Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės už viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 str. 1 d.) bei nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 str. 2 d. 8 p.) subendrintos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, o nustatyta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal LR BK 180 str. 1 d, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė A. N. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2015-02-20.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2013-09-10 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. iki 2015-02-20.

Iš A. N. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai priteista 1615,24 Eur ekstradicijos išlaidų.

Iš A. N. civiliniam ieškovui - Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – priteista atlyginti 30,85 Eur pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 23 d. apie 0.05 val. (duomenys neskelbtini) pastato, veikdamas kartu su E. P., L. U., panaudodami fizinį smurtą – bendrai suduodami ne daugiau 10 smūgių nukentėjusiajam V. N. į galvą ir kairę plaštaką, taip padarydami nukentėjusiajam V. N. kraujosruvas veide, abiejų ausų kaušeliuose, pakaušio dešinėje pusėje ir kairėje plaštakoje, tai yra, nežymiai sutrikdydami nukentėjusiojo V. N. sveikatą, užvaldė svetimą turtą - nukentėjusiajam V. N. priklausančius: mobilaus ryšio telefoną „NOKIA 300“ už 300 (tris šimtus) litų su 16 GB Micro SD atminties kortele už 80 (aštuoniasdešimt) litų, bei LABAS sim kortele už 10 (dešimt) litų, iš viso V. N. turto už 390 (tris šimtus devyniasdešimt) litų.

Be to, A. N. nuteistas už tai, kad 2013 m. vasario 1 d. apie 3.20 val. Šiauliuose, viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, matant aplinkiniams, bendrais tyčiniais įžūliais veiksmais su K. M., E. P. ir L. U., suduodami nukentėjusiajam Ž. J. ne mažiau dešimt kartų į įvairias kūno vietas, padarydami kraujosruvas viršutinėje lūpoje, dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste ir pakaušio dešinėje pusėje, tai yra, nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, suduodami nukentėjusiajam M. J. vieną kartą į veido sritį, bei ne mažiau septynis kartus į įvairias kūno vietas, po smūgio šiam nukritus ant žemės ir spirdami nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami galvos smegenų sukrėtimą, nubrozdinimus kaktoje, nosies nugarėlėje, dešiniame skruoste, kairės ausies kaušelyje, kraujosruvas dešinės akies vokuose ir dešiniame žaste, apatinio žandikaulio kairės pusės septinto danties dalies vainiko lūžį, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, be to, suduodami M. K. nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, padarydami nosies kaulų lūžį, dešinio žandinio ančio priekinės sienelės lūžį, muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kaktoje, muštinę žaizdą ir kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimus kaktoje ir dešiniame skruoste, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų ir dešinio žandinio ančio priekinės sienelės lūžiai sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, A. N. nuteistas už tai, kad 2013 m. vasario 1 d. apie 3.20 val. Šiauliuose, viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) namo, bendrais tyčiniais įžūliais veiksmais su E. P., K. M. ir L. U., dėl chuliganiškų paskatų, kitų asmenų akivaizdoje, suduodami nukentėjusiajam M. J. vieną kartą į veido sritį, bei ne mažiau septynis kartus į įvairias kūno vietas, po smūgio šiam nukritus ant žemės ir spirdami nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami galvos smegenų sukrėtimą, nubrozdinimus kaktoje, nosies nugarėlėje, dešiniame skruoste, kairės ausies kaušelyje, kraujosruvas dešinės akies vokuose ir dešiniame žaste, apatinio žandikaulio kairės pusės septinto danties dalies vainiko lūžį, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, be to, suduodami M. K. nenustatytą kiekį smūgių į galvos sritį, padarydami nosies kaulų lūžį, dešinio žandinio ančio priekinės sienelės lūžį, muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kaktoje, muštinę žaizdą ir kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimus kaktoje ir dešiniame skruoste, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų ir dešinio žandinio ančio priekinės sienelės lūžiai sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo išteisinti jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 1 d., jo veiksmus iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti į LR BK 140 str. 1 d., sumažinti priteistas 1615,24 EUR ekstradicijos išlaidas. Taip pat prašo subendrinti bausmes, paskirtas 2013-03-25 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-26 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-26 nuosprendžiu. Prašo, atsižvelgiant į tai, kad prisipažįsta padaręs LR BK 140 str. 1 d. ir LR BK 284 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, taikyti LR BK 64¹ str. nuostatas ir bausmę sumažinti 1/3, skirtą galutinę bausmę sušvelninti, apsiriboti jo praleistu laiku įkalinime ir taikyti lygtinį paleidimą.

Skunde nurodo, kad jis nėra kaltas dėl jam inkriminuota nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., padarymo. Teigia, kad 2013-01-23 su draugais L. U., K. M., E. P. ir N. Š. buvo bare ,,T.“, gėrė alkoholį, bendravo, o vidurnaktį girdėjo, jog buvo konfliktas prie baro, bet, ar ten dalyvavo jo draugai, jis pasakyti negali, nes konfliktas trūko labai trumpai. Nurodo, kad po to jo draugai išėjo į lauką parūkyti, o jis pasiliko bare, už kelių minučių atėjo Neringa ir pasakė, kad visi skirstosi ir pasiūlė parvežti namo, o jis sutiko. Tvirtina, kad apie lauke įvykusius įvykius nieko pasakyti negali, nes lauke nebuvo, jų nematė ir konflikte nedalyvavo, o apie šį jam inkriminuojamą nusikaltimą sužinojo būdamas Anglijoje, kai jam buvo atsiųstas Europos arešto orderis.

Tvirtina, kad nukentėjusiojo V. N. parodymai yra nelogiški, nes pirmoje apklausoje V. N. tvirtino, kad vaikinų, kurie jį puolė, atpažinti negali, o duodamas antrus parodymus V. N. jau pareiškė, kad gali atpažinti vaikiną iš policijos pareigūnų pateiktų nuotraukų. Nuteistojo nuomone, ir nors V. N. atpažino jį, kaip sudavusį smūgį bare, tačiau tai prieštarauja jo pirminiams parodymas, jog jį mušė tamsus, 170-175 cm ūgio, liekno sudėjimo vaikinas, nes jis – nuteistasis – nėra tamsus, yra apie 192 kg, sveria 90 kg. Mano, kad jį nukentėjusysis atpažino tik todėl, kad iki įvykio matė bare ir įsiminė jo veidą. Tvirtina, kad nukentėjusiojo jis nėra matęs ir niekada nemušė, plėšime nedalyvavo. Nurodo, kad E. P. teismui 2015-01-22 parodė, jog būtent jis nusivijo nukentėjusįjį, lauke jam trenkė, o šiam pagriuvus, ištraukė iš V. N. kišenės mobilaus ryšio telefoną ir nematė, ar jis (apeliantas) buvo įvykio vietoje, telefoną pardavė už 80 Lt lombarde. Mano, kad dėl to, jog ir N. Š., nurodė, kad telefonas lombarde buvo parduotas už 80 Lt, tai E. P. ir N. Š. pardavė telefoną. Mano, kad jis buvo nuteistas tik įvertinus E. P. prisipažinimą.

Nurodo, kad N. Š. parodymus apie tai, kad jis (apeliantas) pardavė jai telefoną, paneigia E. P. parodymai. Atkreipia dėmesį, jog plėšimas buvo įvykdytas 2013-01-23, o telefonas buvo užstatytas N. Š. vardu 2013-01-28. Apelianto nuomone, N. Š. parodymai yra nenuoseklūs ir ji teismui melavo, kad telefoną pirko iš jo (apelianto), nes bijojo pati būti patraukta baudžiamojo atsakomybėn, o dėl to, kad jis tuo metu buvo užsienyje, ji jį apkalbėjo, nes žinojo, jog jis buvo anksčiau teistas ir teismas ja labiau tikės.

Pažymi, kad nukentėjusiojo V. N. draugas nenurodė jo, kaip mušusį V. N. ir dalyvavusį apiplėšime. Apeliantas nesutinka su tuo, kad teismas jo ir kitų liudytojų parodymus vertino kritiškai, atsižvelgdamas į tai, kad liudytojai parodymus davė jam dalyvaujant. Pažymi, kad šie liudytojai nėra jo draugai, o jį apkaltino tik todėl, kad jis buvo užsienyje, o jam sugrįžus, jiems pasidarė gėda ir teisme jie sakė tiesą.

Atsižvelgdamas į tai, A. N. mano, jog teisėja buvo šališka ir už plėšimą jį nuteisė nepagrįstai, ignoruodama jo ir kitų liudytojų parodymus, taip pat nepatenkindama jo prašymo į teismo posėdžius būtinai iškviesti patį nukentėjusįjį V. N., nes jis (apeliantas) jam turėjo daug klausimų. Išdėstydamas nuosprendyje teismo užfiksuotus savo parodymus, A. N. teigia, kad teismas juos nuosprendyje nurodė prieštaringus ir jų net nesiklausė.

Tvirtina, kad nuo pat jo pristatymo pradžios pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, jis davė nuoširdžius ir nuoseklius parodymus, nes neturi jokio tikslo kažką slėpti, žino, kad prisipažinus yra galimybė taikyti BK 64¹ str. ir bausmę sumažinti 1/3, tačiau nusikaltimo prieš V. N. jis negali pripažinti, nes jo nepadarė.

Dėl LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. numatytų nusikaltimų A. N. tvirtina, kad 2013-02-01 su draugais L. U., E. P., K. M. bei N. Š. buvo klube ,,M.“, bebūnant klube apie 2.30-3.00 val. pamatė, jog jo draugas L. U. kivirčijasi su vaikinais, kiek buvo vaikinų jis nepamena, o prie L. U. buvo du vaikinai, jis priėjęs paklausė, kas vyksta, vaikinai naudojo necenzūrinius žodžius, po ko jie išsiskirstė, o pasibaigus vakarui jie tuos pačius vaikinus sutiko bulvare, konfliktas vėl prasidėjo ir L. U. pradėjo muštis su vienu iš tų vaikinų, o kitas vaikinas bandė trenkti jam (A. N.), jis pasitraukė ir išvengė smūgio, po ko gindamas save ir būdamas afekto būsenoje smogė tam vaikinui atgal į veidą, po ko vaikinas nukrito ant žemės, ant žemės nukrito ir kitas vaikinas, po ko jis (A. N.) su draugais pasišalino iš įvykio vietos. Teigia, kad tam vaikinui trenkė netyčia, o būdamas afekto būsenoje ir gindamas save, sudavė tik vieną smūgį ir negalėjo juo padaryti tiek sužalojimų, kiek yra nustatyta nuosprendyje. Taip pat nurodo, kad jo veika nebuvo chuliganiška, tokio pobūdžio, koks nustatytas byloje, sužalojimų jis nepadarė, todėl mano, kad jo veiksmai turi būti perkvalifikuoti iš BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 140 str. 1 d.

Dėl jam inkriminuoto LR BK 284 str. 1 d. nurodo, jog jis pripažįsta, kad sutrikdė viešąją tvarką, tačiau mano, kad dėl to turėjo būti teisiamai ir nukentėjusieji, nes jie taip pat dalyvavo muštinėse.

Pažymi, kad byloje jau sulaikytas nuo 2013-09-10, dėl padarytų nusikaltimų gailisi, yra jauno amžiaus, našlaitis, iš artimųjų turi tik vieną senelį, kuriam reikalinga jo pagalba ir jis su juo palaiko ryšius. Taip pat nurodo, kad iki sulaikymo Anglijoje dirbo, turėjo skolų antstoliams, į užsienį išvyko norėdamas pradėti naują gyvenimą, pradėti dirbti, pabėgti nuo jam blogą įtaką darančių draugų, sumokėti skolas. Mano, kad priteistos 1615,24 EUR ekstradicijos išlaidos yra per didelės, nes nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesislapstė, jei būtų kas pranešęs apie jį, jis būtų pats parvykęs, todėl mano, kad išlaidos turi būti priteistos tik už jo bilietą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo A. N. skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Kaip matyti iš nuteistojo A. N. apeliacinio skundo, nuteistasis ginčija savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., padarymo, t.y. dėl įvykdyto plėšimo nukentėjusiojo V. N. atžvilgiu, taip pat mano, kad jo nusikalstami veiksmai, įvykdyti 2013-02-01 netinkamai kvalifikuoti, paskirta per griežta bausmė ir priteistos per didelės ekstradicijos išlaidos.

Teisėjų kolegija, ištyrusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl A. N. kaltės įvykdžius jam inkriminuotą plėšimą, padarytą 2013-01-23, veikiant kartu su E. P. ir L. U., bei nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimą, padarytus 2013-02-01, veikiant kartu su E. P., K. M. ir L. U..

Dėl V. N. apiplėšimo

Pažymėtina, kad nors nuteistasis A. N. neigia savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., padarymo ir tvirtino, kad nedalyvavo konflikte su nukentėjusiuoju V. N., jo nemušė ir jo telefono negrobė, o kiti nuteistieji ir liudytoja N. Š. bei pats nukentėjusysis V. N. jį apkalbėjo, nes po įvykio jo (A. N.) Lietuvoje nebuvo, visgi, tokie nuteistojo A. N. parodymai pagrįstai apylinkės teismo buvo vertinami kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija bei siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį, ir atmesti. Tokią išvadą leidžia daryti šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetas.

Analizuojant nukentėjusiojo V. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme pagarsintus įrodymus, matyti, 2013-01-23 apie vidurnaktį jam su draugu A. I. nuėjus į biliardinę ,,Tunelis“, adresu Tilžės g., 121, Šiauliai, ir stovint prie baro jis matė, kad prie vieno iš staliukų sėdėjo 4 vaikinai ir 1 mergina, jiems einant prisivijo vienas iš vaikinų ir pradėjo kabinėtis, tada prie jų priėjo dar du vaikinai, vienas iš jų jį (V. N.) pradėjo stumdyti ir jis gavo vieną smūgį, jie nusprendė išeiti, tada vaikinai sekė iš paskos, eidami stumdė jo draugą, lauke jis (V. N.) su draugu pradėjo bėgti, V. N. pargriuvo, o pribėgę vaikinai jį užpuolė, pradėjo spardyti kojomis į galvą, krūtinę, į kitas kūno vietas, gulėdamas ant žemės pajuto kaip traukiamas telefonas iš kišenės, bandė sulaikyti, bet vėl gavo smūgį į galvą, ir dar keletą smūgių, po to vaikinai nubėgo. Parodė, kad asmenį, kuris jam biliardinėje sudavė smūgį į veidą, galėtų atpažinti. Teigė, kad jis buvo maždaug jo ūgio, apie 170-174 cm, lieso kūno sudėjimo, trumpai kirptų tamsių plaukų, jis buvo išgėręs (1 t., 40-41 b. l., 3 t. 79 b. l.).

Iš 2013-07-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad jame užfiksuota, jog nukentusysis V. N. atpažino A. N., kaip asmenį, kuris pirmas prie jo prisikabino biliardinėje ,,Ž. T.“, o vėliau jis su savo draugais jį spardė lauke. Patvirtino, kad būtent A. N. pirmas trenkė viduje, taip pat vėliau jį mušė lauke, atpažino jį pagal veido bruožus. (1 t., 51-52 b. l.). Ir nors nuteistasis teigia, kad minėtas atpažinimas negali būti įrodymu, kadangi pradžioje nukentėjusysis jį mušusį asmenį apibūdino kaip lieso sudėjimo ir 170-175 cm ūgio, tamsaus gymio, o jis yra stambus, aukštas ir šviesus, tačiau kolegija, atsižvelgdama į tai, jog šis procesinis veiksmas buvo atliktas nepažeidžiant BPK normų bei jį patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, laiko 2013-07-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą įrodymu, patvirtinančiu nustatytas byloje faktines aplinkybes.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nors kiti nuteistieji E. P., L. U. bei K. M., kuris dėl nagrinėjamo plėšimo buvo išteisintas, teisme tvirtino, kad apie konfliktą biliardinėje ir tai, ar jame dalyvavo A. N., tiksliai prisiminti negali, tačiau pirmosios apylinkės teismas šiuos parodymus pagrįstai įvertino kritiškai, kadangi, kaip tai nurodyta ir skundžiamajame nuosprendyje, L. U. ir E. P., kurie kaltais pripažinti dėl to paties įvykio 2014-05-27 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, nagrinėjant jų kaltės klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-771/2014, teismui tvirtino, jog biliardinėje pirmą smūgį nukentėjusiajam sudavė būtent A. N., po to lauke A. N. nukentėjusįjį taip pat vijosi, paskui mušė (3 t., 42, 43 b. l.), kas visiškai atitinka ir nukentėjusiojo parodymus. Analogiškai įvykio aplinkybes L. U. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 181-182 b. l.).

Iš liudytojos E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie buvo pagarsinti teisme, matyti, kad ji nurodė, jog 2013 metų sausio mėnesį, tikslios datos nebeprisimena, būdama savo namuose, išgirdo lauke triukšmą, pasižiūrėjusi per kambario langą pamatė, kad kieme ant sniego guli vienas berniukas, o keturiese jį spardo, ji prasidarė langą ir pašaukė „ką darai, aš tave pažįstu“, tuo metu ji paskambino į policiją ir apie tą įvykį pranešė, kai suriko, visi berniuką mušę vaikinai nubėgo į Vytauto gatvės pusę (1 t. 101 b. l.).

Nusikalstamos veikos padarymo metu iš nukentėjusiojo V. N. buvo pagrobtas svetimas turtas - mobilaus ryšio telefonas NOKIA 300 su Labas sim kortele ir Micro SD atminties kortele. Byloje esantys daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai liudija, kad pagrobtas telefonas „Nokia 300“ buvo užstatytas UAB „A.“ lombarde, jį ten užstatė N. Š., sudarydama sutartį Nr. 13673 (1 t., 54-55, 90, 91). Aiškinantis šias aplinkybes, N. Š. teismui patvirtino, jog telefoną lombardui užstatė ji, taip pat teigė, jog telefoną gavo iš A. N., o iš kur jį buvo gavęs A. N., pastarojo ji neklausė ir tuo nesidomėjo. Ir nors nuteistasis A. N. neigia, kad N. Š. pardavė telefoną, o E. P. teismui nurodė, kad telefoną iš nukentėjusiojo paėmė jis, kurį lombarde užstatė L. U., tačiau liudytojos N. Š. parodymus patvirtina byloje esantys kiti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, tikėti apelianto skundo teiginiu, kad N. Š. jį apkalba, teismas neturi pagrindo, juolab, kad N. Š. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad telefoną jį įgijo iš A. N.. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam priklausantį telefoną iš kelnių kišenės ištraukė E. P., tačiau tai A. N. atsakomybės dėl plėšimo nešalina.

Specialisto išvadoje Nr. G 140/13(04) nurodyta, jog įvykio metu V. N. padaryti sužalojimai - kraujosruvos veide, abiejų ausų kaušeliuose, pakaušio dešinėje pusėje ir kairėje plaštakoje. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Sužalojimai padaryti 10 smūgių bukais kietais daiktais. V. N. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 34 b. l.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Būtinu bet kurios bendrininkavimo rūšies ar formos požymiu yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas turi konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta nuteistųjų E. P., L. U. ir A. N. bendrais veiksmais, E. P. mobiliojo ryšio telefoną iš nukentėjusiojo V. N. ištraukia po to, kai jo atžvilgiu nuteistieji panaudojo fizinį smurtą, šalia esantis L. U. ir A. N. tokiems veiksmams neprieštaravo, t. y. konkliudentiniais veiksmais tam pritarė ir veikė kaip bendrininkai, todėl jie bendrai ir atsako pagal tą patį BK straipsnį ir dėl jų bendrais nusikalstamais veiksmais kilusių pasekmių.

Kolegija mano, jog aukščiau aptartais įrodymais yra įrodyta, jog A. N. pagrįstai nuteistas už tai, jog, panaudodamas fizinį smurtą kartu su E. P. ir L. U. pagrobė svetimą nukentėjusiajam V. N. priklausantį turtą, t.y. jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 180 str. 1 d.

Apeliantas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi į teismo posėdį neiškvietė nukentėjusiojo V. N., nors jis to prašė. Su tuo teisėjų kolegija nesutinka, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo V. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, o pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes V. N. iškvietimui į teisminį bylos nagrinėjimą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis gyvena ir dirba užsienyje, jis buvo šaukiamas į teismo posėdžius, tačiau nukentėjusysis į posėdžius nevyko. BPK 276 str. 1 d. 1, 2 p. numatyta, kad nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, kai jis nedalyvauja teisme dėl svarbių priežasčių arba vengia juos duoti. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas subjektyviąja prasme, nes apeliantas nenurodė jokių kitų faktų, rodančių bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumą. Nenustatytas pagrindas konstatuoti kokį nors konkretų teisėjo asmeninį tendencingumą, be to, nėra pagrindo daryti išvadą apie nešališkumo principo pažeidimą objektyviuoju aspektu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, jeigu nuteistajam bylos nagrinėjimo metu teisėjo elgesys sukėlė abejonių, jis galėjo pasinaudoti BPK 57–59 straipsniuose numatyta teise ir pareikšti jam nušalinimą, tačiau byloje nušalinimų pareikšta nebuvo. Kolegija pažymi, jog tai, kad teismas priėmė apeliantui nepalankų procesinį sprendimą ir pripažino jį kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d., nėra teismo šališkumą patvirtinanti aplinkybė.

Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto normų taikymo

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. N. pripažino kaltu bei nuteisė už LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. Tai kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, savaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, savotiškai juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais ir jo veiksmus perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d., kadangi teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai.

Pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., būtina nustatyti nusikalstamo elgesio motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).

LR BK 284 str. nustato baudžiamąją atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą. Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas asmuo, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tas, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi tokie veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, o aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan. Sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės padarius LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, reikia analizuoti ir priežastis, dėl kurių tarp asmenų kyla konfliktas, išsiaiškinti, ar šį konfliktą matė pašaliniai asmenys, ar buvo panaudotas smurtas ir pan.

Nors A. N. apeliaciniame skunde tvirtina, jog jis sudavė tik vienam vaikinui ir tai padarė gindamasis bei būdamas afekto būsenoje, tačiau šiuos jo argumentus kolegija vertina kaip nepagrįstus. Jie paneigti daliniais paties nuteistojo parodymais, kuriais jis pripažįsta naudojęs nagrinėjimo įvykio metu smurtą, taip pat nukentėjusiųjų Ž. J., M. K., M. J., liudytojų A. S., N. Š. parodymais ir byloje esančiais rašytiniais duomenimis.

Nukentėjusiųjų Ž. J., M. K., M. J. ir liudytojo A. S. parodymais nustatyta, kad nukentėjusieji nagrinėjamo įvykio metu buvo klube ,,M.“, tarp L. U. ir M. J. kilo konfliktas, aukštesnis vaikinas smogė M. J., L. U. ir toliau ginčijosi su M. J., apsauginiai ištempė L. U. iš klubo, o Ž. J., M. K., M. J. išėjo pro kitą išėjimą, A. S. – pro pagrindinį, jiems einant bulvaru juos prisivijo L. U., kuris toliau konfliktavo su M. J., iš paskos atbėgo ir A. N., E. P. bei K. M., po A. N. suduoto smūgio M. J. per galvą iš nugaros M. J. nukrito ant žemės, nukentėjusieji Ž. J. ir M. K. puolė ginti M. J., tuo metu pribėgo ir Ž. J. bei M. K. smūgius rankomis ir kojomis sudavė nuteistieji L. U. ir K. M., tarp vaikinų kilo muštinės, A. S. paskambino policijai, o po išėjusios iš klubo merginos šaukimo, kad ji iškvies policiją, A. N., E. P., K. M., L. U. pasišalina iš įvykio vietos.

Ž. J., M. K., M. J. 2013-02-01 protokoluose-pareiškimuose nurodyta, kad 2013-02-01 apie 3.20 val. Vilniaus g. 116A, Šiauliuose, juos sumušė nepažįstami asmenys (1 t., 107, 108, 109 b. l.).

Specialistas išvadoje Nr. G 200/13(04) nustatė, kad Ž. J. padarytos kraujosruvos viršutinėje lūpoje, dešinės akies vokuose, dešiniame skruoste ir pakaušio dešinėje pusėje; rastiems sužalojimams padaryti reikėjo keturių smūgių bukais kietais daiktais; šie sužalojimai nėra būdingi kritiminei traumai; Ž. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 120 b. l.).

Specialistas išvadoje Nr. G 199/13(04) nustatė, kad M. K. padaryti sužalojimai: nosies kaulo lūžis, dešinio žandinio ančio priekinės sienelės lūžis, muštinės žaizdos dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kaktoje, muštinė žaizda ir kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimai kaktoje ir dešiniame skruoste; rastiems sužalojimams padaryti reikėjo šešių smūgių bukais kietais daiktais; šie sužalojimai nėra būdingi kritiminei traumai; M. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nosies kaulų ir dešinio žandinio ančio priekinės sienelės lūžiai sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t. 122-123 b. l.).

Specialistas išvadoje Nr. G 204/13(04) nustatė, kad M. J. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlėje, dešiniame skruoste, kairės ausies kaušelyje, kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešiniame žaste, apatinio žandikaulio kairės pusės septinto danties dalies vainiko lūžis; rastiems sužalojimams padaryti reikėjo septynių smūgių bukais kietais daiktais; M. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes galvos smegenų sukrėtimas sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t. 125-126 b. l.).

Atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog nuteistieji nukentėjusiuosius sužalojo ne dėl kokių tai asmeninių, o dėl chuliganiškų paskatų. Elgdamiesi agresyviai nukentėjusiesiems Ž. J., M. K., M. J. smūgius sudavė be jokios dingsties, jų elgesį paskatino noras priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, t. y. chuliganiškos paskatos. Šiuos neteisėtus veiksmus nuteistieji atliko viešoje vietoje – prie Vilniaus gatvės 116A namo, vietoje, buvo nutrauktas nukentėjusiųjų ir liudytojų poilsis, pašalinių žmonių akivaizdoje elgdamasis įžūliai, agresyviai, nesant tam jokio pagrindo, išreiškė nepagarbą šių asmenų atžvilgiu, nes sutrikdė ir jų, kaip visuomenės narių, rimtį. Byloje nustatyta, kad nuteistieji baigė mušti nukentėjusiuosius po to, kai išėjusi iš klubo mergina pradėjo šaukti, kad iškvies policijos pareigūnus. Teisėjų kolegija laiko, jog toks A. N. ir kitų nuteistųjų elgesys laikytinas atviru iššūkiu visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Tokie jų veiksmai viešoje vietoje (netoli naktinio klubo), kuriame lankosi daug žmonių, vertintini kaip prieštaraujantys moralės ir pagarbos vienų kitiems principams, kuriais A. N. ir kiti nuteistieji sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Iš bylos faktinių aplinkybių neabejotinai nustatyta, kad A. N. veikė tiesiogine tyčia, jis, viešoje vietoje ir kitų asmenų akivaizdoje suduodamas nukentėjusiesiems smūgius, suvokė daromos veikos pavojingumo pobūdį, numatė baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo galimybę ir norėjo, kad kiltų baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. Nustačius A. N. kaltės formą atmestinas jo skundo argumentas, jog nuteistasis veikė afekto būsenoje. Akivaizdu, kad jokio kėsinimosi iš nukentėjusiųjų Ž. J., M. K., M. J. pusės į nuteistąjį iš viso nebuvo, priešingai, jie bendravimo vengė, iš klubo išėjo ne pro pagrindinį išėjimą, nuteistieji juos patys prisivijo ir tęsė konfliktą, kuris peraugo į smurtą. Taip pat pažymėtina, kad A. N. teiginiai, jog jis nesudavė byloje nustatytų smūgių kiekio, nuteistojo atsakomybės nešalina, kadangi, kaip minėta anksčiau, jis veikė bendrai su nuteistaisiais E. P., K. M. ir L. U., todėl jam atsakomybė kyla pagal kilusiais pasekmes ir pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai A. N. ir kitų nuteistųjų veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir juos dėl šių nusikalstamų veikų pripažino kaltais.

Dėl bausmės dydžio

Bausmės A. N. už atskiras nusikalstamas veikas nėra aiškiai per griežtos, todėl jas mažinti nėra įstatyminio pagrindo. Skirdamas bausmes, apylinkės teismas LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Nuteistajam skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, jas subendrindamas bei skirdamas galutinę bausmę, teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, jų kiekį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

LR BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ar jos dydį, skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Apylinkės teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas lengvinančios aplinkybės dėl plėšimo nenustatė, dėl BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis kaltu prisipažino bei nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad visas nusikalstamas veikas A. N. padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. N. savo veiksmais padarė tris tyčinius- vieną nesunkų ir du apysunkius- nusikaltimus. A. N. anksčiau teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu, baustas ir administracinėmis nuobaudomis, pareigūnų charakterizuojamas neigiamai. Tai rodo, jog A. N. antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, o nusikalstamos veikos yra nuoseklus jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Todėl pernelyg švelni, veikų pavojingumo bei jų padarinių ir nuteistojo asmenybės neatitinkanti bausmė pažeistų teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimą baudžiamajame procese.

Kolegijos nuomone, būtent teismo paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus, t.y. ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Kolegijos įsitikinimu, A. N. teisingai paskirta ir subendrinta bausmė, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui.

Pažymėtina, kad atsižvelgus į tai, jog nuteistasis ginčijo savo kaltę ir pirmosios instancijos teisme buvo atliekamas pilnas įrodymų tyrimas, jo atžvilgiu taikyti LR BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą bausmę mažinti 1/3 nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo A. N. priteista atlyginti 1615,24 EUR ekstradicijos išlaidų. Nuteistasis nesutinka su tokiu sprendimu ir mano, kad iš jo turėjo būti priteistos tik jo lėktuvo bilieto išlaidos.

Teismas pažymi, kad ši 1615,24 EUR žala atsirado dėl A. N. neteisėtų veiksmų (po nusikaltimų padarymo, pažeisdamas lygtinio paleidimo tvarką, jis išvyko į Europos Sąjungos šalis, ikiteisminio tyrimo pareigūnai negalėjo jo surasti, buvo paskelbta paieška), todėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos prašymas tenkintas pagrįstai ir iš nuteistojo pagrįstai priteistos visos jo ekstradicijos išlaidos iš užsienio valstybės.

Dėl atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su jam 2013-03-25 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme bei bausme, paskirta Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-26 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-26 nuosprendžiu. Nuteistojo šis prašymas atmestinas.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog priimant Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendį, Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės negalėjo būti subendrintos, jos negali būti bendrinamos ir nagrinėjant skundą apeliacinės instancijos teisme dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžio.

BPK 347 straipsnyje numatyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.

Su nuosprendžių vykdymu susijusių klausimų sprendimo tvarka numatyta BPK 362 straipsnyje. Tuo atveju, jeigu, tenkinant A. N. apeliacinio skundo prašymą, skundžiamu nuosprendžiu ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-26 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-26 nuosprendžiu, paskirtas bausmes subendrintų apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija, taikydama nors ir dalinį bausmių subendrinimo principą, ji nuteistojo padėtį ne tik pasunkintų, bet ir suvaržytų nuteistojo teisę apeliacinės instancijos teismo sprendimą apskųsti BPK 364 straipsnyje numatyta tvarka, todėl apelianto prašymas atskirais teismo nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinti netenkintinas.

Nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas paliekamas spręsti vėliausią nuosprendį priėmusiam Šiaulių apylinkės teismui (BPK 347 str.).

Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.