- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-10
- Bylos Nr.
- 1-45-749/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16754-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Kaltinamasis
- A. R.
- Nukentėjusysis
- A. R.
Panevėžio miesto apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Vytautui Krikščiūnui, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorėms S. B. ir K. U., kaltinamajam A. R., nukentėjusiajai A. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys nesklebtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys nesklebtini), teistas:
1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį;
2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 epizodai) –laisvės apribojimo bausme 2 metams, įpareigojant per šį laiką atlyginti dalį žalos, mokant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kas mėnesį po 100 Lt.
3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,-
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. 2016 m. balandžio 9 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 19.30 val., bute esančiame adresu – (duomenys nesklebtini), konfliktavo su savo sutuoktine A. R. ir apie 19.30 val. išreikšdamas nepasitenkinimą, jo manymu, netinkamu sutuoktinės A. R. elgesiu nepaliaujamai bendraujant telefonu, sugriebė mobiliuoju telefonu kalbančią sutuoktinę A. R. už rankos, ketindamas mobiliojo ryšio telefoną išplėšti staigiu judesiu. Nukentėjusiajai tvirtai laikant mobiliojo ryšio telefoną, savo ketinimo neatsisakė ir panaudojo fizinę jėgą – sugriebęs nukentėjusiąją už riešo ją tempė, tuo pačiu stumdamas rankomis jos kūną ir veidą, laikydamas nukentėjusiąją už rankų tampė nukentėjusiąją į visas puses ir tokio fizinio kontakto metu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir dėl mažiausiai dviem trauminiais poveikiais padarytų poodinių kraujosruvų kaktoje bei dešinėje šlaunyje nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą.
A. R. savo kaltę dėl patikslintame kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos (149 b. l.) pripažino ir parodė, kad gailisi dėl savo netyčinių veiksmų prieš šeimos narę. Dėl įvykio parodė, kad jie žiūrėjo televizorių, su vaikais žaidė, kai paskambino sutuoktinės tėvas ir pranešė jam, kad nukentėjusioji A. R. nori išvažiuoti į Jungtinę Karalystę pas naują draugą, nurodė, kad nebus kam motinos prižiūrėti, todėl prašė paimti iš jos telefoną, kurį jis jai nupirko. Taip jis ir padarė – paėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną su jame įkišta banko kortele ir nuvežė telefoną jos tėvui, kuris dar jam siūlė pasilikti nakvoti. Pažymėjo, kad pagal garso įrašo protokolą tuo metu jis ėjo link taksi automobilio, o ji bėgo iš paskos ir rėkavo, kad jis paėmė telefoną, nors jo tikslas buvo nuvežti telefoną pas uošvį į jo namus, adresu – (duomenys nesklebtini). Pažymėjo, kad tuo metu jis buvo blaivus. Dėl tokio jo elgesio ji supyko, iškvietė policiją ir jį apkalbėjo, kad jam blogiau būtų. Dabar jie susitaikę, pradėjo kartu naują gyvenimą, kadangi nepasisekė su nauju draugu užsienyje. Pripažįsta, kad jėga atimdamas telefoną, galėjo ranka pastumti sutuoktinę, galėjo netyčia ir galvą užgauti, tačiau nesutinka, kad koja spyrė jai. Taip pat mano, kad ant kaktos sužalojimai galimai irgi tuo pačiu metu atsirado. Dėl specialisto išvadoje nustatytų sužalojimų ant A. R. kūno, pažymėjo, kad jie atsirado Šv. Velykų šventės metu, jiems esant pas draugus, t. y. kelios dienos iki minimo įvykio. Tuo metu vaikai buvo pas senelius, o sutuoktinė užkliuvusi už šaligatvio plytelės, griuvo ant žemės, kitą dieną parodė jam mėlynę ant kojos. Nurodė, kad anksčiau buvo teistas dėl smurto artimoje aplinkoje, turi du mažamečius vaikus, todėl jie yra įrašyti į socialinės rizikos šeimų grupę. Gailisi, kad taip atsitiko su šeimos nariu
Teismo posėdyje nukentėjusioji A. R. paaiškino, jog ji melavo, kad ją mušė kaltinamasis tiek rašant pareiškimus policijai, tiek ir iškviestiems policijos pareigūnams, tiek ir viso ikiteisminio tyrimo metu. Taip pasielgė iš pykčio, buvo labai pasimetusi ir labai gailisi. Paaiškino, prieš tai yra prašiusi tėvo paskolinti pinigų kelionei į Jungtinę karalystę pas draugą, tačiau tėvas labai supyko ant jos, kadangi nebuvo kam prižiūrėti jos motinos, taip pat ir kaltinamasis. Tuo metu apie 12.00-13.00 val. ji buvo grįžusi iš parduotuvės į namus, viskas buvo tvarkoje iki kol paskambino draugas iš Jungtinės Karalystės. Pažymėjo, kad dėl įvykio įžvelgia ir savo kaltę, kadangi telefonu šnekėjosi ilgai su draugu užsienyje. Dėl to buvo žodinis konfliktas, tikslios įvykio vietos (kuriam kambaryje viskas įvyko) nepamena, tačiau prisimena, kaip ji grįžus iš parduotuvės iš karto po poros minučių A. R. atėmė jai telefoną nuo ausies, o griebdamas už rankos jai ir grubiai bandydamas ištraukti telefoną, jautė skausmą, o ir ji pati priešinosi tam, todėl buvo susistumdymas iš abiejų pusių. Taip elgtis – paimti iš jos telefoną, kad ji nebebendrautų su tuo žmogumi, A. R. prašė jos tėvas. Tuo metu jautėsi pažeminta, kad negali elgtis taip, kaip nori. Visų minimų aplinkybių jų vaikai nematė, kadangi buvo kitame kambaryje. Nurodė, kad jie abu buvo blaivūs. Nurodė, kad koją ji pati užsigavo, kai stumdėsi įvykio metu, o kaltinamasis nesudavė jai į galvą, pati užsigavo tualete griūdama ir atsitrenkdama į namuose esančią apvalią rankeną tą pačią dieną, kaip ir aptariamas įvykis, t. y. 2016 m. balandžio 9 d., tikslaus laiko nepamena, tačiau iki pareigūnams atvažiuojant po poros valandų po įvykio, kurią iškvietė vaiko telefonu. Pažymėjo, kad, kai išsikvietė policiją, pirmą kartą užčiuopė pakilimą kaktoje, bet nežino dėl ko jis atsirado. Važiavo pas specialistus tirtis tik todėl, kad buvo įspėta apie tai, kad ją nuveš per prievartą policijos pareigūnai. Nurodė, kad santuokoje su kaltinamuoju gyvena 11 metų, pasitaiko šeimoje pykčių, pati buvo „nuklydusi“, susirasdama draugą užsienyje, dabar susitaikė su vyru dėl šeimos ir turimų vaikų. Šeimą išlaiko tėvas, dabar ji prižiūri motiną, kuri yra invalidė, iki šiol gaudavo socialinę pašalpą, nes dar dirbo.
Byloje esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiosios A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose užfiksuota, jog nukentėjusioji betarpiškai po įvykio nurodė, jog A. R. yra jos sutuoktinis. Kartu gyvena 11 metų, tarpusavio santykiai nėra geri, pykstasi, kad vyras niekur nedirba. 2016 m., balandžio 9 d., tarp 12-13 vai., jiems būnant namuose. Sutuoktinis norėjo atsigulti pas ją į lovą, o ji jo nepriėmė, dėl ko A. supyko, ir jai atsistojus sudavė jai vieną smūgį kumščiu į kaktą. Dėl to kaktoje jai atsirado guzas. Po to sudavė vieną smūgį į dešinę koją. Dėl suduotų smūgių juto fizinį skausmą. Po suduotų smūgių jis iš namų išėjo. Jį iškarto policijos pareigūnų nekvietė. Po kiek laiko sutuoktinis vėl grįžo į namus ir išgirdo, kad ji telefonu bendrauja su draugu, todėl jis iš pykčio atėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną bei banko mokėjimo kortelę, kuri buvo įdėta telefono dėkle, ir šiuos daiktus nuvežė jos tėvui. Kodėl jis šiuos daiktus nuvežė jos tėvui ji paaiškinti negali, nes nežino. Po to, kai vyras atėmė daiktus pranešė policijos pareigūnams apie minėtą įvykį. Telefonas buvo pirktas jos tėčio A. B.. Tėvas pats geranoriškai davė pinigus telefonui. Tą pačią dieną, vakare jai paskambino tėtis ir pranešė, kad jos telefonas yra pas jį. Tėtis jai dėl telefono pirkimo nieko nepriekaištavo. Šiuo metu mano santykiai su A. R. yra konfliktiški, konfliktuoja dėl vaikų, dėl įvairių buitinių dalykų. Taip pat kreipėsi pas advokatą dėl skyrybų. Dėl šio įvykio jos neatsiprašė. Taip pat A. R. prašė, kad jį policijos pareigūnams sakytų, kad melagingai pranešė apie minėtą įvykį, nes tada jam nieko nebūtų. Jos atžvilgiu vyras smurtauja ne pirmą kartą, maždaug prieš metus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimojoje aplinkoje, tačiau tyrimas buvo nutrauktas jiems susitaikius. Civilinio ieškinio byloje reikšti nepageidauja (b. l. 24, 25-27).
Liudytojas Ž. G. teisiamojo posėdžio metu neatsiminė įvykio aplinkybių, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2016 metų balandžio 9 d. jis dirbo ekipaže „567" kartu su vyr. patruliu A. R.. Apie 20.00 val., iš Panevėžio apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu – (duomenys nesklebtini), smurtauja sutuoktinis. Privažiavus prie prekybos centro „IKI", adresu (duomenys nesklebtini), tikslesnio adreso nepamena, juos sustabdė moteris, kuri prisistatė, kaip A. R.. Ji paaiškino, kad tai ji kvietė policijos pareigūnus miėntu adresu. Moteris paaiškino, kad maždaug prieš tris valandas jos atžvilgiu smurtavo sutuoktinis A. R.. Matėsi, kad moters veidas buvo paraudęs. Ji paaiškino, kad tai jos sutuoktinis sudavė į veidą. Taip pat moteris nurodė, kad vyro šiuo metu nėra namuose, jis kažkur išvažiavo su taksi. Apie šį įvykį buvo pranešta Panevėžio apskirties VPK budėtojui. Moteriai buvo nurodyta grįžti į namus ir laukti operatyvinės grupės darbuotojų. Su policijos pareigūnais bendraudama moteris elgėsi ramiai (b.l. 33-34).
Šiuos parodymus liudytojas Ž. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino. Papildomai parodė, kad nukentėjusiąją matė iš arti, kadangi sudėjo automobilyje, tačiau negali nurodyti, kodėl buvo paraudęs jos veidas. Nurodė, kad šiuos klausimus sprendžia atvykusi operatyvinė grupė.
Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo dukters vyras. Minimos dienos vakare paskambino jam žentas ir pasakė, kad su telefonu vaikšto jo duktė, kažkam skambinėja. Nurodė, kad jis žadėjo nupirkti dukrai naują telefoną, nes ankstesnis buvo senas, tačiau apie tai, kad ji įsigijo naują telefoną, jis sužinojo tik iš paties A. R., tai ji galėjo padaryti lengvai, kadangi ji naudojasi jo mokėjimo kortele. Po to, kai įsigijo naują telefoną, žentas aiškino, kad ji pradėjo skambinėtis kažkam, skundėsi dėl to ir jo žmona, kurią turėjo prižiūrėti tuo metu jo dukra, todėl paprašė kaltinamojo atimti iš jos už jo lėšas įsigytą telefoną ir atvežti jam. Žadėjo gražinti šį telefoną vėliau. A. R. dar jam skundėsi, kad ji gali telefono neatiduoti geruoju, tačiau jis pasakė: vyras tu ar ne, atimk ir viskas, tai yra nurodė jam jėga telefoną atimti iš jos. Po to A. R. atvežė jam telefoną vakare, valandų tiksliai neatsimena, gal apie 19.00-20.00 val., kuris buvo su banko mokėjimo kortele, paliko jį pas A. B. ir išvažiavo. Rytojaus dieną atėjo anūkas, jam 13-14 metų ir pasakė, kad mama (jo dukra) labai prašo telefono, labai reikalingas jai, todėl pasigailėjo ir atidavė parvežti jai su sąlyga, kad ji niekam neskambinėtų. Kortelė liko pas jį. Nurodė, kad iki šiol neteko su dukra bendrauti, kadangi ji labai supyko ant jo dėl to įvykio. Nurodė, kad nebuvo smurto prieš jo dukrą, kadangi klausė anūko, kuris buvo atvykęs pas jį ir jis patvirtino, kad A. R. tik atėmė iš dukters jo telefoną. Jam atrodo, kad dukra jam yra sakiusi, kad imdamas telefoną iš jos A. R. paspaudė ranką, bet didelių mušimų iš jo pusės tikrai nebuvo. Nemano, kad kaltinamasis mušė jo dukrą, nes jie visi gerai sueina, mano, kad taip pasielgė dukra tyčia, vedama pykčio. Velykas švenčiant nebuvo sumušta. Nežino, ar ji turėjo kokį draugą, nes ji susirašinėjo telefone esančiu internetu. Dukra šiuo metu prižiūri motiną, dabar priekaištų neturi nei kaltinamajam, nei jai. Nurodė, kad jie jau daug metų gyvena kartu, bendrauja su jais kiekvieną dieną.
Liudytoja J. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiąją prisimena, kuomet dirbo operatyvinėje grupėje. Pamena, kad buvo iškviesta policija dėl smurtas artimoje aplinkoje, tačiau tikslaus adreso nepamena. Patvirtino, kad ji paėmė iš nukentėjusiosios pareiškimą, kadangi ji nurodė, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo įvyko konfliktas, jau antras per dieną, jis paėmė iš jos telefoną su banko kortele ir išėjo. Taip pat ji nenurodė, kad vakare būtų suduoti smūgiai atimant iš jos telefoną, nurodė, kad pareiškime lyg buvo nurodyta, jog sužalojimai buvo padaryti dieną, vyro nepriėmus į lovą, ko pasekoje vyras supyko. Ji labai pergyveno dėl prarastų daiktų, buvo labai susijaudinusi. Kokie buvo tikslūs sužalojimai ant nukentėjusiosios kūno, nelabai pamena, tačiau matė paraudimus.
Teismo medicinos ekspertė S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiosios apžiūros metu ji nurodė sužalojimus kaktos dešinėje pusėje ir ant šlaunies, ten ir buvo tiriami jos sužalojimai. Kitose vietose sužalojimų nukentėjusioji nenurodė. Pažymėjo, kad apžiūrint ne tą pačią dieną, o po 3 dienų nustatyti tikslaus sužalojimų atsiradimo laiko negalima, kadangi požymiai keičiasi kiekvienam individualiai. Pas nukentėjusiąją kraujosruva pradėjo žalsvėti, todėl nurodė laiką, nurodytą pareigūnų užduotyje. Net ir apžiūrint tos pačios dienos kraujosruvas, jos būtų mažiau ar daugiau žalsvos, bet nebūtų jos ryškiai geltonos ar violetinės. Todėl apžiūrėtos kraujosruvos galėtų būti atsiradusios tos pačios dienos vakare. Pažymėjo, kad nebuvo jokių įspaudų požymių, kas rodė, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Nukentėjusioji tuo metu nurodė, kad kumščiu tai buvo padaryta, tačiau sužalojimai galėjo būti padaryti, praslystant ir su rankos riešu ar net atsitrenkiant į bet kokį kietą buką paviršių. Mažai tikėtina, kad nukentėjusioji susižalojo pati griūdama. Abu sužalojimai atsirado vienu metu, nes nebuvo klausiama apie kiekvieną atskirai. 4x4 cm matmenų sužalojimas kaktoje galėjo atsirasti ne tik rankos kumščiu, bet ir keliu, alkūne, net ir priekine delno dalimi. Konstatuojamas yra tik trauminis poveikis. Nebuvo jokio nubrozdinimo, kuris būtų pasidengęs šašu.
Iš 2016 m. balandžio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys nesklebtini). Butas 5 aukštų mūriniame daugiabutyje, įėjus į laiptinę iš šiaurinės pusės. Pro duris patenkama į pirmą aukštą. Pirmame aukšte, rytinėje pusėje yra šarvo duris pažymėtos Nr. 3. Pro duris patenkame į buto koridorių. Koridoriaus šiaurinėje pusėje durys į virtuvę, šalia jų duris į kambarį. Kambaryje prie vakarinės sienos stovi 3 spintelės, prie šiaurinės sienos stovi vaikiška lovytė-automobilis. Prie rytinės sienos baldų komplektas ant jo stovi televizorius. Prie pietinės sienos stovi dvigulė lova. Kambaryje ant žemės patiestas žalsvos spalvos kilimas. Kambarys tvarkingas. Atlikus įvykio vietos apžiūrą jokių nusikalstamos veikos požymių nerasta (b. l. 9-10).
Iš 2016 m. gegužės 4 d. Bendrojo pagalbos centro raštu Nr. 41D(A)-147 pateikto garso įrašo matyti, kad garso įrašo pavadinimas 2016_04_09_55_04_25.01 mp3. Įrašo trukmė 1 min. 13 s. Moteriškas balsas sako „va žėk dabar policija", operatorė sako „112". Moteriškas balsas pasisveikina sako „norėčiau iškviesti policiją". Operatorė klausia „kas nutiko?", moteriškas balsas paaiškina, kad „ Neduoda ramybės man vyras, grasina, sumušė. Aš dabar einu paskui jį. Telefoną atėmė. Aš dabar einu paskui jį prie Kerbedžio „Iki", operatorė tikslinasi „čia Kerbedžio gatvė?", moteriškas balsas atsako „taip, aš jį seku", operatorė tikslinasi „prie „IKI" parduotuvės?", moteris atsako „aš dabar va einu. Man neduoda ramybės, sumušė. Vaikai mane mato", operatorė tikslinasi „čia Jūsų vyras? Taip? Jisai neblaivus?", moteris nurodo „jisai neblaivus. Man telefoną paėmė, viską. Banko kortelę paėmė, viską, operatorė klausia „supratau. Vaikai dar yra šalia Jūsų?", moteris atsako „ne, nėra. Vaikai dabar mano namuose. Aš dabar noriu, kad jis atiduotų man banko kortelę, nes ji yra mano vardu, (girdisi vyriškas balsas)", operatorė klausia „ sakykite kokioje vietoje Jūs lauksite pareigūnų? Prie „Iki" Kerbedžio?", moteris atsako „aš bijau, kad jis nepabėgtų, aš pareiškimą norėčiau rašyti", operatorė sako „ne tai ponia tada laukite kažkur, kur policijai atvažiuoti?", moteriškas balsas atsako „gerai lauksiu prie „Iki", operatorė tikslinasi „prie „Iki" lauksite supratau", moteriškas balsas sako „ jis bėga atgal", operatorė klausia „greitosios reikės?", moteriškas balsas atsako „ne nereikia", operatorė klausia „Jūsų vardas, pavardė?", moteriškas balsas prisistato „A. R.", operatorė tikslinasi „Agnė?", moteriškas balsas atsako „taip", operatorė sako „A. R.. Supratau, laukite pareigūnų.". Garso įrašas baigiamas (b. l. 20-22).
Iš 2016 m. gegužės 4 d. Bendrojo pagalbos centro raštu Nr. 41D(A)-147 pateikto garso įrašo matyti, kad garso įrašo pavadinimas 2016_04_09_19_56_26 25.01. Įrašo trukmė 2 min., 8 sek. Moteriškas balsas sako „parašysiu aš pareiškimą namuose, aš skambinsiu", operatorė sako „112", moteriškas balsas sako „žiūrėkit skambinome va ką tik Radviliškio g. 8, tegul atvažiuoja jeigu gali pareigūnai", operatorė klausia „man miestą patikslinkite? Panevėžys čia buvo?", moteriškas balsas atsako „jo, bet jisai dabar žinokit bėga. Jis išbėgo aš net nežinau", operatorė tikslinasi „jis šalinasi šiuo metu?", moteriškas balsas atsako „taip", operatorė klausia „nedėkit ragelio. Čia pažįstamas Jūsų?", moteriškas balsas atsako „ne čia vyras. Vyras", operatorė tikslinasi „jūsų vyras? Taip?", moteris nurodo „taip", operatorė sako „Nepadėkite ragelio tuoj sujungsiu su policija. Sakykit kur šalinasi toliau? Jis atėmė iš Jūsų ką? ,„ moteriškas balsas atsako „telefoną, banko kortelę", operatorė sako „ minutė, (girdisi, kad bando sujungti su policijos pareigūnais)", moteriškas balsas sako „ai suras tave. Suras tave Aš Dariui paskambinsiu iš kito numerio. Tu manęs nepagąsdinsi. Pinigus pervesiu Dariui dabar iš kitos kortelės", operatorė klausia „ o tai sakykite Jūs iš paskos vyro sekate dabar?", moteriškas balsas atsako „Taip, aš dabar žiūriu kur jis vaikšto. Po Prekybos gatvę jis vaikšto", operatorė tikslinasi „o kur dabar šiuo metu esate?", moteriškas balsas atsako „Prekybos gatvėje prie Kerbedžio „Iki". Kaip čia dabar pasakyti Prekybos gatvėje einant į Kerbedžio „Iki" pusę", operatorė sako „ nedėkite ragelio, nes Jūs pranešinėjote Kerbedžio 12A, „Iki", kai pirmą kartą skambinote. Tokį adresą sakėte? Taip?", moteriškas balsas atsako „taip, taip", operatorė tikslinasi „Tai dabar jisai į parduotuvę eina?", moteriškas balsas atsako „palei parduotuvę", operatorė sako „palei parduotuvę, supratau", moteriškas balsas sako „nuo Radviliškio gatvės aikštelės", operatorė sako „tai gerai tada ten informacija į policiją perduota. Jeigu jis kažkur šalinsis ne į parduotuvę, o kažkur kitur tai perskambinkite dar kartą", moteris atsako „gerai". Garso įrašas baigiamas. (b.l. 20-22).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2016 m. balandžio 12 d. specialisto išvados Nr. G 398/2016(05) matyti, kad A. R. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinėje šlaunyje. Duomenų prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, t. y. 2016 m. balandžio 9 d. nėra. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu, ar panašiai, 2 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Mažai tikėtina, kad A. R. galėjo susižaloti pati, tam prieštarauja sužalojimų lokalizacija ir pobūdis visumoje. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu A. R. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų A. R. sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino.
A. R. su prokuroro kaltinime nutrodyta nusikalstama veika sutiko, kadangi iš esmės patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes tiek sukeliant sutuoktinei A. R. skausmą, tiek ir nežymiai sutrikdant jos sveikatą dėl mažiausiai dviem trauminiais poveikiais padarytų poodinių kraujosruvų jos kūne, t. y. jis iš esmės neneigė to, kad konfliktavo jau visą dieną, o paskui vakare tampydamas nukentėjusiąją už rankų, tokiu būdu jėga siekdamas atimti telefoną iš jos rankų, tokio fizinio kontakto metu galėjo sukelti fizinį skausmą. Tačiau kaltinamasis negalėjo išdėstyti vienareikšmės pozicijos dėl nežymaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo, kadangi jis teismo posėdžio metu, kaip ir sutiko su tuo, kad tampant nukentėjusiąją, jai galėjo padaryti nustatytus nukentėjusiosios sužalojimus, tačiau kartu svarstė ir kitą galimą tokių jos nustatytų sužalojimų atsiradimo versiją. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip visišką kaltės pripažinimą. Teismas taip pat kritiškai vertina nukentėjusiosios A. R. parodymus teismo posėdžio metu, nes iš jų turinio matyti, kad nukentėjusioji taip pat neprisimena tikslaus jos patirtų sužalojimų mechanizmo, kadangi įvykio metu trauminio poveikio sužalojimai jai mažai rūpėjo, o visas jos dėmesys buvo koncentruotas į iš jos prievarta paimtą mobiliojo ryšio telefoną (iš pateikto į bylą Bendrojo pagalbos centro garso įrašų matyti, jog į klausimą, ar prieš ją buvo smurtaujama, ji pasakė tik vieną žodį, kad kaltinamasis mušėsi, taip pat pateikia galimas dar kitas versijas dėl patirtų sužalojimų atsiradimo, kurios neatitinka kaltinamojo nurodytos versijos. Tačiau pažymėtina, kad ji sutinka su tuo, kad fizinio kontakto metu, kuomet A. R. ją tampė, siekdamas paimti telefoną iš jos rankų, ji patyrė fizinį skausmą. Šiuo aspektu svarbus įvertinti ir nukentėjusiosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji aiškiai išdėstė apie jos atžvilgiu daromą kaltinamojo spaudimą duoti melagingus parodymus sekančiuose baudžiamojo proceso etapuose, kuriais būtų siekiama nuneigti ankstesnius jos teiginius, kaip esančius melagingus, juolab kaltinamasis prieš ją ne pirmą kartą yra smurtavęs, kas sustiprino kaltinamojo poziciją nagrinėjamu atveju. Todėl teismas turi pagrindo kritiškai vertinti nukentėjusiosios parodymus, kuriuos ji davė teisminio nagrinėjimo metu, o ypatingai toje dalyje, kurioje ji teigė, ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus pareigūnams. Esant tokioms aplinkybėms, priimamas sprendimas dėl kaltinamojo kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra grindžiamas be kaltinamojo bendro prisipažinimo ir kitų byloje ištirtų ir išnagrinėtų įrodymų visuma. Tiek teismo medicinos ekspertė S. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, tiek ir iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 398/2016(05) matyti, kad dėl mažiausiai dviem trauminiais poveikiais padarytų poodinių kraujosruvų kaktoje bei dešinėje šlaunyje buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Mažai tikėtina, kad tokiu būdu pati nukentėjusioji galėjo susižaloti, nes tam prieštarauja sužalojimų lokalizacija ir pobūdis, pažymėjo, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusiajai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Taip pat ir kiti byloje esantys duomenys - liudytojos J. Š. parodymai teismo posėdžio metu bei Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai patvirtina, kad nukentėjusioji buvo stipriai susijaudinusi, šios liudytojos ir liudytojo Ž. G. teigimu, buvo matyti paraudimai ant jos kūno. Taip pat ir liudytojas A. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad esant reikalui, jis kaltintajam nurodė panaudoti prieš nukentėjusiąją jėgą, siekiant atimti iš jos telefoną. Pažymėtina, kad šis smurto atvejis prieš nukentėjusiąją ne atsitiktinis ir ne pirmasis, kadangi ir anksčiau buvo teisiamas dėl nesunkaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d. nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kad A. R. linkęs smurtauti įrodo ir aplinkybė, kad 2015 m. balandžio 10 d. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. R. ir kitų įtariamųjų atžvilgiu, kuriame jis buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, susijusią su smurto panaudojimu prieš V. G., siūlant nukentėjusiajam kreiptis privataus kaltinimo tvarka į teismą. Remdamasis visais bylos duomenimis, teismas daro jais pagrįstą išvadą, kad prokurorės kaltinime nurodyta nusikalstama veika, kad A. R. 2016 m. balandžio 9 d., apie 19.30 val., bute esančiame adresu – Panevėžys, Radviliškio g. 8-3, išreikšdamas nepasitenkinimą netinkamu sutuoktinės A. R. elgesiu ir ketindamas mobiliojo ryšio telefoną išplėšti iš jos rankos, fizinio kontakto metu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir dėl mažiausiai dviem trauminiais poveikiais padarytų poodinių kraujosruvų kaktoje bei dešinėje šlaunyje, nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, įrodyta.
Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi savo parodymais teismo posėdžio metu kaltinamasis iš esmės patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos padarymu, dėl savo veiksmų galėjosi, su nukentėjusiąja susitaikė. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Taip teismas vertina tai, kad kaltinamasis A. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), nusikaltimas baigtas, tyčinis. Kaltinamasis nusikalto ketvirtą kartą, tačiau neteistas, tokį nusikaltimą padarė pirmą kartą (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), savo kaltę pripažįsta, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 53-63), į priklausomybės ligų ir psichoneurologinio kabineto įskaitas neįrašytas (b. l. 50, 52), pagal gyvenamą vietą charakterizuojamas teigimai, kadangi nusiskundimų iš gyventojų dėl netinkamo jo elgesio nėra gauta (b. l. 48).
Teismas, vertindamas šias išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad yra visuma sąlygų, numatytų BK 38 straipsnyje, atleisti A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, t. y. A. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl nusikaltimo gailisi, nusikaltimu jokios žalos nepadarė, vertinant kaltinamojo A. R. ir nukentėjusiosios A. R. parodymus teismo posėdžio metu, matyti, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, nukentėjusioji pretenzijų neturi, taip pat yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgus į prieš tai nurodytas aplinkybes, teigiamai charakterizuojančias kaltinamojo asmenybę, šeimos ir mažamečių vaikų interesus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir esant visiems pagrindams, numatytiems BK 38 straipsnyje, A. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu ir įvertinus tai, kad kaltinamasis A. R. padarė nusikalstamą veiką savo šeimos nariui, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šiam įpareigojimui įvykdyti nustatant 8 mėnesių terminą. Teismo manymu ši baudžiamojo poveikio priemone bus veiksminga ir darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 85-86 ), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Proceso išlaidas byloje sudaro dokumentų įteikimo išlaidos – 9,73 Eur, kurios priteisiamos iš kaltinamojo valstybei (BPK 103 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 str. 3 dalimi, 308 straipsniu,
nusprendžia:
A. R. padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti A. R. per 8 mėnesių laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Priteisti iš A. R. 9,73 Eur proceso išlaidų valstybei.
A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Išaiškinti A. R., kad per vienerius metus jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.