Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios G. K. skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria jos prašymas dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nuosprendžiu priimto sprendimo atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinimo ir baudžiamosios bylos atnaujinimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nuosprendžiu E. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytu pagrindu, su­si­tai­kius su nukentėjusiu asmeniu, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Nuosprendžiu patvir­tin­ta sutartis dėl žalos atlyginimo, pagal kurią E. K. sutiko su G. K. reikalaujamu ne­turtinės žalos dydžiu ir įsipareigojo šią žalą padengti šia tvarka: 500 Eur paduoti G. K. iki šios sutarties pasirašymo momento, likusius 500 Eur – sumokėti iki 2016 m. sausio 1 d.Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi nukentėjusiosios G. K. prašymas panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nuosprendžiu priimtą sprendimą dėl E. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo bylos at­nau­jinimo atmestas, nenustačius sąmoningo E. K. vengimo vykdyti įsipareigojimą atlyginti pa­da­rytą žalą.Nukentėjusioji G. K. skundžia Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir jos pateiktą prašymą tenkinti. Skunde nukentėjusioji nesu­tin­ka su teismo argumentais, kad E. K. buvo suklaidintas jos pačios elgesio, iš kurio jis neva suprato, jog žalą yra atlyginęs kitokiomis formomis. G. K. pripažįsta, kad po susi­tai­ky­mo su E. K. teisme patvirtinimo jie palaikė draugiškus santykius, nežiūrint į tai, jam buvo nusiuntusi SMS žinutę su sąskaitos numeriu, kur jis turėjo pervesti žalos atlyginimui skir­tus pinigus. E. K. remontavo jai priklausantį automobilį, tačiau už remontą ji atsis­kaitė. Teismas nepagrįstai nurodė, kad E. K. savo lėšomis nu­pir­ko porą dvigulių „Dor­meo“ antklodžių ir čiužinį, nors šiuos daiktus jis pirko iš apeliantės lėšų. Aplinkybė, kad E. K. nukentėjusiajai atidavė naudotas padangas, negali būti laikoma tinkamu žalos atly­gi­nimu. Pažymėtina ir tai, kad sutartyje nebuvo jokios sąlygos, kad E. K. gali žalą atly­gin­ti daiktais ar paslaugomis, todėl jis turėjo į nukentėjusiosios banko sąskaitą pervesti 500 eurų. Be to, E. K. privalo atlyginti žalą ne tik G. K., bet ir jos duk­roms. Nu­ken­tėjusioji taip pat kritikuoja teismo argumentus, kuriais jai buvo perkelta įro­di­nė­ji­mo našta, nurodant, kad ji privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad E. K. neat­ly­gi­no žalos. Šiuo atveju būtent E. K. turėjo pateikti bankinio pavedimo kopiją ar pakvi­ta­vi­mą, pa­tvir­tinantį pinigų perdavimą, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Pirmosios instancijos teis­mas, vertindamas byloje reikšmingas aplinkybes, prioritetą teikė E. K. paaiškinimams.Atsiliepimų į nukentėjusiosios skundą negauta.Nukentėjusiosios G. K. skundas atmestinas.BK 38 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nu­sikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos at­ly­ginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios at­sa­komybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusi­kals­tamas veikas. Iš aptartos įstatymo nuostatos matyti, jog teismas turi teisę, bet ne pareigą panai­kin­ti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.Teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos nevykdymas be pateisinamų priežasčių reiškia, kad kaltininkas turi galimybę turimomis santaupomis, turtu ar gaunamomis pajamomis atlyginti tokiame susitarime nurodytą žalą, tačiau sąmoningai nevykdo tokio įsipa­rei­gojimo. Be pateisinamų priežasčių kaltininkas nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos ir tais atvejais, kai slepia pajamas, turtą, perduoda turtą tretiesiems asmenims ir pan., arba turėdamas galimybę sąmoningai nedirba, nesiverčia verslu ir pan.Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš byloje esančių duo­menų nenustatyta, jog E. K. be pateisinamų priežasčių, sąmoningai nevykdytų teismo pa­tvir­tinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos. Darydamas šią išvadą, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertino tiek E. K., tiek nukentėjusiosios nurodomos aplinkybes, kad po nuosprendžiu patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo jie susitaikė ir draugiškai bendravo, per šį laikotarpį nukentėjusioji pinigų (500 eurų) iš E. K. neprašė, o jis, pirkdamas įvairius daiktus, duodamas grynuosius pinigus buičiai, taip pat mokėdamas už pramogas ir kitas išlaidas, manė, kad sutartą 500 eurų sumą tokiu būdu yra atlyginęs. Byloje aplinkybės, kad nuo bau­džia­mo­sios atsakomybės atleistas E. K. kitokiomis formomis vykdė susitarimą dėl žalos atlygi­ni­mo, nėra paneigtos. Nors savo skunde G. K. nurodo, kad E. K. piktybiškai vengia grą­žinti skolą, siekdamas išvengti žalos atlyginimo, tačiau jokių tai patvirtinti galinčių duomenų teismui nepateikia. Kaip deklaratyvūs ir jokiais duomenimis nepagrįsti vertintini ir jos skundo argumentai, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir spręsdamas dėl E. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinimo klausimą, atsižvelgė tik į jo pateiktus paaiškinimus, ignoruojant nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Pateiktoje me­džia­goje aukštesnysis teismas nenustatė jokių pirmosios instancijos teismo šališkumą rodančių požymių. Kaip svarbi aplinkybė, paneigianti sąmoningą E. K. susitarimo nevykdymą, yra ir tai, kad jis yra dirbantis asmuo ir savo pajamų neslepia.Taigi, šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog E. K. žalos neatlygtino dėl nepateisinamų priežasčių ar būtų piktybiškai vengęs atlyginti žalą. Be to, pastebėtina, kad likusi neatlyginta žalos dalis (500 eurų) gali būti išieškota civilinio proceso tvarka, tačiau nukentėjusioji dėl vyk­do­mojo rašto išdavimo į teismą nesikreipė.Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad žemesniojo teismo spren­dimas netenkinti nukentėjusiosios prašymo dėl E. K. atleidimo nuo baudžiamosios at­sakomybės panaikinimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

atmesti nukentėjusiosios G. K. skundą ir palikti galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.