Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Edita Masiukienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės G. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-18177-22 ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2021-11-24 Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, uždraudžiant vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. K. 2022 m. gegužės 22 d., apie 22.00 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą šeimos nario – motinos sugyventinio D. K. atžvilgiu: tyčia sudavė ne mažiau kaip 4 smūgius kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, taip smurtaudamas šeimos nariui – motinos sugyventiniui D. K. padarė veido sumušimą, pasireiškusį dešinio žandikaulio minkštųjų audinių paburkimu (tinimu), kraujavimu iš nosies, nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis P. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad yra registruotas (duomenys neskelbtini), kur ir gyveno, bet prieš mėnesį laiko, ar truputį daugiau, jis atsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) pas savo motiną K. K.. Motina gyvena kartu su savo sugyventiniu D. K.. Į (duomenys neskelbtini) jis atsikraustė, nes čia susirado darbų, jam buvo patogiau būti čia vietoje, o ne važinėti iš kaimo. Oficialaus darbo jis neturėjo, jis susirado darbų pas žmones, jiems už atlygį padėdavo dirbti įvairius ūkio darbus. Gautą atlygį jis dalinosi su motina, duodavo jai pinigų, kad ši nupirktų maisto. Mama niekur nedirba, gauna pašalpą. Su D. K. jis sutarė normaliai, labai nesipyko, pasakydavo jam kokių pastabų, bet viskas buvo gerai. Gegužės 22 d., jis su D. K. kieme pjovė malkas, dirbo. Paskui įėjo į namo vidų. Kambaryje tarp jų prasidėjo barnis, pasistumdymai. Motina jiems liepė eiti į kiemą ir viduje nekelti triukšmo. Išėjus į kiemą, prie malkų krūvos jis D. K. kumščiu sudavė kelis kartus į veidą. Nežino, tiksliai kiek kartų sudavė, gali būti, kad 4 kartus, kaip parašyta įtarime. Matė, kad nuo jo suduoto smūgio D. K. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Sudavęs smūgius, jis netrukus iš namų išėjo, nes anksčiau buvo susitaręs su draugu, kad tą vakarą važiuos į kaimą. Tą vakarą jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas draugą ir iki šiol ten būna. Neplanuoja grįžti gyventi pas motiną, jam geriau gyventi kaime, jis turi kur gyventi. Tą vakarą, kai sudavė smūgius, jis buvo išgėręs sidro, bet jo buvo išgėręs labai nedaug, kelias stiklines, ir girtas nesijautė, jokios įtakos jam tai neturėjo. Gailisi dėl tokio savo elgesio, bet jis per tą konfliktą neištvėrė, ir jam smūgiavo į veidą. D. K. atsiprašė. (b. l. 76-79, 85-87).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo P. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis D. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojamame name. Kartu su juo gyvena jo sugyventinė K. K.. Su K. K. kaip sugyventiniai gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų. K. K. turi sūnų P. K., kuris maždaug prieš tris savaites persikraustė gyventi į jo namus. Nuo to laiko jo namuose jie gyvena tryse. 2022 m. gegužės 22 d., dienos metu visi trys darbavosi namo kieme, t.y. pjovė žolę, malkas. Dirbdami vis išgerdavo alaus. Baigę darbus, galėjo būti apie 21 val., visi trys įėjo į namo vidų. Namuose, miegamojo kambaryje, toliau visi trys gėrė alų. Begeriant, tarp jo ir P. K. kilo žodinis konfliktas dėl pjaunamų malkų, daugiau dėl darbo. Jis P. K. priekaištavo, kad šis mažai dirba. Supykęs, P. K. atsistojo priešais jį, ir jis P. K. pastūmė, o šis tuomet jam sudavė ne mažiau, kaip 4-5 smūgius į veido sritį, t. y. į nosį ir į dešiniąją akį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po suduotų smūgių jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, o po dešiniąja akimi atsirado kraujosruva. Jis iš karto iškvietė policiją. Kol atvyko policijos pareigūnai, P. K. susirinko savo daiktus ir iš jo namų išėjo. Pareigūnai jam iškvietė medikus, kurie jam sutvarstė nosį ir paliko namuose. Iki šio laiko jaučia galvos skausmą, iš nosies vis bėga kraujas, turi gerti vaistus nuo galvos skausmo. Pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisakė. Prašo P. K. nubausti įstatymo numatyta tvarka už jam sukeltą fizinį skausmą. Po to įvykio P. K. iš namų išėjo, kiek žino, išvažiavo į kaimą, kur ir gyvena šiuo metu. Jo sugyventinė K. K. su sūnumi telefonu bendrauja, tik į svečius pas ją šis nebeatvažiuoja. Byloje jis civilinio ieškinio nereiškia. Jei byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, tam jis neprieštaraus. (b. l. 42-45, 46-49).

Liudytoja K. K. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su sugyventiniu D. K.. Turi du sūnus, jie jau suaugę, gyvena atskirai. P. K. registruotas (duomenys neskelbtini), ten ir gyveno su savo tėvu. Prieš kokį mėnesį laiko sūnus atvyko į (duomenys neskelbtini), apsigyveno jos namuose, nes (duomenys neskelbtini) susirado darbų, ir jam buvo patogiau gyventi (duomenys neskelbtini). P. K. uždirbo nedaug, kad išsinuomoti atskirą kambarį ar butą, jam pinigų nepakako, todėl jį priėmė gyventi kartu. P. K. iš savo uždirbtų pinigų prisidėjo prie bendro gyvenimo, davė jai pinigų maistui pirkti. P. K. su savimi turėjo savo rūbų kitų asmeninių daiktų. 2022 m. gegužės 22 d. dienos metu D. K. kartu su P. K. kieme pjovė malkas. Vėlai vakare, kai jie buvo kambaryje ir gėrė sidrą, P. K. su D. K. pradėjo konfliktuoti. Ji atsisako liudyti prieš savo sūnų, kas nutiko kambaryje tarp jų abiejų. Po konflikto D. K. išsikvietė policijos pareigūnus, tai išgirdęs, P. K. pasiėmė savo daiktus ir iš namų išėjo. Kiek ji žino, P. K. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) pas S. T.. P. K. turi galimybę gyventi (duomenys neskelbtini), kur ir yra registruotas ir kur gyveno, iki ateinant į jos namus. Po šio konflikto P. K. nebuvo atvykęs pas ją į namus, tik bendravo telefonu, todėl žino, kur jis šiuo metu yra (b. l. 62-65).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), miegamasis kambarys yra netvarkingas, matomi išgertuvių pėdsakai, grumtynių pėdsakų nėra. Prie priekinės sienos yra lova, kurios gale matoma raudonos spalvos dėmė, galimai kraujas. Ant grindų matoma juodos spalvos avalynė, ant kurios yra raudonos spalvos dėmė, galimai kraujas, ir šalia juodos spalvos avalynė, ant kurios matoma raudonos spalvos dėmė, galimai kraujas. Iš įvykio vietos nieko nepaimta (b. l. 17-19, 20-26).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad apie įvykį pranešė nukentėjęs asmuo – D. K.. D. K., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta kraujuojanti žaizda ir patinimas nosies ir dešiniame skruoste. D. K. nustatytas 1,92 promilių girtumas, jis paaiškino, kad 2022 m. gegužės 22 d., apie 21.50 val., išgertuvių metu (duomenys neskelbtini), P. K. tyčia kumščiu sudavė smūgius jam į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 13-16).

Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad D. K. dešiniame skruoste matomas patinimas ir kraujuojanti nosis (b. l. 27-29).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. K. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs dešinio žando minkštųjų audinių paburkimu (tinimu), kraujavimu iš nosies, padaryta kietais bukais daiktais(u), 2 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 39).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad P. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis P. K. naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motinos sugyventinį – ir smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veika – nežymus sveikatos sutrikdymas, esant kvalifikuojančiai aplinkybei – veikos padarymui šeimos nariui – atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinasis P. K. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 113-114). Civilinis ieškinys nepareišktas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo P. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis P. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis praeityje teistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis. Taip pat atsižvelgiama į teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė didesnė nei sankcijoje numatytas minimalus dydis, kartu skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, galinčius daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui (BK 48 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalys).

Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. K. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

P. K. padarytos nusikalstamos veikos yra smurtinio pobūdžio, padarytos prieš šeimos narį – motinos sugyventinį, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam P. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 102-105) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kadangi ši nusikalstama veika padaryta teistumui neišnykus ir neatlikus 2021 m. lapkričio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra subendrintina BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu su 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, skiriant kaltinamajam subendrintą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti – 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti P. K. galutinę bausmę – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti P. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 mėnesius nuo teimo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

P. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skiriamą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2021 m. lapkričio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 1 mėnesį 27 dienas laisvės apribojimo) ir subendrintą bausmę P. K. paskirti 9 mėnesius 27 dienas laisvės apribojimo, įpareigont dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Išaiškinti P. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Vengiantis atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuteistasis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.