- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-16
- Bylos Nr.
- eI-3526-535/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01463-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
- Advokatai
- Nijolė Pakalkienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Nijolei Pakalkienei, atsakovės atstovei Linai Mikuckienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-04-05 įsakymą Nr. AMP1-53 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Aplinkos apsaugos agentūros direktoriui R. M.“; 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas paaiškina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Ministerija) ministro 2017-04-05 įsakymu Nr. AMP1-53 (toliau – Įsakymas) jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už tai, kad jis, kaip Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – Agentūra) direktorius, neužtikrino, kad nebuvo laiku imtasi veiksmų, kad Aplinkos informacijos valdymo integruotos kompiuterinės sistemos Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos posistemių (toliau - AIVIKS ASTA) duomenys būtų apsaugoti nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo (techninė infrastruktūra ir programinė įranga pasibaigus įrangos priežiūros ir duomenų tvarkymo sutarčiai nebuvo perimta iš trečiojo asmens UAB „Lema“), nevykdė pareigos per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo pradėti tarnybinio nusižengimo procedūras atsakingiems darbuotojams A. G. ir V. J., neužtikrino veiksmingą Agentūros vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą.
Pareiškėjas nesutinka su Įsakymu, mano, kad atsakovė netinkamai taikė Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 ,,Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (toliau – Taisyklės) nuostatas, todėl nepagrįstai taikė drausminę atsakomybę.
Pareiškėjo teigimu Ministerijai apie AIVIKS tvarkymo problemas ir jų susiejimą su Agentūra, o kartu ir jo tarnybinių pareigų vykdymu subjektui buvo žinoma žymiai anksčiau. Apie tai buvo nurodoma 2017-01-19 pažymoje, kalbama projekto „Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos sukūrimas“ priežiūros komisijos posėdžio, vykusio 2016-12-05, metu. Tai patvirtina, kad Ministerija jau 2016-12-05 turėjo oficialią informaciją apie tai, kad AIVIKS ASTA posistemių techninė infrastruktūra ir programinė įranga pasibaigus įrangos priežiūros ir duomenų tvarkymo sutarčiai yra UAB „Lema“ dispozicijoje, tačiau galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjo tik 2017-01-25, ženkliai praleidusi Taisyklių 3 punkte nustatytą 5 darbo dienų terminą tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti. Todėl ir pranešimas apie tarnybinį nusižengimą jam buvo surašytas pavėluotai 2017-02-01, o įteiktas pasirašytinai 2017-02-08. Akcentuoja tai, kad Agentūra 2016-12-15 raštu Nr. (16)-A4-12598 informavo ministrą apie AIVIKS ir ASTA atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos posistemio problemas, apie nuo 2005 metų vykdomus viešuosius pirkimus, daugeliu atvejų iš to paties tiekėjo UAB „Lema“ ir pirkimams išleistas lėšas, apie tai, kad 2016-11-16 buvo duotas pavedimas dėl ASTA techninės ir programinės įrangos perkėlimo į Agentūros techninę infrastruktūrą, kad ASTA serveris ir jame esantys duomenys pasibaigus su UAB „Lema“ sudarytai 2014-08-22 Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos posistemių techninės ir programinės įrangos priežiūros, duomenų, informacijos ir jų kopijų tvarkymo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarčiai Nr. 02/14RL, kurią pasirašė tuometinis Agentūros direktorius R. S., nebuvo sugrąžinti Agentūrai ir kokių veiksmų buvo imtasi. Tačiau Ministerija, kaip AIVIKS valdytoja, nesiėmė veiksmų, kad valstybei priklausanti AIVIKS techninė ir programinė įranga būtų sugrąžinta iš UAB „Lema“. Todėl tiek minėtas pranešimas, tiek sprendimas sudaryti tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją (toliau – Komisija) jo tarnybiniam nusižengimui tirti stebina, kadangi tiek Ministerijos kancleriui R. K., tiek ir kitiems atsakingiems asmenims buvo žinomos AIVIKS ASTA sistemos priežiūros ir tvarkymo problemos, susijusios su UAB „Lema“, kurios atsirado žymiai anksčiau, negu jis pradėjo dirbti Agentūros vadovu.
Pareiškėjas paaiškina, kad Ministerijai 2017-02-10 elektroniniu laišku pareiškė nušalinimą Komisijos pirmininkui R. K., nurodė aplinkybes, patvirtinančias galimą R. K. suinteresuotumą jo tarnybinio nusižengimo tyrimo baigtimi. Tačiau, ministras 2017-02-13 elektroniniu laišku informavo, kad neturi pagrindo tenkinti prašymo nušalinti R. K..
Pareiškėjo teigimu, Pranešime apie tarnybinį nusižengimą (toliau – Pranešimas) pateikta 11 klausimų ir nurodymų, kas įrodo, kad jam Pranešimas buvo pateiktas šališkai ir neobjektyviai, dar net nenustačius visų reikšmingų aplinkybių situacijos įvertinimui, o vėliau Motyvuota išvada (toliau – Išvada) tarnybinei nuobaudai paskirti buvo formuluojama pagal jo pateiktus atsakymus į klausimus.
Iš Pranešimo matyti, kad jis kaltinamas tuo, jog paaiškėjo, kad iki jo paskyrimo į Agentūros vadovo pareigas buvo sudaryta ir vykdyta visa eilė sutarčių su UAB „Lema“ dėl AIVIKS posistemės ASTA sukūrimo ir priežiūros, kurioms pasibaigus paaiškėjo, kad sukauptų duomenų nei Agentūra, nei pati Ministerija nevaldo ir neturi, jie yra UAB „Lema“ dispozicijoje ir patalpose. Tokiai situacijai susidaryti buvo sudarytos sąlygos iki kol jis pradėjo eiti Agentūros direktoriaus pareigas, ir todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp Pranešime nurodytų pasekmių ir jo veiksmų. Mano, kad tarnybinio nusižengimo nebuvo padaręs. Tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, turint išankstinį tikslą nubausti jį, tik formaliai nustačius jo kaltę bei nusižengimo sudėtį, formaliai nurodant tariamai jo pažeistus teisės aktus. Be to, praleidus Taisyklių 13 punkte nustatytą 21 darbo dienos terminą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Išvadoje nėra nustatytas ir nurodytas konkretus nusižengimo padarymo momentas, nors tai svarbu nustatant, ar nebuvo pažeisti VTĮ 30 str. nustatyti nuobaudos skyrimo terminai. Minėtoje normoje nustatyta, kad nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos bei, kad ji negali būti skirta, jei nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai. Net jei ir laikyti, kad AIVIKS posistemių techninė ir programinė įranga ir duomenys nebuvo susigrąžinti iš UAB „Lema“ pasibaigus sutarčiai dėl jo kaltės, sutartis nuo 2014-08-22 galiojo 10 mėnesių, todėl baigėsi 2015-06-22. Būtent šią dieną įranga ir duomenys turėjo būti sugrąžinti. Tai nebuvo padaryta, nes sutartyje tiekėjui toks įpareigojimas nebuvo įrašytas, o už turtą materialiai atsakingas asmuo V. J. neinicijavo jo grąžinimo užtikrinimo ir jo neinformavo apie sugrąžinimo būtinumą. Skaičiuojant nuo 2015-06-22 šešių mėnesių terminą, tarnybinė nuobauda galėjo būti paskirta ne vėliau kaip 2015-12-22. Mano, kad įstatymo nustatytus terminus atsakovė praleido, todėl drausminė atsakomybė jam negalėjo būti taikoma.
Pareiškėjas mano, kad tyrimas neobjektyvus, su išankstiniu nusistatymu prieš jį, kadangi Komisijos pirmininku paskirtas Ministerijos kancleris R. K., kuris asmeniškai rūpinosi priežiūros paslaugų su UAB „Lema“ pratęsimu. Skiriant nuobaudą, nebuvo įvertintas faktas, kad tai, jog programinė ir techninė įranga, kuriai sukurti išleistos didžiulės valstybės biudžeto lėšos, nebuvo perduota nei Ministerijai, kuri yra AIVIKS valdytoja, nei Agentūros nuosavybėn, išsiaiškino būtent jis.
Pažymi, kad pagal 2009-12-08 su UAB „Lema“ sudarytą sutartį Nr. 4F09-77 UAB „Lema“ privalėjo AIVIKS posistemę ASTA su visais duomenimis ir parengta dokumentacija perkelti į Ministerijos duomenų centrą, o Ministerija tinkamai valdyti valstybės turtą. Jis tuo laikotarpiu Agentūroje nedirbo ir neprivalėjo kontroliuoti, kodėl UAB „Lema“ tinkamai nevykdė sutarčių ir kodėl minėtam tiekėjui buvo mokamos valstybės biudžeto lėšos už paslaugas, kurių tiekėjas nesuteikė. Būtent Ministerija, atlikdama kasmetines valdomo AIVIKS turto inventorizacijas, privalėjo nustatyti, kur sukurtas turtas yra ir kieno valdomas. Ministerija, atlikdama tarnybinio nusižengimo tyrimą, nesiaiškino, kieno pavedimu ir leidimu AIVIKS ASTA techninė ir programinė įranga atsirado UAB „Lema“ patalpose, nors sutartis aiškiai nurodė, kad paslaugos turi būti teikiamos Ministerijos duomenų centre. Todėl jam pareikšti kaltinimai dėl tarnybinio nusižengimo, kurie iš esmės grindžiami finansavimo UAB „Lemai“ neskyrimu ir aplinkybės, už kurias yra atsakinga pati Ministerija, yra nepagrįsti ir tendencingi. Pažymi ir tai, kad sutartys dėl AIVIKS ASTA posistemės priežiūros buvo sudaromos nereguliariai, pvz. 2013-08-08 sutartis buvo sudaryta 5 mėnesiams, iki 2014-01-08, kita - tik 2014-08-22, po 8 mėnesių, 10 mėnesių terminui. 8 mėnesius ASTA posistemė nebuvo prižiūrima, tačiau veikė be jokių incidentų, ir tai įrodo, kad nuolatinės įrangos priežiūros organizavimas, kuriam buvo skiriamos didelės valstybės biudžeto lėšos, buvo neracionalus ir neefektyvus, neužtikrino Ministerijos valdomo turto tinkamos priežiūros ar net turto praradimus. Vien už tai, kad išdrįso iškelti įsisenėjusią problemą, jam buvo pritaikyta drausminė atsakomybė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad nusižengimo tyrimą pradėjęs Ministerijos kancleris R. K., kuris pirmininkavo 2016-12-12 priežiūros komisijos posėdžiui, o vėliau paskirtas ir Komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti pirmininku bei Komisijos nariai, įtakoti Komisijos pirmininko, buvo šališki, nes būtent jis dėl Ministerijos kanclerio veiksmų skundėsi aplinkos ministrui, prašė jį nušalinti. Dėl nurodytų aplinkybių, jo teisė į gynybą buvo nepagrįstai susiaurinta, pažeidimo tyrimo išsamumas ir objektyvumas nebuvo užtikrintas.
Pareiškėjo manymu, skundžiamas Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAI) 8 straipsnio reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje konstatuojama, kad išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui. Todėl pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinys negali būti dviprasmiškas, be konkrečių argumentų, jame turi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo veiksmai, neveikimas, kurie yra vertinami kaip įtariamas nusižengimas. Tuo tarpu Įsakyme aplamai nėra nurodyta, pagal kuriuos teisės aktus yra kvalifikuota jo veika, nedetalizuota, kokiais konkrečiais jo veiksmais buvo pažeistos nusižengimo teisinį pagrindą sudarančios normos. Tokie jo veiksmai nenurodyti ir Išvadoje. Vadovaujantis VTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Iš Ministerijos 2016-12-12 posėdžio protokolo Nr. D4-210 matyti, kad Ministerijos kancleris R. K. neigiamai įvertino Agentūros atsakingų pareigūnų veiksmus dėl to, kad jau daugiau nei metai nėra e-ASTA priežiūros paslaugų sutarties, todėl daro išvadą, kad jau 2016-12-05 Ministerija buvo gavusi oficialią informaciją apie galimą jo tarnybinį nusižengimą, todėl tarnybinio nusižengimo tyrimas turėjo būti inicijuotas per 5 darbo dienas nuo 2016-12-05 posėdžio, tarnybinis nusižengimas tiriamas ne ilgiau kaip 20 darbo dienų, o Išvada pateikta ne vėliau kaip 21 darbo dieną nuo tyrimo pradžios. Todėl tarnybinė nuobauda paskirta praleidus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą. Todėl vien tik šiuo pagrindu, paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta ir todėl naikintina.
Šalies argumentai
Atsakovė Ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad R. M. padaryti pažeidimai yra tęstiniai ir prasidėjo nuo 2015-06-22 (kai pasibaigė AIVIKS ASTA posistemio priežiūros sutartis). R. M., kaip Agentūros direktoriaus, pažeidimai nustatyti atliekant tarnybinį patikrinimą, todėl vadovaujantis VTĮ 30 str. 1 d. nuostata, tarnybinė nuobauda už pažeidimus turi būti paskirta ne vėliau kaip per trejus metus, nuo pažeidimų padarymo dienos. Įsakymu R. M. tarnybinė nuobauda paskirta 2017-04-05, t. y. tarnybinė nuobauda skirta nepraėjus 3 metams, nuo pažeidimo padarymo pradžios.
Skundo teiginys, kad nusižengimas paaiškėjo 2015-12-05 nepagrįstas ir atmestinas. Pažymi, kad iš projekto „Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos sukūrimas“ priežiūros komisijos posėdžio, vykusio 2016-12-05 protokolo 2016-12-12 Nr. D4-210 svarstymo 2 darbotvarkės klausimo matyti, kad posėdžio tikslas buvo aptarti GPAIS sistemai reikalingų duomenų perkėlimo iš AIVIKS Atliekų susidarymo posistemių (e-ASTA) klausimą. Aptariant šį klausimą dėl e-ASTA buvo iškeltos tam tikros problemos, tačiau pasiūlyta grįžti prie svarstomo klausimo ir išakytas posėdžio pirmininko siūlymas, kad „reikia siūlyti Ministrui (aplinkos ministrui) rengti pavedimą Agentūrai (AAA) dėl šio klausimo“. Atsižvelgiant į tai, kas buvo aptarta ir kokios problemos iškeltos 2016-12-12 protokolu Nr. D4-210 nutarta (8 punktas) „Atsižvelgiant į tai, kad duomenų į AIVIKS ASTA vedimo trikdžiai, sąlygų gamintojams ir importuotojams registruotis sąvade nebuvimas ar apribojimas, gali sukelti neigiamų pasekmių, tokių kaip aktualių duomenų praradimą, valstybės institucijų pareigų nevykdymą ir finansinių nuostolių išieškojimą iš valstybės institucijų, siūlyti aplinkos ministrui inicijuoti tyrimą dėl Agentūros (AAA) veiksmų nustatant priežastis kodėl gamintojams ir importuotojams nuo 2016 m. lapkričio 7 d. nesudarytos sąlygos registruotis sąvade, kodėl nuo 2016 m. balandžio mėn. Nedaromos apskaitos duomenų kopijos, kodėl apie tai nebuvo informuota Aplinkos ministerija ir kitos institucijos, vykdančios valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę“.
Pažymi, kad 2016-12-05 vykusio posėdžio metu, iškėlus tam tikras problemas dėl e-ASTA, į jas buvo operatyviai reaguojama, t. y. 2016-12-12 protokolu Nr. D4-210 nutarta (8 punktas) siūlyti aplinkos ministrui inicijuoti tyrimą dėl Agentūros veiksmų. Tai įrodo, kad iškėlus problemas Ministerijoje siekiama ne tik jas operatyviai spręsti, bet ir išsiaiškinti problemų atsiradimo priežastis.
Aplinkos ministrui gavus informaciją (2017-01-19 pažymą Nr. (16-4)-D 15-86 (toliau – Pažyma)) apie galimą R. M. tarnybinį nusižengimą - tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas aplinkos ministro 2017-01- 25 įsakymu Nr. D1-80 sudarius Komisiją, t. y. nepraleidus nustatyto 5 darbo dienų termino tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimui. Pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą yra atlikus patikrinimą ministrui pateikta Pažyma, o ne 2017-12-05 vykusio posėdžio, kuriame aplinkos ministras net nedalyvavo, metu iškelti probleminiai klausimai.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, tai, kad informaciją apie R. M. tarnybinį nusižengimą aplinkos ministras gavo jam pateikus 2017-01-19 Pažymą, o 2017-01-25 sudarė Komisiją, nepraleidus Taisyklių 3 p. nustatyto 5 darbo dienų termino, nėra pagrindo teigti, kad parleisti terminai tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Pranešimas buvo surašytas ir įteiktas pavėluotai. Nurodo, kad Komisija buvo sudaryta 2017-01-25, Pranešimas surašytas 2017-02-01, t. y. nepraleidus Taisyklių 7 punkte nustatyto termino. Pažymi, kad pagal pateiktus Agentūros darbo laiko apskaitos žiniaraščius R. M. nuo 2017-01-26 iki 2017-02-06 sirgo, o 2017-02-07 buvo komandiruotėje, tad Pranešimas įteiktas pasirašytinai 2017-02-08, t. y. pirmą darbo dieną, kai R. M. nesirgo ir nebuvo išvykęs į komandiruotę.
Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad praleisti Taisyklių 11 p. ir 13 p. nustatyti, atitinkamai 20 ir 21 darbo dienų terminai. Paaiškina, kad R. M. nuo 2017-01-26 iki 2017-02-06 (įskaitytinai) sirgo, 2017-02-07 buvo komandiruotėje, 2017-02-17 atostogavo, nuo 2017-02-21 iki 2017-03-06 (įskaitytinai) sirgo, 2017-03-16 buvo komandiruotėje ir kvalifikacijos kėlime, 2017-03-17 buvo komandiruotėje, Išvada surašyta ir pateikta aplinkos ministrui (2017-03-24 (20 darbo dieną, neįskaitant laiko, kurio metu R. M. nebuvo darbe dėl ligos, atostogų ir komandiruočių)), taigi nepraleidus Taisyklių 11 p. ir 13 p. nustatytų terminų.
Paaiškina, kad Išvada ministrui pateikta 2017-03-24, o tarnybinė nuobauda paskirta 2017-04-05 Įsakymu, taigi nepraleidus VTĮ 30 str. 1 d. nustatytų terminų.
Pažymi, kad priešingai, nei teigia pareiškėjas tai, kad Komisija susipažinusi su 2017-01-19 pažyma Nr. (16-4)-D15-86 ir pranešime suformulavusi įtarimus dėl galimų R. M. pažeidimų, papildomai paprašė atsakyti į klausimus kylančius/susijusius su suformuluotais įtarimais, įrodo, ne Komisijos šališkumą, o siekį visapusiškai ir objektyviai atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir gauti atsakymus į iškilusius klausimus. Tai, kad aplinkos ministras susipažinęs su R. M. 2017-02-10 el. paštu pateiktais prašymais nušalinti nuo tarnybinio nusižengimo tyrimo Komisijos narius 2017-02-13 el. paštu nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymus, nušalinti nurodytus Komisijos narius, taip pat neįrodo Komisijos šališkumo ar neobjektyvumo. Pažymi, kad teisės aktų nuostatos, nei teisės principai nedraudžia asmenį (is), kurio(ių) suinteresuotumas tyrimo atžvilgiu yra tarnybinio pobūdžio, skirti tarnybinio nusižengimo komisijos nariu ir tai nedaro Komisijos atlikto tyrimo šališku ar neobjektyviu. Tiriant R. M. tarnybinį nusižengimą, buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, o tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas - paskirta įvertinus visas VTĮ 29 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Pažymi, kad Komisijos nariai nebuvo įtakojami Komisijos pirmininko, o Komisijos darbas visapusiškas ir objektyvus, tai patvirtina ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir tiriant R. M. galimą tarnybinį nusižengimą atliktos apklausos (jų garso įrašai), kurių mano pakanka konstatuoti Komisijos nešališką ir objektyvų darbą. Nustatant R. M. pažeidimus Komisija Išvadoje priešingai, nei teigia pareiškėjas, rėmėsi ne vien darbuotojų apklausomis, bet ir kitais objektyviais (rašytiniais) įrodymais.
Nurodo, kad Agentūros direktoriaus pareigas R. M. pradėjo eiti nuo 2015-02-23, o tarnybinė nuobauda paskirta už R. M., kaip Agentūros direktoriaus veiksmus (neveikimą), kurie yra tęstiniai ir prasidėjo 2015-06-22. Taigi visiškai nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad pareiškėjui taikyta tarnybinė atsakomybė ne dėl jo paties veiksmų (neveikimo), ar kad tarp pareiškėjo veiksmų ir Išvadoje nurodytų pasekmių nėra priežastinio ryšio. Nurodo, kad vertinant objektyvų atsakomybės už neveikimą pagrindą - pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, matyti, kad Agentūros direktorius R. M., būdamas valstybės tarnautojas, užimantis vadovaujančias pareigas bei susipažinęs su teisės aktų reikalavimais, pareigybės aprašymu bei Agentūros nuostatais, privalėjo užtikrinti teisės aktų laikymąsi bei savalaikį duodamų pavedimų vykdymą, t. y. taip elgtis jis buvo įpareigotas kaip minėtas pareigas užimantis valstybės tarnautojas, atliekantis tarnybines pareigas, nustatytas VTĮ, Agentūros nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. Dl-385 (toliau - Agentūros nuostatai), Agentūros direktoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. Dl-918 (toliau - Pareigybės aprašymas) ir kituose Išvadoje nurodytuose teisės aktuose. Vertinant subjektyvų pagrindą - galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, matyti, kad tokią galimybę R. M. turėjo, visa informacija apie teisės aktų normas bei nustatytus reikalavimus užimamoms pareigoms jis privalėjo disponuoti kaip Agentūros vadovaujančias pareigas užimantis valstybės tarnautojas. Toks netinkamas Agentūros darbo organizavimas priklausė tik nuo paties R. M. sprendimo (pasirinkimo), t. y. priklausė nuo jo paties valios. Susiklosčiusioje faktinėje situacijoje Agentūros direktoriui R. M. nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, veikti kitaip, nei reikalauja teisės aktų reikalavimai bei užimamos pareigos, t. y. R. M. padarytas tarnybinis nusižengimas yra jo paties pasirinkimo elgtis taip, o ne kitaip, pasekmė, o tarp Išvadoje nurodytų pasekmių ir R. M. veiksmų (neveikimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Pažymi, kad pats pareiškėjas skunde pripažįsta, kad buvo nustatyta nusižengimo sudėtis ir kaltė ir nors teigia, kad pažeidimo sudėtis ir kaltė buvo nustatyta formaliai, tačiau tai nepanaikina fakto, kad pats pareiškėjas pripažįsta kaltę ir padaryto nusižengimo sudėtį. Pats pareiškėjas pripažįsta ir tai, kad tarnybinė nuobauda galėjo būti skirta ne vėliau nei iki 2015-12-12, nes pažeidimas padarytas 2015-06-22 - taigi pažeidėjas pripažįsta pažeidimo faktą.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, tyrimas atliktas ne tik išsamiai išanalizavus surinktą medžiagą, neabejotinai įrodančią R. M. pažeidimus, ryšį, tarp R. M. veiksmų (neveikimo) ir Išvadoje nurodytų pasekmių, bet vertinta ir tai, kad R. M. tarnybinis nusižengimas padarytas aplaidumo (nerūpestingumo) forma ir atsiradęs kaip neveikimo pasekmė.
Pažymi, kad Pranešime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti veiksmai (pažeidimai) ir teisės aktai, kuriuos nurodytais veiksmais R. M. įtariamas pažeidęs. R. M. tarnybinė atsakomybė taikyta tik už tuos pažeidimus, apie kurių padarymą nustatyta tvarka R. M. buvo pranešta, Pranešime nurodyti ir pareiškėjo veiksmai (neveikimas) ir teisės aktai, kuriuos įtariamas pažeidęs pareiškėjas. Pareiškėjui buvo užtikrinta teisė į gynybą, buvo užtikrinta teisė teikti paaiškinimą. Pažymi, kad siekiant visapusiškai išnagrinėti galimą R. M. tarnybinį nusižengimą 2017- 03-20 Komisija apklausė R. M.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonės, kad R. M. buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl visų aplinkybių, kurios buvo vertintos atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą. Šiuo atveju nėra aišku, dėl kurių aplinkybių, ar veiksmų, kurie buvo vertinti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti paaiškinimų. Išvadoje buvo vertinti tik tie veiksmai, kurie buvo nurodyti Pranešime ir dėl kurių R. M. pateikė paaiškinimus. Taigi teigti, kad šiuo atveju buvo pažeista asmens teisė į gynybą, visiškai nėra pagrindo.
R. M. padaryti pažeidimai ir jų sukeltos pasekmės iš esmės priešingi valstybės tarnautojų pareigoms bei pažeidžia valstybės tarnautojų etikos principus. Todėl už nustatytus tęstinius pažeidimus institucijos vadovui, Agentūros direktoriui - R. M., kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams pareigūnams, paskiros nuobaudos panaikinimui pagrindų nėra. Mano, kad įvertinus pažeidėjo statusą ir pažeidimo subjektyviąją pusę bei pažeidimų sukeltas pasekmes, paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas - atitinka R. M. nusižengimo sunkumą. Nagrinėjamu atveju buvo R. M. poelgiai visais reikšmingais aspektais - pažeidimų sunkumo, pasekmių, kaltės formos ir laipsnio - vertintini kaip sunkiai suderinami su valstybės tarnautojo statusu. Nustatyti teisės aktų pažeidimai, sukeltos pasekmės, nusižengusiojo asmens kaltės forma sudaro teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kuria pagrindžiama nusižengimo kvalifikacija. Mano, kad R. M. pritaikyta teisinė atsakomybė už pažeidimus, remiantis aptartais argumentais, laikytina proporcinga nustatytiems valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti, atsakovės atstovė – atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje keliamas ginčas dėl aplinkos ministro 2017-04-05 įsakymo Nr. AMP-53 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Aplinkos apsaugos agentūros direktoriui R. M.”, kuriuo pareiškėjui už padarytą tarnybinį nusižengimą paskirta nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad projekto „Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos sukūrimas“ priežiūros komisija posėdžio, vykusio 2016-12-05, protokolo 2016-12-12 Nr. D4-210 8 punktu nutarė ,,Atsižvelgiant į tai, kad duomenų į AIVIKS ASTA vedimo trikdžiai, sąlygų gamintojams ir importuotojams registruotis sąvade nebuvimas ar apribojimas, gali sukelti neigiamų pasekmių, tokių kaip aktualių duomenų praradimą, valstybės institucijų pareigų nevykdymą ir finansinių nuostolių išieškojimą iš valstybės institucijų, siūlyti aplinkos ministrui inicijuoti tyrimą dėl Agentūros veiksmų nustatant priežastis kodėl gamintojams ir importuotojams nuo 2016 m. lapkričio 7 d. nesudarytos sąlygos registruotis sąvade, kodėl nuo 2016 m. balandžio mėn. nedaromos apskaitos duomenų kopijos, kodėl apie tai nebuvo informuota Aplinkos ministerija ir kitos institucijos, vykdančios valstybine aplinkos apsaugos kontrolę“.
Aplinkos ministras 2016-12-16 įsakymu Nr. D1-892 „Dėl komisijos sudarymo“, atsižvelgdamas į projekto „Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos“ sukūrimas priežiūros komisijos posėdyje, vykusiame 2016-12-05, priimtus sprendimus, sudarė komisiją atlikti patikrinimą dėl AIVIKS ASTA funkcionavimo įvertinimo, bei šiai komisijai pavedė iki 2017-01-20 pateikti išvadą dėl AIVIKS ASTA neveikimo priežasčių, galimo duomenų praradimo, Agentūros darbuotojų veiksmų užtikrinant AIVIKS ASTA funkcionavimo įvertinimą, AIVIKS ASTA neveikimo pasekmių įvertinimo.
Komisija, atlikusi patikrinimą, aplinkos ministrui 2017-01-19 pateikė pažymą Nr. (16-4)-D15-86 „Apie Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-86 sudarytos komisijos patikrinimo rezultatus“, kurioje be kita ko pasiūlė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą Agentūros direktoriui R. M..
Aplinkos ministras 2017-04-05 įsakymu Nr. AMP1-53 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Aplinkos apsaugos agentūros direktoriui R. M.“ pripažino, kad Agentūros direktorius R. M. padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą.
Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros.
Pareiškėjas nesutinka su Įsakymu, teigia, kad tarnybinė nuobauda paskirta pažeidus VTĮ 30 str. 1 d. ir Taisyklių 14 p. nustatytą terminą, Komisija sudaryta pažeidus Taisyklių 3 p., Pranešimas surašytas ir įteiktas pažeidus Taisyklių 7 p., pažeisti tarnybinio tyrimo terminai nustatyti Taisyklių 13 p. Pareiškėjo teigimu, tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas šališkai, neobjektyviai, turint išankstinį tikslą jį nubausti, tik formaliai nustačius jo kaltę. Taip pat pareiškėjo teigimu, Įsakymas neatitinka VAĮ 8 str. reikalavimų, jis nesuprato kuo buvo kaltinamas, jam nebuvo teikiama informacija, susijusi su tarnybinio nusižengimo tyrimu, ir taip buvo susiaurintos jo teisės į gynybą.
Iš VTĮ 30 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šioje teisės normoje yra įtvirtinti du - 6 mėnesių ir 3 metų terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra numatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o pasibaigus šiems terminams yra nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus.
Tačiau šiems terminams taikyti yra numatytos skirtingos sąlygos. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendro pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, yra įtvirtintas, kaip išimtis iš minėtos bendros taisyklės, t. y., kaip speciali taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Toks šių taisyklių tarpusavio sąveikos pobūdis lemia, kad draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, reguliavimo sferą. Ir priešingai, draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra numatyti tik šios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje.
Pagal VTĮ 30 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojo, padariusio tarnybinį nusižengimą, atžvilgiu gali būti taikomi ilgesnės trukmės – iki trejų metų, terminai tarnybinei nuobaudai skirti tik tais atvejais, kai „tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.
Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad R. M. padaryti pažeidimai yra tęstiniai ir prasidėjo nuo 2015-06-22, kai pasibaigė AIVIKS ASTA posistemio priežiūros sutartis.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad R. M., kaip Agentūros direktoriaus, pažeidimai nustatyti atliekant tarnybinį patikrinimą dėl kitų, 2016-12-05 posėdyje nustatytų pažeidimų, t. y. atliekant tarnybinį kompetentingos institucijos patikrinimą, tiriant tarnybinį nusižengimą, todėl vadovaujantis VTĮ 30 str. 1 d. nuostata, tarnybinė nuobauda už pažeidimus turi būti paskirta ne vėliau kaip per trejus metus, nuo pažeidimų padarymo dienos. Įsakymu R. M. tarnybinė nuobauda paskirta 2017-04-05, t. y. tarnybinė nuobauda skirta nepraėjus 3 metams nuo pažeidimo padarymo pradžios. Taigi, pareiškėjo argumentas, kad kadangi pažeidimo padarymas nėra apibrėžtas konkrečia data, laikytina, kad tarnybinė nuobauda už jį paskirta praleidus 6 mėn. laikotarpį, nepagrįstas ir atmestinas.
Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad nusižengimas paaiškėjo 2016-12-05. Projekto „Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos sukūrimas“ priežiūros komisijos posėdžio, vykusio 2016-12-05, 2016-12-12 protokolo Nr. D4-210 duomenys patvirtina, kad jame buvo aptariamas GPAIS sistemai reikalingų duomenų perkėlimo iš AIVIKS ASTA klausimas. Posėdžio metu buvo iškeltos tam tikros problemos, tačiau pasiūlyta grįžti prie svarstomo klausimo ir išakytas posėdžio pirmininko siūlymas, kad reikia siūlyti aplinkos ministrui rengti pavedimą Agentūrai dėl šio klausimo. Atsižvelgiant į aptartą ir iškeltas problemas buvo nutarta (protokolo 8 punktas), atsižvelgiant į tai, kad duomenų į AIVIKS ASTA vedimo trikdžiai, sąlygų gamintojams ir importuotojams registruotis sąvade nebuvimas ar apribojimas, gali sukelti neigiamų pasekmių, tokių kaip aktualių duomenų praradimą, valstybės institucijų pareigų nevykdymą ir finansinių nuostolių išieškojimą iš valstybės institucijų, siūlyti aplinkos ministrui inicijuoti tyrimą dėl Agentūros veiksmų nustatant priežastis kodėl gamintojams ir importuotojams nuo 2016-11-07 nesudarytos sąlygos registruotis sąvade, kodėl nuo 2016 m. balandžio mėn. nedaromos apskaitos duomenų kopijos, kodėl apie tai nebuvo informuota Ministerija ir kitos institucijos, vykdančios valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę. Kaip jau minėta, aplinkos ministras nedelsdamas 2016-12-16 įsakymu D1-892 sudarė komisiją atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Agentūros veiksmų užtikrinant AVIKS ASTA funkcionavimo įvertinimą, o gavęs 2017-01-19 pažymą Nr. (16-4)-D 15-86) apie galimą R. M. tarnybinį nusižengimą – 2017-01- 25 įsakymu Nr. D1-80 sudarė Komisiją tirti galimą tarnybinį nusižengimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindas pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą yra atlikus patikrinimą ministrui pateikta 2017-01-19 pažyma Nr. (16-4)-D15-86, o ne 2017-12-05 vykusio posėdžio metu iškelti probleminiai klausimai. Pažymėtina, kad minėtame posėdyje ministras nedalyvavo.
Minėti įrodymai patvirtina, kad apie galimą tarnybinį nusižengimą ministras sužinojo gavęs minėtą Pažymą ir nepraleidęs Taisyklių 3 p. nustatyto 5 darbo dienų termino pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą.
Pareiškėjas teigia, kad Pranešimas buvo surašytas ir įteiktas pavėluotai, be to iš jo turinio ir pateiktų klausimų nebuvo aišku kuo jis yra kaltinamas.
Taisyklių 7 p. nustatyta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6punktuose nurodytais atvejais - komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą.
Nagrinėjamu atveju Komisija sudaryta 2017-01-25, Pranešimas surašytas 2017-02-01, t. y. nepraleidus Taisyklių 7 p. nustatyto termino. Tai, kad Pranešimas pareiškėjui buvo įteiktas 2017-02-08 sąlygojo tai, kad pareiškėjas nuo 2017-01-26 iki 2017-02-06 sirgo, o 2017-02-07 buvo komandiruotėje. Darytina išvada, kad Pranešimas surašytas ir įteiktas laiku.
Pareiškėjo argumentas, jog pranešime neišdėstyta esmė tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu jis kaltinamas, pripažįstamas nepagrįstu. Iš byloje pateikto Pranešimo turinio spręstina, kad jame aiškiai ir suprantamai išdėstyti įtarimai apie padarytus pažeidimus, taip pat prie Pranešimo pridėta Pažyma, iš kurios turinio aiškiai suprantama galimai pareiškėjo padarytų tarnybinių pažeidimų esmė. Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimo, jis tarnybinio pažeidimo esmę suprato, paaiškino situaciją, susijusią su UAB ,,Lema“, Agentūrai šiuo metu priklausančiu serveriu ir AIVIKS ASTA programa, bei valstybės informaciniais ištekliais ir 12 metų sukauptais duomenimis.
Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, apskųsti procedūros rezultatus. Pareiškėjas neteikė prašymų, įrodymų, nors jam Pranešimu buvo pranešta dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas nei tarnybinį patikrinimą atlikusiai Komisijai, nei ministrui dėl tarnybinio patikrinimo procedūrų pastabų ar pretenzijų nereiškė, išskyrus Komisijos narių nušalinimo, teisės aktais nustatyta tvarka jų veiksmų neapskundė. Pareiškėjo teisė susipažinti su Išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga nebuvo apribota.
Taisyklių 11 p. ir 13 p. nustatyta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais - komisija) tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau, kaip 20 darbo dienų, o pateikti į pareigas priėmusiam asmeniui ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Atkreiptinas dėmesys, kad į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe dėl laikino nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų.
Byloje pateikti Agentūros darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad R. M. nuo 2017-01-26 iki 2017-02-06 sirgo, 2017-02-07 buvo komandiruotėje, 2017-02-17 atostogavo, nuo 2017-02-21 iki 2017-03-06 sirgo, 2017- 03-16 buvo komandiruotėje ir kvalifikacijos kėlime, 2017-03-17 buvo komandiruotėje. Nagrinėjamu atveju tyrimas pradėtas 2017-01-25, Išvada surašyta ir pateikta aplinkos ministrui 2017-03-24, t. y. 20 darbo dieną, neįskaitant laiko kurio metu R. M. nebuvo darbe dėl ligos, atostogų ir komandiruočių. Darytina išvada, kad Taisyklių 11 p. ir 13 p. nustatyti terminai nebuvo pažeisti.
Taisyklių 14 p. nustatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo per VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą priima sprendimą. VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. LVAT teisėjų 2006-07-03 pasitarime aprobuotame Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime, jo VI skyriuje, 1.2.3 punkte konstatuota, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (Administracinių teismų praktika Nr. 9. Vilnius, 2006, p. 326). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas paaiškėjo 2017-03-24 surašius ir pateikus Išvadą. Ministras Įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo priėmė 2017-04-05, nepažeisdamas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jie lėmė neteisingų ir nepagrįstų išvadų priėmimą, todėl naikinti skundžiamą Įsakymą dėl procedūrinių pažeidimų nėra teisinio pagrindo.
Dėl tarnybinės nuobaudos
Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato VTĮ, kurio 28 straipsnyje nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Kaip minėta, tarnybinės atsakomybės taikymo procedūriniai klausimai sureglamentuoti Taisyklėse. Pagal Taisyklių 13 punktą nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.
Aptartų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui, laikantis Taisyklėse numatytos procedūros, gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad VTĮ įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose, parengtuose ir patvirtintuose vadovaujantis VTĮ 8 straipsnio 7 dalimi bei Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2002-05-20 nutarimu Nr. 685 nuostatomis.
Taip pat akcentuotina, kad visos veikos, už kurias valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda, turi būti nustatytos ir atitinkamai kvalifikuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, o kilus ginčui dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos, teismas patikrina, ar nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Ginčo nagrinėjimo stadijoje pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos, valstybės tarnautojui negalima pareikšti daugiau kaltinimų negu nustatyta atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą (žr. LVAT 2011-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).
Tyrimo rezultatai, inter alia duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikaciją, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (žr. LVAT 2010-06-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143–956/2010, 2010-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010).
Įvertinus Išvadą ir Įsakymą matyti, kad pareiškėjo veika kvalifikuota pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, kurie nustato valstybės tarnautojų bendrąją pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Pažymėtina, kad ši įstatymo norma gali būti pažeista valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą tarnybinį nusižengimą, kuris tarnybinio patikrinimo motyvuotoje išvadoje kvalifikuojamas pagal atitinkamą (pažeisto) teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą). Išvadoje nurodyta, kad Agentūros direktoriaus pareigas einantis R. M. pažeidė Agentūros nuostatų 17.1. p.17.2 p. ir 17.10 p. ir Pareigybės aprašymo 7.1. p., 7.2 ir 10 p. reikalavimus.
Agentūros nuostatų, 17.1. p. nustatyta, kad, direktorius organizuoja Agentūros darbą, kad būtų įgyvendinami Agentūros tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, 17.2. punkte nustatyta, kad direktorius užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir Agentūros nuostatų, 17.10. punkte - direktorius užtikrina racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą, veiksmingą Agentūros vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą.
Pareigybės aprašymo 7.1. p. nustatyta, kad direktorius organizuoja Agentūros darbą, kad būtų įgyvendinami Agentūros tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, 7.2 p. nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir agentūros nuostatų, 10 p. - užtikrina racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą, veiksmingą Agentūros vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą.
Teismo vertinimu, Išvada akivaizdžiai ir aiškiai tvirtina, kad Komisija surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo tiriamą pažeidimo faktą, argumentavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši Išvada yra grindžiama, nurodė, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 4 p., Agentūros nuostatų 17.1. p.17.2 p. ir 17.10 p. ir Pareigybės aprašymo 7.1. p., 7.2 ir 10 p.), pažeidimo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kad buvo pažeisti vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, įvertinta pareiškėjo tarnybinė charakteristika, pateiktas pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėjas, kaip Agentūros direktorius, privalėjo organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jam skirtų įgaliojimų įvykdymą, t. y. organizuoti Agentūros darbą, kad būtų įgyvendinami Agentūros tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų ir turto naudojimą, veiksmingą Agentūros vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą.
Iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados ir kitų įrodymų, nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu gautos informacijos dėl galimai padaryto pažeidimo patikrinimui buvo apklausti agentūros darbuotojai ir pats pareiškėjas, išsamiai patikrinti dokumentai, nustatyta reali esama padėtis, susijusi su UAB ,,Lema“ neteisėtai valdoma, Ministerijai priklausančia AIVIKS ASTA programa.
Teismas, atsižvelgdamas į teisės aktų normas reglamentuojančias ginčo santykius, byloje nustatytas aplinkybes bei įvertinęs tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas yra proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui. R. M., eidamas Agentūros direktoriaus pareigas, savo neveikimu, kaip AIVIKS tvarkytojo vadovas, neužtikrino, kad AIVIKS veiktų nepertraukiamai; sudarė sąlygas sistemoje esantiems duomenims atsitiktinai ar neteisėtai būti sunaikintiems, pakeistiems ar atskleistiems; Agentūra taip pat laiku, apie sutarties pasibaigimą žinodama nuo jos termino pabaigos, t. y. nuo 2015-06-22, nesiėmė veiksmų, kad AIVIKS ASTA posistemių duomenys būtų apsaugoti nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo, techninę infrastruktūrą ir programinę įrangą po sutarties pasibaigimo paliko trečiojo asmens „UAB „Lema“ patalpose, netinkamai vykdė AIVIKS nuostatuose įtvirtintas AIVIKS tvarkytojos funkcijas. Dėl to, kad buvo netinkamai vykdomos AIVIKS tvarkytojai priskirtos funkcijos, nuo 2016 m. balandžio mėn. dėl techninių serverio esančio UAB „Lema“ patalpose gedimo, nutrūko duomenų perdavimas į Ministerijai priklausantį serverį, dėl ko Agentūra ilgą laiką neturėjo gamintojų ir importuotojų sąvado duomenų kopijų.
Remdamasis tuo, kas buvo išdėstyta, teismas sprendžia, kad atliekant tarnybinį patikrinimą surinkti duomenys patvirtina Išvadoje suformuluotą teiginį, kad R. M., kaip Agentūros direktorius, veikdamas pagal Agentūros nuostatus ir Pareigybės aprašymą, būdamas asmeniškai atsakingas už Agentūrai pavestų uždavinių ir funkcijų atlikimą, neužtikrino, kad nebuvo laiku imtasi veiksmų, kad AIVIKS ASTA duomenys būtų apsaugoti nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo, techninė infrastruktūra ir programinė įranga pasibaigus įrangos priežiūros ir duomenų tvarkymo sutarčiai nebuvo perimta iš trečiojo asmens UAB „Lema“, neužtikrino veiksmingą Agentūros vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą, tuo pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 p. nuostatas, netinkamai atliko Agentūros nuostatų 17.1. p.17.2 p. ir 17.10 p. ir Pareigybės aprašymo 7.1. p., 7.2 ir 10 p. reikalavimus, todėl savo veiksmais sukėlė neigiamas pasekmes.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tarnybinio patikrinimo Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis.
Pareiškėjo teiginiai, kad dėl pažeidimo nėra jo kaltės, nes pažeidimas padarytas dar jam nesant Agentūros direktoriumi atmestini. Kaip nustatyta, jis buvo paskirtas Agentūros vadovu, todėl privalėjo susipažinti su Agentūroje esama situacija ir, esant problemoms, jas spręsti.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo subjektyvius teiginius apie šališkumą jo atžvilgiu.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė nurodė, kad AIVIKS sistema jau sugrąžinta Ministerijai, neturi įtakos nagrinėjamam ginčui, kadangi tarnybinis patikrinimas vyko dėl savalaikio kompiuterinės sistemos negrąžinimo Ministerijai.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-04-05 įsakymas Nr. AMP1-53 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Aplinkos apsaugos agentūros direktoriui R. M.“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo jį panaikinti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl jis neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.