Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A.Ž., institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovei Aurelijai Jansonienei, 2007 m. lapkričio 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal A.Ž. skundą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros 2007-08-06 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros pareigūnas 2007 m. liepos 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2007 m. liepos 24 d. tikrinant biržių atrėžimą, prieš išduodant leidimą plynam kirtimui, V.S. miško valdoje, esančioje Mėčių kaime, Rietavo miškų urėdijos, Labardžių girininkijos 524 miško kvartale, nustatyta, kad A.Ž., rėždamas plynam kirtimui Labardžių girininkijos 524 miško kvartalo 22a, 23a ir 30b sklypuose neteisingai atrinko ir pažymėjo bioįvairovei paliekamus medžius. Atrinko ir pažymėjo 12 drebulių, kurių skersmuo yra nuo 30 cm iki 40 cm, vieną beržą, kurio skersmuo 30 cm, keturis ąžuolus, kurių skersmuo nuo 24 cm iki 32 cm, kai pirmiausia turėjo būti atrinkti didžiausio skersmens ąžuolai, kurių šioje biržėje yra mažiausiai 6 (skersmuo nuo 36 cm iki 44 cm). Neatrinkta ir nepažymėta biržėje auganti gana stambi miškinė obelis. Tuo pažeidė „Pagrindinių miško kirtimų taisyklių“ 17 punkto 3 ir 6 papunkčius. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 61 straipsnio 4 dalį.

2007 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros pareigūno (toliau – Institucijos) nutarimu A.Ž. pagal ATPK 61 straipsnio 4 dalį paskirta 350 litų bauda.

Konstatuojama.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 61 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už biržių atrėžimą ir medžių atrinkimą bei ženklinimą kirtimui pažeidžiant biržių atrėžimo, pagrindinių, ugdymo ir sanitarinių kirtimų, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nustatytą tvarką, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo tvarkos pažeidimą.

Ši teisės norma yra blanketinė, todėl elgesio taisyklės konkretinimo reikia ieškoti kito teisės akto normų dispozicijose. A.Ž. kaltinamas pažeidęs Aplinkos ministro 1999 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 73 (2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 670 redakcija, galiojanti nuo 2004 m. sausio 21 d.) patvirtintų Pagrindinių miško kirtimo taisyklių 7 punkto 3 ir 6 papunkčius.

Taisyklių 1 punktas numato, kad jos yra privalomos visiems miškų savininkams, valdytojams ir naudotojams.

Pagrindinių miško kirtimų taisyklių 7 punktas įtvirtina privalomas nuostatas, kuriomis būtina vadovautis kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti. Šio punkto 3 papunktis numato, kad didesnėse nei 1 ha plyno kirtimo biržėse palikti tolygiai arba atskiromis grupėmis išsidėsčiusius stuobrius, drevėtus, uoksinius pavienius, vyresnio amžiaus nei vidutinis kertamo medyno amžius, pušies, ąžuolo, uosio, liepos bei kitų kietųjų ir minkštųjų lapuočių medžius (ne mažiau kaip 7 medžiai 1 ha). Jei medyne nėra stuobrių, drevėtų, uoksinių ir pavienių vyresnio amžiaus medžių, paliekami didžiausio skersmens medžiai, o 6 papunktyje įtvirtintas reikalavimas vykdant miško kirtimus palikti pavienes miškines obelis, miškines kriaušes, trešnes, stambius paprastojo šermukšnio, gudobelių ir kitus retai pasitaikančius medžius.

Nors A.Ž. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, tačiau jo kaltė įrodyta liudytojų A.R., K.B. bei rašytine bylos medžiaga.

Liudytojas A.R. (pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą) parodė (b.l. 79-80), kad prieš išduodant leidimą plyniems kirtimams 2007 m. liepos 24 d. patikrino biržių atrėžimą V.S. miško valdoje, esančioje Mėčių kaime, pagal miškininko specialisto A.Ž. paruoštą biržių atrėžimo medžiagą. Patikrinus nustatyta, kad 2,5 ha ploto plynam kirtimui atrėžtoje biržėje, esančioje Labardžių girininkijos 524 miško kvartale bioįvairovei palikti nekirstini medžiai nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Turėjo būti palikta 1 ha plote 7-10 vienetų storiausių, atspariausių vėjui medžių rūšių, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bioįvairovei atrinko drebules, beržą ir 4 nestorus ąžuolus, nors buvo storesnių aiškiai pastebimų ąžuolų, kurie ir turėjo būti palikti. Šioje biržėje taip pat augo miškinė obelis, kuri nebuvo palikta kaip nekirstina. Miškininkas specialistas A.Ž. padarytą klaidą iš esmės pripažino, nes papildomai 2007 m. liepos 26 d. paženklino keturis nekirstinus stambius ąžuolus ir keletą miškinių obelų.

Liudytojo K.B. parodymais (b.l. 80-81) nustatyta, jog jis kartu su A.R. 2007 m. liepos 24 d. tikrino biržių atrėžimą plyniems kirtimams ir bioįvairovei atrinktus medžius V.S. miško valdoje, esančioje Mėčių kaime, Labardžių girininkijos 524 kvartale. Miškininkas specialistas A.Ž. plyno kirtimo biržes atribojo teisingai, tačiau bioįvairovei atrinko medžius nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų. Buvo atrinkti plonesni ąžuolai, nors aiškiai matėsi, kad yra storesnių, neatrinktos kaip nekirstinos miškinės obelys. A.Ž. buvo nurodytas padarytas pažeidimas. Jis, pripažindamas pažeidimą, bioįvairovei papildomai atrinko storesnius ąžuolus ir obelis.

2007 m. liepos 24 d. privačios miško valdos miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktas Nr. 302 (b.l. 29), 2007 m. liepos 26 d. biržių atrėžimo patikrinimo aktas (b.l. 30), tarnybinis pranešimas (b.l.33) įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo plynuose kirtimuose paliekamus bioįvairovei medžius pažymėjo pažeisdamas Aplinkos ministro 1999 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 73 (2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 670 redakcija) patvirtintų Pagrindinių miško kirtimo taisyklių 7 punkto 3 ir 6 papunkčius, t.y. bioįvairovei neatrinko didžiausio skersmens ąžuolų bei laukinių obelų. Šią faktinę aplinkybę taip pat patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens 2007 m. liepos 18 d. brėžinys, kuriame Labardžių girininkijos 524 kvartale, sklypuose Nr. 22a, 23a, 30b (biržės plotas 2,5 ha) numatytas plynas kirtimas, paliekant bioįvairovei 12 drebulių, 1 beržą bei keturis ąžuolus, kurių skersmuo 24, 28, 26 ir 32 centimetrai (b.l. 31), kai tuo tarpu minėtuose miško sklypuose buvo storesnių ąžuolų ir miškinių obelų. Šią faktinę aplinkybę patvirtina ne tik aukščiau paminėti rašytiniai įrodymai, bet ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens 2007 m. liepos 26 d. brėžinys, kuriuo jis Labardžių girininkijos 524 kvartale, sklypuose Nr. 22a, 23a, 30b (biržės plotas 2,5 ha) vykdant plynus kirtimus bioįvairovei atrinko ne tik 2007 m. liepos 18 d. brėžinyje nurodytus medžius, bet ir papildomai 4 ąžuolus (40, 44, du 48 centimetrų skersmens) bei tris miškines obelis 36, 20 ir 22 centimetrų skersmens (b.l. 32). Savininko V.S. miškotvarkos projekte esantys duomenys įrodo, jog sklypuose Nr. 22a, 23a bei 30b trakas retas arba vidutinio tankumo (b.l. 15), t.y. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo galimybę pamatyti miške augančius medžius ir įvertinti atrinktinų medžių apimtį.

Pripažįstamas nepagrįstu A.Ž. teiginys, kad jis miško kirtimų nevykdė, todėl nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už Pagrindinių miško kirtimų taisyklių 7 punkto 6 papunkčio pažeidimą. Kaip minėta aukščiau, ši teisės norma reikalauja vykdant miško kirtimus palikti pavienes miškines obelis, <...> ir kitus retai pasitaikančius medžius. Sąvoka „vykdant miško kirtimus“ turi būti aiškinama sistemiškai vertinant Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisykles, patvirtintas 2004 m. lapkričio 10 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-577. Šių Taisyklių 1 punktas numato, jog jos reglamentuoja biržių atrėžimą visų nuosavybės formų miškuose; 3 punkte nustatyta, kad medynų sklypai arba jų dalys kirtimui parenkami vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis. Taisyklių 27 punktas numato, kad nekirstini medžiai parenkami atrėžiant biržes ir paženklinami, nekirstini medžiai surašomi medžių matavimo lape. Darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, atrėždamas biržes plynam kirtimui, privalėjo atrinkti ir paženklinti miškines obelis.

Ta aplinkybė, kad A.Ž. iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo papildomai atrinko bioįvairovei medžius nešalina jo atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą. Administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas atrėžtų biržių ir pažymėtų bioįvairovei paliekamų medžių duomenis perdavus Šilalės rajono agentūrai, siekiant miško savininkui gauti leidimą miško kirtimui. Taip pat pažeidimo kvalifikacijai nereikšminga ir tai, kad pažeidimu nepadaryta žala.

Pagal ATPK 297 straipsnį pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys yra pakankami ir patikimi administracinio teisės pažeidimo – medžių atrinkimo bioįvairovei taisyklių pažeidimo įrodymui, todėl nutarimas pagrįstas.

A.Ž. paskirta sankcijoje numatytos baudos vidurkio nuobauda, nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Darytina išvada, kad administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos skyrimo bendrųjų taisyklių bei ATPK 30² straipsnyje nurodytų baudos skyrimo taisyklių. Jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių A.Ž. nenurodė ir teismas nenustatė. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė įrodymų apie turimas pajamas. Dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymas nesudaro teisinio pagrindo paskirtos baudos mažinimui. Nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutarė:

skundo nepatenkinti.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą, kuriuo A.Ž. pagal ATPK 61 straipsnio 4 dalį paskirta 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.