- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-16
- Bylos Nr.
- 2-244-647/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03655-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- M. G.
- Atsakovas
- I. R.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovei I. R. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, bei atsakovės I. R. priešieškinį M. G. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, tretysis asmuo byloje Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. G. prašo pakeisti išlaikymo dydį, nustatytą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimu, kuriuo iš ieškovo M. G. jo dukrai G. G., gim. (duomenys neskelbtini), buvo priteista kas mėnesį mokama 400 litų periodinė išmoka iki dukros pilnametystės, į 200 Lt periodinę išmoką iki dukros pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad jis šiuo metu niekur nedirba, 2008-09-05 sukūrė kitą šeimą, kurioje (duomenys neskelbtini) jam gimė sūnus G. G., jo žmona gauna apie 800 Lt atlyginimą, neatskaičius mokesčių, ieškovui nepakanka lėšų mažamečio sūnaus išlaikymui ir šeimos pragyvenimui. Teismo posėdžio metu nurodė, kad didžiausia išlaikymo suma, kurią galėtų mokėti - yra 250 Lt, su priešieškiniu nesutiko, kaip nepagrįstu, prašė jį atmesti.
Atsakovė I. R. pateiktame priešieškinyje prašė palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimą, kuriuo iš ieškovo M. G. jo dukrai G. G., gim. (duomenys neskelbtini), buvo priteista kas mėnesį mokama 400 litų periodinė išmoka iki dukros pilnametystės, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje nurodė, kad ji gauna tik 670 Lt atlyginimą, kas mėnesį daug išleidžia kelionei į darbą, bei vežant dukrą į darželį Vilniuje, todėl, jos nuomone, išlaikymo dydis maksimaliai galėtų būti sumažintas iki 300 Lt, bei iki minimos išlaikymo sumos pakoregavo savo priešieškininius reikalavimus, nurodė, kad toks išlaikymo dydis pilnai atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovas nurodė, kad, remiantis Aukščiausiojo teismo formuojama teismine praktika, būtų pagrįstas reikalavimas palikti priteistą iš atsakovo jo vaikui mėnesinę 400 Lt periodinę išmoką iki jo pilnametystės, tačiau atsižvelgiant į sudėtingą šalių finansinę situaciją, bei atsakovės gerą valią ir pakoreguotus priešieškininius reikalavimus, palaiko atsakovės poziciją, kad išlaikymo dydis laikinai galėtų būti sumažintas iki 300 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.
Ieškovo, atsakovės, bei trečiojo asmens atstovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimu iš ieškovo M. G. jo dukrai G. G., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 400 Lt mėnesinis išlaikymas iki dukros pilnametystės. Atsakovas šiuo metu niekur nedirba (b.l. 42-45), 2008-09-05 sukūrė kitą šeimą (b.l. 9), kurioje (duomenys neskelbtini) jam gimė sūnus G. G. (b.l. 15), jo žmona R. G. gauna apie 800 Lt atlyginimą, neatskaičius mokesčių (b.l. 17), ieškovui nepakanka lėšų mažamečio sūnaus išlaikymui ir šeimos pragyvenimui. Atsakovė I. R. dirba UAB (duomenys neskelbtini) gauna tik 693 Lt atlyginimą (b.l. 47), daug pinigų išleidžia kelionei į darbą, bei vežant dukrą į vaikų darželį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, už darželio paslaugas moka vidutiniškai po 220 Lt į mėnesį (b.l. 49). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tuo atveju, jei išlaikymas reikalingas dviem ir daugiau vaikų, išlaikymo dydis turi būti toks, kuris būtų pakankamas tenkinti visų vaikų poreikius (LR CK 3.198 str.). LR Aukščiausiojo teismo 2005-06-23 senato nutarime „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje" nustatyta, jog teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio l dalis, CK 3.3 straipsnio l dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio l punktas), todėl teismas aiškindamas ir taikydamas teisės normas turi šiuo principu vadovautis. Vadovaujantis CK 3.201 str. 1 d., teismas gali sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Bylos duomenimis nustatyta, kad po sprendimo priėmimo ieškovas neteko darbo (b.l. 42-45), tačiau jo žmona R. G. gauna apie 800 Lt atlyginimą, neatskaičius mokesčių (b.l. 17). Atsakovės vidutinės pajamos per mėnesį yra 693 Lt (b.l. 47), todėl pripažintina, kad šalių materialinė padėtis po teismo sprendimo yra vienodai sunki. Nors ieškovas ir teigia, kad jo finansinė padėtis po sprendimo priėmimo pasunkėjo, tačiau įstatymas numato proporcingumo principą tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šis principas nagrinėjamų teisinių santykių srityje yra pagrindinis ir lemia tai, kad, sprendžiant vaiko išlaikymo priteisimo klausimą, atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas gali būti pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas jo nepilnamečiam vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, svarbu, kad išlaikymo dydis leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006). Tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-259/2004). Vaikui augant didėja ir išlaidos kitiems vaiko poreikiams: maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui tenkinti. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus, bei įgyti naujus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką taikant materialinės teises normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, pažymėjo, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-259/2004). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į atsakovės I. R. pakoreguotą priešieškinio reikalavimą, bei trečiojo asmens Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovo poziciją, kad išlaikymo dydis maksimaliai galėtų būti sumažintas iki 300 Lt, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priešieškinį tenkinti ir pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimą, kuriuo iš ieškovo M. G. jo dukrai G. G., gim. (duomenys neskelbtini), buvo priteista kas mėnesį mokama 400 litų periodinė išmoka iki dukros pilnametystės, į 300 litų periodinę išmoką iki dukros pilnametystės. Teismo nuomone 300 litų išlaikymo dydis, atsižvelgiantį šalių materialinę padėtį, pilnai atitinka CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Ieškovo ieškinys, remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, yra atmestinas.
Iš ieškovo yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovės ir valstybės naudai (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d).
Iš ieškovo priteistinos išlaidos valstybės naudai, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 268 str., 270 str., 406 str.
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-06-19 sprendimą ir priteisti iš ieškovo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) jo dukros G. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui 300 (trijų šimtų) litų periodinę mėnesinę išmoką nuo 2011-03-16 iki dukros pilnametystės.
Priteisti iš ieškovo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 72 Lt (septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų atsakovės I. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 50 Lt (penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš ieškovo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 14,22 Lt (keturioliką litų 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.