- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-09
- Bylos Nr.
- 2YT-244-443/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01409-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Pareiškėjas
- D. N.
- Advokatai
- Aldona Staškauskienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. N., atstovaujamos advokato padėjėjos Aldonos Staškauskienės, patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių palikimo priėmimo faktų nustatymo, suinteresuotu asmeniu byloje esant Valstybės įmonei Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą; D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos brolio A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad pareiškėjos brolis A. B. po motinos J. B. mirties liko gyventi tėvų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Po A. B. mirties atsiradusį palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą priėmė pareiškėja. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad tiek A. B. po motinos J. B. mirties, tiek pareiškėja D. N. po brolio A. B. mirties, priėmė palikimą, pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų J. B. ir A. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjų turto priėmimą valdyti. VĮ Turto banko manymu, pareiškėjos D. N. pareikšti prašymai šioje civilinėje byloje nėra visapusiškai pagrįsti rašytiniais įrodymais, todėl ji turėtų pateikti papildomus dokumentus jiems pagrįsti. Tik juos išnagrinėjus, galima bus įvertinti pareiškėjos prašymų pagrįstumą šioje civilinėje byloje. Prašė pareiškėjos D. N. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. N. teismo posėdžio metu palaikė parašymą ir papildomai paaiškino, kad kai jai buvo 16 metų, jos tėvai nusipirko namą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė jos tėtis V. B. Mama tvarkėsi paveldėjimo dokumentus. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama J. B. Namuose liko gyventi pareiškėjos brolis A. B., kuris ten gyveno iki mirties. Ginčų su broliu nekilo. Brolis gyveno ir mokėjo mokesčius. Jis buvo kaip šeimininkas sodybos. (duomenys neskelbtini) mirė A. B. Po jo mirties pareiškėja faktiškai perėmė sodybą, kartu perėmė ten buvusius daiktus ir dokumentus. Pareiškėja palaidojo brolį, prižiūri kapavietę. Pareiškėja į po brolio mirties likusį gyvenamąjį namą su vyru persikėlė gyventi 2018 m. žiemą ir dabar ten gyvena.
Pareiškėjos atstovė advokato padėjėja Aldona Staškauskienė teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjos pareiškimą, prašė jį tenkinti.
Liudytoja D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra pareiškėjos draugė, tačiau kiek ji metų draugauja su pareiškėja tiksliai nurodyti negali. Dažnai bendraudavo su J. B.. J. B. ir V. B. turėjo 2 vaikus: pareiškėją ir A. B.. Pirmiau mirė pareiškėjos tėtis, paskui mama. Po J. B. mirties namuose liko gyventi pareiškėjos brolis. Pareiškėja palaidojo brolį, tvarkė namą, dabar pati ten gyvena.
Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad draugauja su pareiškėjos šeima. Neatsimena kada mirė pareiškėjos tėvai. Mirus J. B. namuose liko gyventi A. B. Po A. B. mirties namus tvarkė pareiškėja.
Liudytoja M. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos tėvai gyveno kaimynystėje su J. B. ir V. B. (duomenys neskelbtini), maždaug 300–400 metrų atstumu. Po tėvų mirties jos su seserimi atvažiuoja į sodybą. Artimo bendravimo su kaimynais nebuvo, tačiau matydavo, kad yra tvarkomas kiemas, nupjauta žolė, auginamos daržovės. Po J. B. mirties – (duomenys neskelbtini), jos palikimą perėmė sūnus, kuris liko gyventi ir ten gyveno iki savo mirties – 2017 m. vasaros. Jis gyveno vienas, be šeimos, turėjo šuniuką, katiną. A. B. kartais užeidavo ir pasakodavo kaip daržovių užsiaugino, kiemą nusipjovė, šulinį susitvarkė. Po A. B. mirties nežino kaip buvo perimamas turtas. Kai atvažiuodavo savaitgaliais, matydavo kaip atvažiuoja pareiškėja ir tvarkosi. Pareiškėja tvarko sodybą. Mano, kad pareiškėjos noras buvo turėti sau sodybą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas pareiškimas tenkintinas visiškai.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis) ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš byloje pateiktų pareiškėjos dokumentų, pareiškėjos, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad mirus J. B. jos sūnus ir pareiškėjos brolis A. B. liko gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). A. B. naudojosi visais mirusiosios daiktais ir kitu jai priklausančiu turtu. Po A. B. mirties ((duomenys neskelbtini). pareiškėja atsiradusį palikimą faktiškai pradėjo valdyti – prižiūrėjo sodybą, mokėjo mokesčius, grįžo ten gyventi.
Šiuo atveju mirusių J. B. ir A. B. nekilnojamojo turto faktinis valdymas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad A. B., miręs (duomenys neskelbtini), aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią, siekdamas įgyti teises į savo motinos J. B., mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, ir pareiškėja D. N., aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią, siekdama įgyti teises į savo brolio A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo, tai yra faktiškai po palikėjo mirties pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį per įstatymo nustatytą terminą.
Juridiniai faktai nustatomi tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patikslintą pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jo brolio A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.