Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. G. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 24 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 2 dalį (6 epizodai), 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 183 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 183 straipsnio 3 dalį, taikant LR BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, taikant LR BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 puntą, laisvės atėmimu 3 metamas 6 mėnesiams; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuteistas pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį, taikant LR BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, laisvės atėmimu 3 metams 10 mėnesių; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nuteistas pagal LR BK 189 straipsnio 1 dalį, taikant LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, nuteistas laisvės atėmimu 4 metams 2 mėnesiams; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 362¹ straipsniu, 364 straipsniu, LR BK 190 straipsniu, 2012 m. sausio 6 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį perkvalifikuota į LR BK 178 straipsnio 4 dalį, pagal LR BK 183 straipsnio 3 dalį byla nutraukta, taikant LR BK 63 straipsnio l, 2, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, LR BK 64 straipsnio l, 4 dalis, LR BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, subendrinti 2012 m. sausio 6 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. sausio 10 d. nuosprendžiai, ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nuteistasis atlieka bausmę dėl tyčinių, tarp jų ir apysunkio, nusikaltimų padarymą, teistas 8 kartus. Teismo vertinimu, nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir kiekis rodo didesnį asmenybės pavojingumą. Nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą tvarką: bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 4 kartus, iš jų 2014 m. rugsėjo 23 d. baustas už labai šiurkštų pažeidimą, už vidaus tvarkos pažeidimus tris kartus nuobaudos skirtos nebuvo, šiuo metu nuobaudos negalioja. Per gana ilgą bausmės atlikimo laiką skatintas tik 6 kartus. Praeityje R. G. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos namų, po to nuteistasis ne tik nepasitaisė, nepateisino pasitikėjimo, bet ir padarė nusikaltimą. Tai rodo, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės neturėjo reikalingos įtakos nuteistojo elgesiui, jis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, savo elgesiu R. G. demonstruoja piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir aiškų nenorą laikytis įstatymų. Pažymėjo, kad nuteistasis tik iš dalies įvykdė 2015 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos pasiūlytas socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, t. y. nepradėjo atlyginti nusikaltimu padarytos turtinės žalos, nors tam turėjo visas sąlygas. Nuteistasis palaiko kriminalinę subkultūrą, linkęs savo elgesį pateisinti reakcija į aplinkos simuliaciją, kartais elgiasi negalvodamas ir dėl to vėliau gailisi, problemines sritis linkęs menkinti, žvelgia paviršutiniškai, todėl ne visada pasirenka tinkamas strategijas joms išspręsti. Šiuo metu teigiama R. G. charakteristika patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nors nuteistojo nusikalstamos rizikos pokytis nuo prieš tai buvusio jo įvertinimo sumažėjęs 10 balų, tačiau išliko kriminogeniniai veiksniai. Teismas konstatavo, kad visuma reikšmingų aplinkybių ir šį kartą nesuteikia pagrindo nuteistajam R. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. G. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau ne visas (nepradėjo atlyginti nusikaltimu padarytos žalos), yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. G. priklauso vidutinės rizikos grupei (61 balai), kuri nėra artima žemai. Taigi sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, jog nuteistasis R. G. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir yra sumažėjusi nuo 71 iki 61 balo dėl dalyvavimo įvairiose programose ir užsiėmimuose, tačiau išlieka vidutinė ir netgi nėra artima žemai, be to, nuteistojo mąstymas ir elgesys, taip pat piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemos išlieka kriminogeniniais veiksniais. Nuteistasis teigia, kad nuo 2007 m. narkotikų nevartoja, tačiau 2014 m. rugsėjo 23 d. pataisos namuose buvo baustas už opiatų vartojimą. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis už tyčinius nusikaltimus anksčiau yra teistas net 8 kartus, yra buvęs paleistas lygtinai, tačiau lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą, taigi nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, anksčiau paskirtos bausmės reikiamo poveikio nepadarė, jis gyvenimo būdo nepakeitė ir toliau darė nusikalstamas veikas. Skunde nuteistasis nurodo, kad pataisos namuose dirba, todėl neteisinga išvada, jog jis palaiko kriminalinę subkultūrą. Tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis palaiko kriminalinę subkultūrą ir to neneigia, o teismas abejoti socialinio tyrimo išvada pagrindo neturi. Skirtingai, nei skunde nurodo nuteistasis, paskutinį nusikaltimą jis padarė esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui, taigi nuteistasis yra laikytinas recidyvistu, be to, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vertintini ir visi ankstesni teistumai, nepaisant to, ar jie yra išnykę. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis yra linkęs savo elgesį pateisinti, kartais elgiasi negalvodamas ir dėl to vėliau gailisi, problemines sritis linkęs menkinti, žvelgia paviršutiniškai, todėl ne visada pasirenka tinkamas strategijas joms išspręsti. Sutiktina su teismo išvada, kad šiuo metu teigiama R. G. charakteristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo manyti, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas. Socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis gauna pajamų, per pastaruosius metus į savo sąskaitą gavo 2345,29 Eur, tačiau pinigus naudoja vien savo poreikiams tenkinti, civilinio ieškinio iš esmės nedengė (iš priteistos 5460,66 Eur sumos atlygino tik 32,65 Eur).

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti svarbesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog R. G. neabejotinai daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti vien tik nuteistojo žodžiais, kad jis nepalaiko kriminalinės subkultūros, dirba, kuomet byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis R. G. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo R. G. skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo R. G. skundą atmesti, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.