Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-05-03 · Administracinė byla Nr. A-552-1513-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-03
Bylos Nr.
A-552-1513-12
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00061-2011-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Irmantas Jarukaitis
Pareiškėjas
M. G., A. G.
Trečiasis asmuo
L. M., S. B., E. L. M.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Advokatai
Karina Račkauskienė
Kategorijos
  • 11.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A552-1513/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00061-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 11.5.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjui M. G., pareiškėjų atstovėms D. G. ir advokatei Karinai Račkauskienei,

trečiojo suinteresuoto asmens L. M. atstovams S. B. ir D. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens S. B. ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. G., M. G., A. G. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. L. M., L. M. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai M. G., M. G. ir A. G. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (I t., b. l. 5-6) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas) per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti R. P. G. įpėdiniams Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. A-3357 (toliau – ir Įsakymas) natūra grąžintus butus Nr. 2, 4 ir 6 su bendro naudojimo patalpomis, esančius gyvenamajame name lA2m adresu Žemaičių g. 83, Kaune, surašant perdavimo aktą.

Pareiškėjai nurodė, kad 1995 m. lapkričio 21 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 514 (toliau – ir Sprendimas) buvo nuspręsta atstatyti nuosavybės teisės R. P. G. į 4/10 dalis 297, 37 kv. m. bendrojo naudingo ploto gyvenamojo namo, 4/10 dalis ūkio pastato, esančių Žemaičių g. 83, Kaune, grąžinant šias patalpas natūra, kai patalpos bus patuštintos arba už jas kompensuoti Lietuvos Respublikos 1995 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. 1-986 nustatyta tvarka. R. P. G. mirė 1996 m. birželio 6 d. Jo palikimą priėmė sūnus R. G., kuris 1997 m. rugsėjo 2 d mirė. Po jo mirties liko įpėdiniai M. G., M. G. ir A. G.. 2008 m. lapkričio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu pakeitė Sprendimą, už natūra negrąžinamą turtą nustatė 255 000 Lt kompensaciją. Šis įsakymas Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu buvo panaikintas. Atsakovo direktorius 2009 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. A-3357 grąžino R. P. G. įpėdiniams butus Nr. 2, Nr. 4, Nr. 6 su bendro naudojimo patalpomis, esančius gyvenamajame name lA2m adresu Žemaičių g. 83, Kaune. Įsakymu buvo nustatyta, kad R. P. G. įpėdiniai privalo išnuomoti grąžintus butus savivaldybei, iki butų nuomininkams bus įvykdyta suteikta valstybės garantija. Butai nuo 2009 metų gruodžio mėnesio yra laisvi, valstybės garantija nuomininkams yra visiškai įvykdyta. Tačiau perdavimo aktai su savininkais nėra pasirašomi. Kauno m. savivaldybės administracijos turto valdymo departamento gyvenamojo fondo administravimo skyrius 2010 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 53-5-4049 nurodė pareiškėjams, kad savivaldybės administracija negali perduoti natūra grąžintų butų, kol nebus išspręstas natūra grąžinto viršpločio klausimas. Pareiškėjai pažymėjo, jog už minėtą turtą pareiškėjai gauna sąskaitas, įpareigojančias sumokėti komunalinius mokesčius, tačiau realiai tuo turtu naudotis jie negali.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog sprendimuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyta R. P. G. įpėdiniams natūra grąžinta gyvenamojo namo dalis (46/100) yra didesnė, nei ta, kurią priklausytų grąžinti (4/10 dalys) 0,06 idealinėmis dalimis, pareiškėjai buvo informuoti, kad atsakovas negali R. P. G. įpėdiniams perduoti natūra grąžintų butų, kol nebus išspręstas natūra grąžinto viršpločio klausimas, nes įvykdžius aukščiau minėtą įsakymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, R. P. G. įpėdiniams būtų perduota 17,76 kv. m. ploto daugiau nekilnojamojo turto, nei priklausė buvusiam savininkui, todėl būtų pažeisti savivaldybės interesai, viešasis interesas, trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės.

Tretysis suinteresuotas asmuo E. L. M. teisminio nagrinėjimo metu paliko skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, nurodęs, kad Gaižauskai pirko 4/10 namo, kai jo plotas buvo 249 kv. m., dabar namo plotas padidėjęs, todėl nėra teisinga, kad jie nori gauti daugiau turto.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens L. M. atstovai D. M. ir S. B. teisminio nagrinėjimo metu prašė skundą atmesti, nes grąžinant namo dalį L. M., jos dalis buvo skaičiuojama nuo mažesnio bendro namo ploto, už trūkstamą dalį buvo sumokėta kompensacija, o Gaižauskams grąžinta daugiau turto, nei jiems priklauso. Tuo pažeidžiamos kitų namo bendrasavininkių teisės, asmenų lygybės prieš įstatymą principas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu (I t., b. l. 165-169) pareiškėjų skundą tenkino.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai yra R. P. G., pretendento atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį Žemaičių g. 83, Kaune, teisių perėmėjai.1995 m. lapkričio 21 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 514 R. P. G. buvo atstatytos nuosavybės teisės į 4/10 dalis 297,37 kv. m. bendro naudingo ploto gyvenamojo namo ir 4/10 dalis ūkio pastato Žemaičių g.83, Kaune, grąžinant šias patalpas natūra, kai jos bus patuštintos. 2009 m. rugpjūčio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-3357 buvo pakeistas 1995 m. lapkričio 21 d. Kauno miesto valdybos sprendimas Nr.514 ir R. P. G. nuspręsta atkurti nuosavybės teises į 44,99 kv. m. bendrojo ploto 2 butą su dalimi bendrojo naudojimo patalpos a-1, 53,32 kv. m. bendrojo ploto 4 butą su dalimi bendrojo naudojimo patalpų a-1 ir a-3, 40,41 kv. m. bendrojo ploto 6 butą su dalimi bendrojo naudojimo patalpos a-1, esančius gyvenamajame name 1A2m, į 4/10 dalis ūkinio pastato 2I1ž Žemaičių g.83, Kaune, grąžinant juos natūra R. P. G. įpėdiniams. Tuo pačiu įsakymu R. P. G. įpėdiniams buvo nustatyta pareiga išnuomoti šias patalpas Kauno miesto savivaldybei, kol valstybė įvykdys šių butų nuomininkams suteiktą garantiją. Šiuo metu valstybės garantija nuomininkams įvykdyta, nuo 2009 metų gruodžio butai yra laisvi, tačiau savivaldybė atsisako turtą perduoti R. P. G. įpėdiniams, motyvuodama, jog pagal turto perdavimo aktą jiems būtų perduota daugiau turto, nei priklausė buvusiam savininkui.

Teismas nurodė, kad asmenų subjektinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą yra įgyvendinama institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus, sprendimu. Įsakymas Nr. A-3357 yra viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, sukuriantis šio santykio subjektams atitinkamas teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintą piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 66 punktą šio įsakymo pagrindu per mėnesį nuo to laiko, kai nuomininkai patuština turėtas patalpas, turi būti surašomas perdavimo aktas. Įsakymas priimtas prieš dvejus metus, teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytas, įgavęs būtiną jo įvykdymui stabilumą, todėl atsakovas privalo vykdyti Atkūrimo įstatyme ir Tvarkoje įtvirtintas nuostatas dėl jo perdavimo naudotis savininkams.

Teismas pažymėjo, kad pastato dalių proporcijų nustatymas bei VĮ Registrų centro dalių paskaičiavimo projektų vertinimas, nenuginčijus Įsakymo, išeina iš nagrinėjamo ginčo ribų. Nuosavybės bylos duomenys patvirtina, jog po 1995 metais priimtų Kauno miesto valdybos sprendimų atkurti nuosavybės teises pareiškėjams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priėmimo ginčo pastato plotas, teisinės registracijos duomenys, naudojimasis bendrojo naudojimosi patalpomis keitėsi, tame tarpe 5 buto plotas padidėjo dėl trečiojo suinteresuoto asmens savavališkos statybos, ne dėl pareiškėjų ar atsakovo veiksmų. Be to, sprendimuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo numatytos alternatyvos už negrąžintą turto dalį kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Įsakymai bei jų pakeitimai, kuriais natūra grąžinti 1-as ir 3-as butai L. E. M., bei 5-as butas – L. M. bei už natūra negrąžinamą likusią iki 3/10 gyvenamojo namo (1A2m) dalį L. M. nustatyta 47 000 Lt kompensacija (2009 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. A-2028) yra nenuginčyti, galiojantys. Tretieji suinteresuoti asmenys, manydami, kad jų teisės yra pažeidžiamos, turėtų kreiptis į teismą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, jog esant nenuginčytam sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atsakovas nepagrįstai neperduoda pareiškėjams Įsakyme nurodyto turto, pažeisdamas Tvarkos 66 punkto nuostatas, jame numatytą terminą, todėl pareiškėjų skundą tenkino.

III.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė S. B. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 2-3) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes savivaldybės tarnautojai padarė žalą valstybei. Nors L. M. teisės ir R. P. G. įpėdinių teisės teisiškai turėtų būti vienodos, savivaldybės atsakingi darbuotojai L. M. 3/10 namo skaičiavo nuo 275,52 kv. m. namo bendro ploto, tuo tarpu R. P. G. įpėdiniams 4/10 skaičiuota nuo 318,59 kv. m. namo bendro ploto. Nors L. M. buvo išmokėta kompensacija už 15,95 kv. m, savivaldybės atsakingi darbuotojai pakartotinai sumokėjo nuomininkams už tuos pačius 15,95 kv. m. Perdavus R. P. G. įpėdiniams butus Nr. 2, 4 ir 6 su bendrojo naudojimo patalpomis name Žemaičių g.83, Kaune, nelieka dalies gyvenamojo namo, kurios pagal galiojančius teisės aktus savivaldybė perduoti savininkams negali. Tokiu atveju natūra grąžintas plotas R. P. G. įpėdiniams viršijamas. Mano, kad Įsakymas, kuriuo remiantis buvo „padovanotas“ savivaldybės 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu N.A-2028 įsigytas 15.95 kv. m. plotas iš namo bendrasavininkės L. M., privalo būti pakeistas.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (II t., b. l. 37-40) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčijus Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymo teisėtumo, atsakovas privalo vykdyti Tvarkos 66 punkte įtvirtintas nuostatas dėl jame nurodyto turto perdavimo naudotis savininkams, surašant perdavimo aktą. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad tokiu atveju pareiškėjams būtų natūra gražinta 0,06 idealinėmis dalimis didesnė ginčo pastato dalis (46/100), nei ta, kurią priklausytų grąžinti R. P. G. įpėdiniams pagal nuosavybės teisių atkūrimo procesą reglamentuojančius teisės aktus. Nepagrįstai padidėjus vieno iš bendrasavininkių daliai bendrojoje nuosavybėje, būtų pažeistos kitų bendrasavininkių, taip pat pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą, teisės į atkurtą nuosavybę, pažeisti teisėti lūkesčiai į teisingą, teisės aktus atitinkantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą, būtų pažeistas viešasis interesas, o pareiškėjai nepagrįstai praturtėtų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens atstovės S. B. apeliacinį skundą atsakovas prašė jį tenkinti. Nurodė, kad sutinka su šiame apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, kad skundžiamu sprendimu pareiškėjams perdavus didesnę, nei pagal Atkūrimo Įstatymą priklauso, turto dalį, būtų pažeistas viešasis interesas bei imperatyvios teisės normos.

Pareiškėjai atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens atstovės S. B. ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nors apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pareiškėjams natūra galėtų būti perduodama tik dalis ginčo turto (pvz. butai Nr. 2 ir 4), už likusią dalį iki 40/100 grąžintino turto kompensuojant Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau jau dvejus metus atsakovas neperduoda pareiškėjams net ir tų dviejų butų, nors ir pats pripažįsta, kad jiems perduoti kliūčių nėra. Tokiu neveikimu atsakovas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus ir bendrus teisėtų lūkesčių principus, kadangi pareiškėjų teisinė padėtis jokia forma nėra sprendžiama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Byloje ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymas perduoti butus Nr. 2, 4 ir 6 esančius Žemaičių g.83, Kaune, grąžintus atkuriant nuosavybės teises natūra Administracijos direktoriaus Įsakymu.

Byloje nėra ginčijami atsakovo sprendimai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjams ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tirti šių aktų teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuose atsakovo sprendimuose yra detaliai nurodytos šalims tenkančios gyvenamojo namo ir ūkinio pastato dalys bei grąžinamos natūra konkrečios patalpos, jie yra galiojantys ir kai kurie visiškai įvykdyti.

Pareiškėjai prašo atsakovą atlikti veiksmus, kurie yra paskutinis nuosavybės atkūrimo etapas, t.y. realiai perduoti turtą, į kurį atkurtos nuosavybės teisės. Įstatymų leidėjas numatė tik vieną sąlygą, būtiną perdavimo aktui pasirašyti - sugrąžinto gyvenamojo namo ar jo dalies, buto nuomininkai turi arba patuštinti turėtas gyvenamąsias ir kitas patalpas arba būti iškeldinti iš jų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, o proceso šalys to neginčijo, kad sugrąžintos patalpos yra tuščios. Nei Atkūrimo įstatyme, nei Tvarkoje expressis verbis nenumatyta galimybė atsisakyti perduoti turtą ar vilkinti perdavimo akto pasirašymą, motyvuojant grąžinto turto vertės , ploto ar kitų požymių pasikeitimu. Toks atsakovo neveikimas laikytinas neteisėtu iš esmės Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovas privalo perduoti pareiškėjams natūra grąžintus butus su bendrojo naudojimo patalpomis, surašant perdavimo aktą ir tuo užbaigiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad objektyviai nustačius, jog pareiškėjams perduota daugiau turto, nei priklausytų pagal Atkūrimo įstatymą, atsakovas turi teisę ginti savivaldybės interesus, reikšdamas ieškinį civilinio proceso tvarka arba kreiptis į atitinkamą instituciją, galinčią ginti viešąjį interesą. Iki šiol atsakovas to nepadarė, jokių teisinių veiksmų, kad būtų užginčytas Įsakymas ar kiti individualūs administraciniai aktai, neatliko.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė S. B. nėra įgaliota ginti viešąjį ar savivaldybės interesą, todėl jos apeliacinio skundo motyvai, susiję su galimu pareiškėjų nepagrįstu praturtėjimu ar savivaldybės interesų pažeidimu, nepagrįsti. Nors S. B. ir D. M. nurodė, kad perdavus pareiškėjams Įsakymu grąžintą nekilnojamąjį turtą, bus pažeistos jų atstovaujamosios L. M. teisės, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, sprendimai nuosavybės teisių atkūrimo klausimu tretiesiems suinteresuotiems asmenims jau yra priimti, nenuginčyti ir galiojantys. Darytina išvada, kad tiek pareiškėjų, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą apimtis yra nustatyta ir šiuo metu negalėtų būti perskirstoma iš naujo. Taigi objektyvių įrodymų, kad perdavus turtą pareiškėjams, bus realiai pažeistos trečiojo suinteresuoto asmens L. M. teisės, nesurinkta.

LR civilinio kodekso 4.75 straipsnis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės dalių nustatymo klausimai gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, o ne nagrinėjant administracinę bylą.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens L. M. atstovės S. B. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRamūnas GadliauskasIrmantas JarukaitisDalia Višinskienė