- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- 1-2694-836/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30015-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- R. G.
- Civilinis ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
nedalyvaujant civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui S. B.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. G., pagal 2002 m. rugpjūčio 7 d. darbo sutartį Nr. 62 dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pardavėja - kasininkė ir pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį naudodamasi jai suteiktu įgaliojimu paimti iš mokėtojų grynuosius pinigus už suteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugas pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus, o būtent: 2019 m. liepos 2 d. apie 18.27 val., dirbdama įmonės kasoje Nr. 1 atliko 1700 eurų išėmimą iš kasos operaciją, po ko į įmonės kasą įnešė tik 850 eurų, o likusius 850 eurų į įmonės kasą neįnešė pasilikdama sau, šiais veiksmais pasisavino jai patikėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - pinigines lėšas, bei padarė įmonei 850 eurų žalą.
Kaltinamoji R. G. kalta prisipažino visiškai. Paaiškino, jog dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, kasininke-pardavėja. Liepos mėnesio pradžioje, tai 2 d., išeidama atostogų, iš kasos paėmė 850 eurų, išėmus pinigus, išspausdino kasos išėmimo kvitą, o pinigus įsidėjo į kišenę. Po to išspausdino antrą išėmimo iš kasos kvitą ir paėmė 850 eurų. Iš viso iš kasos išėmė 1700 eurų. Uždarius kasą, atidavė 850 eurų, o likusius 850 eurų pasiliko sau. Prieš įsidarbinant buvo pasirašiusi darbo sutartį ir visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Šiuo metu liko skolinga 766 eurų, nes išeinant iš darbo dalis pinigų buvo išskaityta. Taip pasielgė, nes reikėjo susimokėti už butą 300 eurų, 400 eurų skolos turėjo ir maistui. Atlyginimas buvo apie 520 eurų. Darbdavys pinigų neskolina. Tikėjosi, kad draugė atiduos skolą, bet ji neatidavė. Materialinė padėtis sunki. Šiuo metu nedirba, pajamų negauna. Gyvena su sūnumi. Sutuoktinio neturi. Norėjo susitaikyti su civilinio ieškovo atstovu, tačiau jau nuo liepos mėnesio nepavyko atlyginti žalos nė vieno euro, dėl sunkios materialinės padėties.
Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios parodymų, jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
2019 m. liepos 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog su pareiškimu kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius S. B. dėl iš įmonės kasos, kasininkės R. G., gim. (duomenys neskelbtini), 2019-07-02 iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos Nr. 1 pasisavintų 850 eurų (b. l. 1-2).
2019 m. liepos 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. B. rašte nurodyta, kad 2019-07-02 18.27 val. darbuotoja R. G. kasoje du kartus atliko 850 eurų išėmimo iš kasos operaciją ir 850 eurų nepridavė į įmonės kasą. 2019-07-08, tikrinant kasos žurnalus ir paaiškėjus trūkumui, R. G. paaiškino, kad pinigus pasisavino ir žadėjo juo grąžinti iki 2019-07-12. R. G. pinigų įmonei iki sutarto laiko negrąžino. Kartu su raštu pridedamos pinigų išėmimo iš kasos čekių kopijos, iš kurių matyti, kad 2019-07-02 d. 18.27 val. ir 18.31 val. išimta po 850 eurų (b. l. 12, 13).
Iš 2019 m. liepos 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu, duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, negauta (b. l. 14-18).
Liudytojas S. B. parodė, kad 2019-07-08 apie 9 val., atliekant įmonės kasos patikrinimą, buhalterė I. V. pastebėjo, kad 2019-07-02 iš kasos Nr. 1 atlikti du išėmimai po 850 eurų, o kasai priduota tik 850 eurų. Nustatytas 850 eurų trūkumas. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, matyti, kad kasininkė R. G., tuo metu dirbusi prie kasos Nr. 1, du kartus suformuoja pinigų išėmimo čekį. Vieną čekį pastaroji išmeta, o su kitu čekiu nuneša ir informacijos centre dirbusiai R. P. priduoda 850 eurų. Jis susisiekė su R. G. ir pastaroji prisipažino, kad iš kasos pasisavino 850 eurų. Pinigų ji negrąžino. R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkės pareigose dirba apie 20 metų. Su R. G. buvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis. Prekybos centro kasose pardavėjos keičiasi per pietus, tačiau visada, prieš priimant kasą, patikrinami palikti pinigai. Kita pardavėja, dirbusi kasoje su R. G., nėra jam sakiusi apie tą dieną atsiradusius trūkumus (b .l. 34, 35).
Iš 2019 m. liepos 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. B. savanoriškai pateikė: USB laikmeną su vaizdo įrašu, darbo sutarties su R. G. kopiją ir visiškos materialinės atsakomybės sutarties kopiją. Iš darbo sutarties Nr. 62 matyti, kad 2002-08-07 R. G. priimama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjos – kasininkės antraeilėms pareigoms. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pardavėjos – kasininkės R. G. sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 62. (b. l. 38-41). Pagal pakvitavimą USB laikmena grąžinta S. B. (b. l. 46).
Iš 2019 m. rugpjūčio 20 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas USB laikmenoje esantis vaizdo įrašas „NVR_ch3_main_20190702182400_20190702183200.dav. Vaizdo įraše matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salė, esanti (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše nurodytas laikas 2019.07.02 18:24:00 val. Įraše taip pat matyti užrašas „kasa 1“. Įraše matyti prie kasos aparato dirbanti kasininkė. 18:25:48 val. kasininkė uždaro praėjimą. 18:26:02 val. kasininkė išima iš kasos kupiūras, jas skaičiuoja ir atlieka operacijas kasos aparate. Nėra galimybės įžiūrėti kupiūrų nominalo. 18:26:53 val. kasininkė išspausdina kasos kvitą. Nesimato, ar kupiūros įdedamos atgal į kasos aparatą. 18:26:57 val. kasininkė ant prekystalio padeda medžiaginę mėlynos spalvos piniginę su užrašu „1 kasa“. Išima iš kasos aparato kupiūras, jas skaičiuoja ir įdeda atgal į kasos aparatą. 18:28:01 val. kasininkė išima iš kasos aparato kupiūras, kurių nominalų nėra galimybės įžiūrėti, ir įdeda į mėlyną medžiaginę piniginę su užrašu „1 kasa“. 18:27:53 val. kasininkė kasos aparatu išspausdina kvitą. Išima iš kasos aparato monetas, jas suskaičiuoja ir sudeda į kasos aparatą. 18:31:30 val. kasininkė uždaro kasos aparatą, jį išjungia, paima medžiaginę mėlyną piniginę su užrašu „1 kasa“ ir nueina nuo kasos. Vaizdo įrašas baigiasi 18:32:00 val. (b. l. 42, 43).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar neturtinę teisę.
Nagrinėjamu atveju kaltinamoji R. G. pripažino, jog 2019 m. liepos 2 d. apie 18.27 val., dirbdama įmonės kasoje Nr. 1 atliko 1700 eurų išėmimą iš kasos operaciją, po ko į įmonės kasą įnešė tik 850 eurų, o likusius 850 eurų į įmonės kasą neįnešė pasilikdama sau. Jos kaltę patvirtina taip pat byloje surinkti duomenys: civilinio ieškovo pareiškimas, S. B. parodymai ir kiti rašytiniai įrodymai. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra pačios kaltinamosios prisipažinimu, kitais rašytiniais įrodymais teismas daro išvadą, kad kaltinamoji 2019 m. liepos 2 d. apie 18.27 val., dirbdama įmonės kasoje Nr. 1 atliko 1700 eurų išėmimą iš kasos operaciją, po ko į įmonės kasą įnešė tik 850 eurų, o likusius 850 eurų į įmonės kasą neįnešė pasilikdama sau, šiais veiksmais pasisavino jai patikėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - pinigines lėšas, bei padarė įmonei 850 eurų žalą. Taigi, vertindamas teismui pateiktus ir ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu teismas nustatė, kad R. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, veika kvalifikuota teisingai.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamosios R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, neteista (b. l. 67), administracine tvarka nebausta (b. l. 68), nedirba (b. l. 70), registruota Psichikos sveikatos konsultacinėje grupėje, Priklausomybės ligų priežiūros grupėje neregistruota (b. l. 74). Nurodė, jog išsituokusi, nepilnamečių vaikų neturi, šiuo metu negauna jokių išmokų ir pajamų, materialinė padėtis labai sunki. Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, kaltinamajai atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes skirtina švelniausia bausmės rūšis viešieji darbai. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis kaltinamajai yra adekvati ir pakankama sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveiks kaltinamąją, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, jog kaltinamoji nurodė, jog sutiktų dirbti viešuosius darbus, kaltinamajai skirtina bausmė – viešieji darbai, nustatant jos dydį artimą šios bausmės rūšies sankcijos minimumui.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji dėl nusikalstamų veikų padarymo kalta prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Dėl civilinio ieškinio
Baudžiamojoje byloje civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pareiškė 766,71 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 25). Kaltinamoji R. G. civilinį ieškinį pripažįsta visiškai.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji R. G. padarė nusikalstamą veiką, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta turtine žala. Kaltinamoji pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje esantį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigus, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, kaltinamoji su juo sutiko, dydžio neginčijo. Ši turtinė žala atsidaro dėl kaltinamosios kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamoji.
Dėl kitų procesinių klausimų
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 61-62). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi prie bylos: skaitmeninę laikmeną, su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos. (b. l. 47)
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant R. G. per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
R. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 766,71 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 71 ct) UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), turtinės žalos atlyginimui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi prie bylos: skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.