Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

8. Iš pareiškėjo pareiškime dėstomų aplinkybių ir iš pateiktų priedų (gimimo liudijimo išrašo, darbo knygeles KT-1 Nr. 0876720, Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2025 m. vasario 19 d. pažymos Nr. VS-86 ir Migracijos departamento Kauno skyriaus 2025 m. balandžio 29 d. rašto Nr. 25SD8401) nustatyta, kad pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje, Vilniaus mieste. Pareiškėjas pagal pateiktą darbo knygelę dirbo Lietuvos TSR Prekybos ministerijos Didmeninės prekybos bazių techninio aptarnavimo kombinate nuo 1983 m. rugpjūčio 18 d. iki 1985 m. kovo 29 d., SMT „Vilniaus statyba“ nuo 1985 m. spalio 23 d. iki 1986 m. gegužės 8 d. ir Vilniaus Grąžtų G-KLA nuo 1986 m. birželio 27 d. iki 1989 m. birželio 9 d. Iš paties pareiškėjo teismo posėdžio metu išsakytų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas nėra turėjęs Lietuvos Respublikoje išduoto dokumento, nepriklausomybės laikotarpyje nesikreipė dėl dokumentų išdavimo. Pareiškėjas V. R. ir liudytojai D. M., G. Š. teismo posėdžio metu teigė, kad V. R. visą laiką gyveno Lietuvos Respublikoje ir nebuvo išvykęs.

9. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad asmenims, kurie faktiškai ilgą laiką gyveno ir gyvena Lietuvos Respublikoje, turi būti suteikta galimybė įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, nes buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimas yra reikšminga aplinkybė, sąlygojanti asmens teisinį statusą bei jo teisių įgyvendinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-757/2009 ir kt.).

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjui nėra išduoti Lietuvos Respublikoje galiojantys dokumentai. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 32 punkte nustatyta, jog asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios yra laikomas užsieniečiu. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja ne tik minėtas įstatymas, bet ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymas (toliau – Įgyvendinimo įstatymas). Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvoje iki nurodyto laikotarpio ir, kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teisme užsienietis privalo įrodyti, kad jis: 1) turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje ir 2) moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas, ir 3) turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje.

11. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

12. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo paaiškinimai ir byloje apklaustų liudytojų parodymai teismo posėdžio metu patvirtina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gimė Vilniuje, tuometinėje Lietuvos Sovietų Socialistinėje Respublikoje. Pareiškėjas buvo auginamas motinos I. R. iki 1969 m., t. y. iki kol motinai buvo atimtos motinystės teisės. 1970 m. pareiškėjas buvo atiduotas į tuo metu veikusią (duomenys neskelbtini) mokyklą, kurioje baigė 8 klases, o 1978 m. pareiškėjas įstojo į (duomenys neskelbtini) mokyklą, kurios nebaigė. 1981 m. gegužės 22 d. pareiškėjas buvo pašauktas į tarnybą SSRS tarybinėje armijoje, tarnybą baigė 1983 m. gegužės 11 d. Baigęs tarnybą pareiškėjas grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 1983 – 1993 metais dirbo Vilniuje, įvairiose miesto organizacijose. Nuo 1989 m. birželio 9 d. pareiškėjas gyveno pas fizinius asmenis, dirbo įvairius ūkio darbus be darbo sutarčių ir gyvenamosios vietos deklaravimo. 1995 m. – 2004 m. gyveno pas pusseserę D. M., adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2004 m. iki 2014 m. gyveno ir dirbo pas (duomenys neskelbtini) gyvenusį, dabar jau mirusį V. G.. Nuo 2014 m. iki 2024 m. pradžios gyveno ir dirbo pas dabar jau mirusią J. Z., (duomenys neskelbtini). Nuo 2024 m. iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini) pas G. K..

13. Teismas vertina, kad pareiškėjas pateiktais rašytiniais įrodymais, paaiškinimais teismo posėdžio metu įrodė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendino įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kad, turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu pareiškėjas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tai patvirtino ir liudytojas G. K..

14. Kitų dviejų sąlygų numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendino įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte, t. y., kad turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje ir moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas, pareiškėjas neįrodė. Vis dėlto teismas vertina, kad šių sąlygų pareiškėjas negalėjo įgyvendinti būtent dėl to, kad neturėjo jokio tapatybę patvirtinančio dokumento, todėl tai nesudaro tvirto teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes byloje nustatyta kad V. R. gimė, gyveno ir dabar gyvena Lietuvos Respublikoje.

15. Minėtų duomenų visuma pakankamai pagrindžia aplinkybę, kad pareiškėjas iki 1993 m. liepos 1 d. gyveno ir iki šios dienos gyvena Lietuvos Respublikoje. Akivaizdu, kad pareiškėjas, neturėdamas asmens dokumentų, negali įsidarbinti, mokėti mokesčių, tačiau bylos duomenys suponuoja išvadą, kad pareiškėjas, atsižvelgiant į jo socialinę padėtį, gyvenimo būdą, susiklosčiusias aplinkybes, nuolat gyvendamas Lietuvos Respublikos teritorijoje elgėsi tinkamai, turėjo lėšų pragyvenimui, nes įrodymų apie jo darytus teisės pažeidimus nėra (Liteko duomenys už laikotarpį nuo 1993 iki 2026 m., CPK 179 straipsnio 3 dalis).

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinant tai, kad pareiškėjas iki 1993 metų liepos 1 d. gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, su kuria neabejotinai yra susijęs socialiniais ir ekonominiais ryšiais, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, tenkintinas reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 9 dalis). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas leidimui nuolat gyventi Lietuvoje gauti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 533 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyveno Lietuvoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir iki šiol gyvena Lietuvos Respublikoje.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu gauti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje (leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.