- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-01
- Bylos Nr.
- N-575-535-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarimo A. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
A. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Reklamos dizainas“ vadovu - darbdaviu, leido įmonėje dirbti V. S., nesudarius su juo darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – ir VSDFV teritorinis skyrius) apie asmens priėmimą į darbą. Taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai, o padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. sausio 27 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant pažeidimo sudėties. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodyta, jog V. S. 2009 m. spalio 12 d. UAB „Reklamos dizainas“ gamybinėse patalpose dirbo susitaręs su darbdaviu A. N.. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog V. S. įmonėje dirbo darbdaviui leidus, t. y. jo valia, o asmens savarankiško darbo, be darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios, teismas nelaikė ATPK 41³ straipsnyje numatytu pažeidimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI) prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad A. N. kaltė yra įrodyta bylos medžiaga. Pažymi, kad 2009 m. spalio 7 d. A. N. ir V. S. susitarimas dėl darbo buvo sudarytas abiejų šalių valia, o operatyvaus patikrinimo metu V. S. vykdė tam tikras rūšiniais požymiais apibrėžtas darbo funkcijas, t. y. pjaustė ir ant plokštės klijavo detales.
Atsiliepimas
Atsiliepime A. N. su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad 2009 m. spalio 7 d. su V. S. tarėsi dėl darbo sąlygų, darbo specifikos, leido apžiūrėti gamybines patalpas, tačiau galutinis susitarimas nebuvo pasiektas. Mano, kad jo veikoje nebuvo kaltės, kadangi V. S. operatyvaus patikrinimo metu įmonės gamybinėse patalpose dirbo savo iniciatyva ir be įmonės direktoriaus sutikimo, o byloje esantys įrodymai jo kaltės taip pat nepagrindžia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konsta tuoja:
II.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis, būdamas UAB „Reklamos dizainas“ vadovu - darbdaviu, leido įmonėje dirbti V. S., nesudarius su juo darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant pažeidimo sudėties.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. N. savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino ir nurodė, jog V. S. buvo paaiškinęs darbo sąlygas, tačiau asmeniui dirbti sutikimo nebuvo davęs. Pažymėtina, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius. Iš byloje esančios Vilniaus AVMI operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 5 - 6) matyti, kad patikrinimo metu UAB „Reklamos dizainas“ gamybinėse patalpose rastas V. S. realiai dirbo, t. y. pjaustė ir ant plokštės klijavo detales. Tiek V. S. rašytinis paaiškinimas (b. l. 9), tiek asmens parodymai teismo posėdžio metu patvirtina, kad jo ir darbdavio A. N. santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t. y. V. S. dirbo su A. N. susitaręs; dirbo tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtą darbą – pjaustė ir ant plokštės klijavo detales; dirbo atlygintinai bei paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, t. y. buvo susitaręs dėl penkių dienų darbo savaitės po 8 darbo valandas kasdien ir 800 Lt darbo užmokesčio. Tiek Vilniaus AVMI operatyvaus patikrinimo pažyma, tiek ir kita bylos medžiaga patvirtina, jog V. S. dirbo nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, nes su juo nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir apie asmens priėmimą į darbą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Vertindama tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog V. S. dirbo su A. N. nesusitaręs bei savo iniciatyva, o byloje esanti medžiaga įrodo A. N. veikoje esant visus nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius.
Pažymėtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Nors A. N. teigia, jog sutikimo pradėti dirbti V. S. jis nebuvo davęs, tačiau būdamas įmonės vadovu asmuo inter alia yra atsakingas už tai, kad įmonėje nebūtų pažeidžiami darbo įstatymai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. N. neužtikrino, jog V. S. jo vadovaujamos įmonės gamybinėse patalpose būtų leidžiama dirbti tik sudarius su asmeniu rašytinę darbo sutartį ir įstatymų nustatyta tvarka įforminus darbo teisinius santykius. Taigi, V. S. nelegalaus darbo faktas byloje įrodytas.
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, nes teismas nukrypo nuo teisminės praktikos, vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, objektyviai neištyrė ir neįvertino surinktų įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.