- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-24
- Bylos Nr.
- 1-1824-990/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- V. O.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. O., gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini, ukrainietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
2019 m. gegužės 1 d. apie 21.42 val. Jurgio Dobkevičiaus gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 7 V. O. vairavo krovininį automobilį „Volvo FH 12.420“, Ukrainos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su bortine priekaba „Sommer ZP18“, Ukrainos valst. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,98 promilių neblaivumas.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Teisiamojo posėdžio metu V. O. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis iš Ukrainos į Vilnių atvežė krovinį. Kadangi muitinė tą dieną nedirbo ir jis turėjo laukti, jis kartu su draugais išgėrė degtinės. Vakare, būdamas neblaivus, jis sumanė perstatyti vairuojamą automobilį su puspriekabe. Važiuodamas atbuline eiga jis užkliudė pastatą, po ko atvyko policijos pareigūnai. Savo veiksmus jis vertina blogai, gailisi. Galimybės sumokėti baudą jis neturi, todėl jis prašo teismo skirti jam arešto bausmę.
Teisiamojo posėdžio metu V. O., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėja ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
Ikiteisminio tyrimo metu V. O. parodė, kad 2019 m. gegužės 1 d. apie 11.00 val. vairuodamas krovininį automobilį „Volvo FH 12“, Ukrainos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su bortine priekaba „Sommer ZP 18“, Ukrainos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis atvažiavo į aikštelę, esančią Metalo g. 2A, Vilniuje. Apie 18.00 val. būdamas vienas automobilio kabinoje jis išgėrė 0,4 litro talpos degtinės butelį. Apie 21.30 val. nutaręs pervažiuoti į kitą stovėjimo vietą jis užvedė automobilio variklį ir pradėjo važiuoti atbuline eiga. Važiuodamas jis nematė iš dešinio šono esančių laiptų, tik užvažiavęs ant pastarųjų jis pajuto, jog kažkas ne taip. Išlipęs iš automobilio ir apėjęs aplink pastarąjį jis pastebėjo, kad automobilio priekabos dešinės pusės ratais jis užvažiavo ant laiptų ir sugadino turėklus. Prie jo priėjo apsaugos darbuotojas, kuris iškvietė policijos pareigūnus. Priėjus policijos pareigūnui jis pateikė reikiamus dokumentus. Policijos pareigūnas, įtardamas, kad jis yra neblaivus, pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Kiek jis pamena, alkotesteris parodė 1,98 promiles. Su tikrinimo rezultatais jis sutiko. Automobilis, kurį jis vairavo, priklauso Ukrainoje registruotai individualiai įmonei (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirba nuo 2013 metų (b. l. 51).
Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)vyriausiuoju patruliu. 2019 m. gegužės 1 d. apie 21.39 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad prie pastato, esančio Jurgio Dobkevičiaus g. 7, Vilniuje, krovininio automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuotojas sukėlė eismo įvykį. Atvykus į įvykio vietą apsaugos darbuotojas D. R. paaiškino matęs, kaip krovininio automobilio „Volvo FH12.420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas sukėlė eismo įvykį. D. R. taip pat nurodė, kad automobilio vairuotojas jam sukėlė įtarimą dėl neblaivumo. Įvykio vietoje paaiškėjo, kad Ukrainos pilietis V. O. apie 21.42 val. prie pastato, esančio Jurgio Dobkevičiaus g. 7, Vilniuje, neblaivus vairavo krovininį automobilį „Volvo FH12.420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Sommer ZP18“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsitrenkė į betoninius laiptus. Alkotesteriu patikrinus V. O. blaivumą buvo nustatyta, kad pastarojo iškvėptame ore yra 1,98 promilės alkoholio (b. l. 33).
Alkoholio kiekio matuoklio „ Alcotest 7510“, Nr. ARDJ-0003, šaknelėse nurodyta, kad 2019 m. gegužės 1 d. 22.12 val. V. O. iškvepiamame ore nustatyta 2,37 promilės alkoholio, o 2019 m. gegužės 1 d. 22.35 val. V. O. iškvepiamame ore nustatyta 1,98 promilės alkoholio (b. l. 17).
Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. ARDJ-0003, patikros sertifikato Nr. 0964860 kopijoje nurodyta, kad ši matavimo priemonė patikrinta 2019 m. vasario 22 d., patikros sertifikatas galioja iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 18).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad V. O. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- A. S., paties V. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkotesterio užfiksuoti duomenys- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2019 m. gegužės 1 d. apie 21.42 val. Jurgio Dobkevičiaus gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 7 V. O. vairavo krovininį automobilį „Volvo FH 12.420“, Ukrainos valst. Nr(duomenys neskelbtini), su bortine priekaba „Sommer ZP18“, Ukrainos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,98 promilių neblaivumas.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalis.
1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Minėta, kad V. O. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, taigi V. O. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;
2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;
3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
1. Areštą teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.
2. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.
3. Už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.
4. Arešto laikas už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.
5. Jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.
6. Areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus.
1. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;
2) kaltės formą ir rūšį;
3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;
4) nusikalstamos veikos stadiją;
5) kaltininko asmenybę;
6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;
7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;
8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.
2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
BK 64¹ straipsnis.
1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.
2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.
Spręsdamas dėl V. O. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. O. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. V. O. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, V. O. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. O. Lietuvos Respublikoje yra neteistas (b. l. 53), taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, V. O. laisvės atėmimo bausmė neskirtina. Kita vertus V. O. Lietuvos Respublikoje nedirba, savo vardu registruoto turto neturi, teisiamojo posėdžio metu V. O. parodė neturintis galimybių sumokėti baudą, taigi galima pagrįstai teigti, kad V. O. skyrus turtinio pobūdžio bausmę- baudą, V. O. šios baudos nemokės, taip pat nebus galimybės V. O. skirtos baudos išieškoti priverstine tvarka, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą V. O. skirtina arešto bausmė.
Sprendžiant dėl V. O. skirtinos arešto bausmės termino atsižvelgtina į tai, kad V. O. transporto priemonę būdamas neblaivus vairavo ne judriomis gatvėmis, kuriose vyksta intensyvus eismas, bet perstatydamas transporto priemonę iš vienos vietos į kitą uždaroje teritorijoje, taigi V. O. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis. Minėta, kad teismas nustatė V. O. lengvinančią aplinkybę bei nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, iki nagrinėjamo įvykio V. O. Lietuvos Respublikoje administracinėmis nuobaudomis nebuvo baustas (b. l. 52), dėl ko nustatytinas minimalus V. O. skirtinos arešto bausmės terminas- penkiolika parų.
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, V. O. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, V. O. skirtinos penkiolikos parų arešto bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- penkiomis paromis.
V. O. nuo 2019 m. gegužės 1 d. 21.42 val. iki 2019 m. gegužės 2 d. 12.10 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 55-57), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis V. O. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai arešto parai ir V. O. skirtina galutinė devynių parų arešto bausmė.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalys.
1. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
2. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:
1) uždraudimas naudotis specialia teise;
2) viešųjų teisių atėmimas;
3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;
4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;
5) nemokami darbai;
6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;
7) turto konfiskavimas;
8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;
9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;
10) išplėstinis turto konfiskavimas.
6. Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.
1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.
3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą.
1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.
3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
4. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu:
1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti;
2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;
4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
5. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
6. Teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.
Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad V. O. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones- transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga V. O. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam- vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio- vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. O. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis- 1,98 promilės alkoholio beveik penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), taigi V. O. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas artimas vidurkiui- dveji metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 2 d., t. y. nuo dienos, kai V. O. buvo skirta kardomoji priemonė- dokumento- vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 59-60).
Teismas taip pat pažymi, kad V. O. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone- krovininiu automobiliu „Volvo FH 12.420“, Ukrainos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AP, taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio V. O. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Transporto priemonės registracijos liudijime nurodyta, kad krovininis automobilis „Volvo FH 12.420“, Ukrainos valst. Nr. (duomenys neskelbtini) AP, priklauso G.V. K. (b. l. 21-24), taigi minėtas krovininis automobilis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad krovininio automobilio „Volvo FH 12.420“, Ukrainos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau- PVM) yra 6 400 eurų (b. l. 19-20), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti krovininio automobilio „Volvo FH 12.420“, Ukrainos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš V. O. išieškotina (konfiskuotina) minėto krovininio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma- 5 056 eurai. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju krovininis automobilis „Volvo FH 12.420“, Ukrainos valst. Nr. CB (duomenys neskelbtini), nėra PVM objektas taip, kaip tai yra nurodyta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnyje, taigi nėra teisinio pagrindo iš V. O. išieškoti (konfiskuoti) krovininio automobilio „Volvo FH 12.420“, Ukrainos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kainą su PVM (6 400 eurų).
VI. Procesinės prievartos priemonės
BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.
1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.
3 Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.
Ikiteisminio tyrimo metu V. O. skirtos kardomosios priemonės- dokumentų- Ukrainos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 59-60), kurios paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintinos ir pasas, saugomas baudžiamojoje byloje, grąžintinas V. O..
Atsižvelgiant į tai, kad V. O. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš V. O. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹, 66, 68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti V. O. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam penkiolikos parų arešto bausmę.
Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- penkiomis paromis.
Į šią bausmę įskaityti V. O. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, vieną dieną prilyginant vienai arešto parai, ir V. O. skirti galutinę devynių parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. O. sulaikymo vykdant bausmę dienos.
Skirti V. O. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 2 d., bei išieškoti (konfiskuoti) iš V. O. 5 056 eurus.
V. O. skirtas kardomąsias priemones- dokumentų- Ukrainos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti ir pasą grąžinti V. O..
Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.