Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2020-04-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-4730-1042/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-24
Bylos Nr.
e2YT-4730-1042/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01710-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Aleksandras Rusakas (pirm.)
Pareiškėjas
L. P.
Suinteresuotas asmuo
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4730-1042/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01710-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.5; (S) 3.4.5.2;
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Rusakas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę palikimo priėmimo turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau VMI) prie Lietuvos Respublikos (toliau LR) finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas L. P. tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo S. P., mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas valdyti paveldimą turtą priėmė visą S. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

2. Nurodė, kad pareiškėjas yra mirusio S. P. vaikas ir jo įpėdinis, nes po tėvo mirties priėmė tėvo palikimą pradėdamas jį valdyti. S. P. sutuoktinė S. P., yra mirusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po savo tėvo S. P. mirties (duomenys neskelbtini) į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėdamas valdyti S. P. turtą iškart po jo mirties. S. P. nuosavybės teise priklausė kilnojamasis turtas, tai yra transporto priemonė „N. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį pareiškėjas po tėvo mirties perėmė, juo naudojosi, prižiūrėjo, todėl laikytina, kad pareiškėjas L. P. po savo tėvo S. P. mirties iš karto pradėjo valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą. Tam, kad pareiškėjas galėtų paveldėti visą S. P. priklausantį turtą yra reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas L. P. po tėvo S. P. mirties, (duomenys neskelbtini), pradėdamas valdyti paveldimą turtą priėmė visą S. P. palikimą.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės?

4. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Valstybės įmonėje „Regitra“ transporto priemonė „N. P.“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) registruota S. P. vardu (8 b. l.). Mirties liudijimų duomenimis, pareiškėjo tėvas S. P. mirė (duomenys neskelbtini) 5, o jo motina S. P. – (duomenys neskelbtini) (5, 6 b. l.). Po tėvo S. P. mirties pareiškėjas perėmė tėvo automobilį, prižiūrėjo jį, tvarkė, priėmė tėvo palikimą faktiškai jį valdydamas. Iš 2020-02-27 Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro rašto nustatyta, kad nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusio S. P. palikimą (7 b. l.).

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

5. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 str. 1 d.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga - 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

6. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 586/2007). Tais atvejais, kai palikimą sudaro transporto priemonė, faktiškas jos valdymas reiškia: rūpinimasis turtu kaip savu, naudojimasis juo ir disponavimas, valdymas, priežiūra (draudimo įmokų mokėjimas, dokumentų tvarkymas ir pan.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 586/2007).

7. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pareiškėjas L. P. priėmė po tėvo S. P. mirties atsiradusį palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, nes turtą prižiūrėjo ir juo naudojosi, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą - per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Tokie asmens veiksmai, pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 str. 2 d.).

8. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas sprendžia, kad kitokia tvarka, kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Nustačius, kad L. P. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. P., po tėvo S. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti, pareiškėjas turės galimybę priimti tėvo palikimą. Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.?

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjo L. P. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas L. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo S. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) (gim. (duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.

Teisėjas Aleksandras Rusakas