumą 45 000 eurų arba ekvivalentą litais 155 376 Lt arba pateikti kito banko garantiją atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato šių priemonių pakeitimo arba panaikinimo pagrindus bei tvarką. Pagal CPK 146 ir 150 str. nuostatas apeliantas, esant pagrindui, turi teisę prašyti pirmosios instancijos teismą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, arba prašyti panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, pavyzdžiui, įkeičiant ieškovui turimą turtą, įmokant atitinkamą pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikiant banko garantiją ar laidavimo raštą. Laikinąsias apsaugos priemones taikęs teismas pagrįstu atsakovo prašymu taip pat gali imtis priemonių, numatytų CPK 147 str. pirmojoje dalyje. Tokiu būdu garantuojama šalių interesų ir procesinių teisių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, užtikrinamas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas ir protingumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taigi atsakovas siekdamas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo turi kreiptis į laikinąsias apsaugos priemones taikiusį – pirmosios instancijos teismą.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Danske Bank A/S 8 Lt (aštuonis litus) 50 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.