- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-16
- Bylos Nr.
- eI3-101-423/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės veiklos vertinimo sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. M. patikslintu skundu prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir vertinimo komisija) 2022-03-30 protokolu Nr. 20-P1-92 priimtą sprendimą pritarti tiesioginio vadovo vertinimui ir įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2021 metus.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo padaryti akivaizdūs Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo 9 ir 10 punktų pažeidimai. Tarnybinė veikla, pareiškėjui atsisakius pasirašyti tarnybinės veiklos išvadoje, motyvuotu jo prašymu buvo vertinama vertinimo komisijoje. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog tarnybinės veiklos 2021 metų užduotys buvo iškeltos šešios, visos jos yra įvykdytos ir viršytos. Tiesioginis vadovas trečiosios užduoties rezultatą (3 balai) traktavo kaip nepasiektą, nors rodiklis joje aiškiai numatė rezultato diferencijavimą pagal balus - nuo 4 iki 1. Bendrame pareigūno tarnybinės veiklos vertinime vadovas pažymėjo, kad įvykdytos ne visos užduotys, todėl bendrą metinę veiklą įvertino „gerai“. Su šiuo vertinimu pareiškėjas nesutinka.
Pažymėjo, kad nesutinka su 3 užduoties vertinimu, nes joje buvo nurodyta, jeigu per 2021 metus skyriaus pareigūnai pradės/tęs 6-7 kriminalinės žvalgybos tyrimus, rezultatas bus teigiamas ir pasiektas bei įvertintas 3 balais. Tačiau tarnybinės veiklos rezultatuose tiesioginis vadovas A. G. nurodė, kad sutartas rodiklis 8 kriminalinės žvalgybos tyrimai nepasiektas, todėl skirtas įvertinimas - 3 balai. 2021 m. tarnybinės veiklos užduotyse rodiklis buvo aiškiai apibrėžtas, kaip nurodyta Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo 10 punkte - užduotys turi būti aiškios, įvykdomos ir nustatomos atsižvelgiant į statutinės įstaigos strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ar priemones, taip pat į statutinės įstaigos metinio veiklos plano priemones, pareigūno pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareigūno pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodikliai turi būti aiškūs ir leisti įvertinti, ar pasiektas konkretus tarnybinės veiklos rezultatas, o jų reikšmės - pamatuojamos ir apskaičiuojamos, patikimos ir nesunkiai patikrinamos. Centrinių statutinių įstaigų vadovai gali patvirtinti metodines pareigūnų einamųjų metų užduočių nustatymo ir kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbio rekomendacijas.
Bendroje pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis arba pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, lentelės 3 punkte „Pareigūnas įvykdė ne visas užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius arba pareigūnas vykdė ne visas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ pažymėjo „2“. Nors pirmos užduoties rezultatas viršytas ir suteikti - 4 balai, antros užduoties rezultatas viršytas ir suteikti - 4 balai, trečios užduoties rezultatas - 3 balai, ketvirtos užduoties rezultatas viršytas ir suteikti - 4 balai, penktos užduoties rezultatas - 3 balai, šeštos užduoties rezultatas viršytas ir suteikti - 4 balai. Todėl, pareiškėjo nuomone, minėtos lentelės 3 punkte turėjo būti pažymėta, kad pareigūnas įvykdė užduotis ir viršijo kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius arba pareigūnas nepriekaištingai vykdė visas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir suteikti 4 balai. Tokiu būdu, atsakovas pažeidė Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus.
Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, pagal kuriuos vertinamas pareigūnų tinkamumas einamoms pareigoms ir kvalifikacija, turi savo reikšmes. Kiekviena tarnybinės veiklos vertinimo kriterijaus reikšmė vertinama nuo 1 iki 5 balų. Susumavus į vertinimo anketą įrašytus pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų balus, atitinkamai nustatomas bendras tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimas. Mažiausias įvertinimas yra 1 (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas - 4 (labai gerai) balai. Bendras pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas vertinimo išvadoje pagal bendrą pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis arba pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimų vidurkį.
Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir bendrą pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą. Įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas vertinimo išvadoje pateikia vieną iš Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 15, 17 ar 18 dalyse nurodytų pasiūlymų ir nurodo tokio pasiūlymo motyvus.
Mano, kad vertinimo komisija buvo šališka, palaikė tik tiesioginio vadovo vertinimo poziciją, tinkamai neišnagrinėjo 2022-02-26 tarnybinės veiklos vertinimo išvados ir paliko galioti tiesioginio vadovo nustatytą vertinimą - „gerai“. Prašė patikslintą skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau - ir Kauno AVPK) su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad vertinimo komisijoje atliktas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas yra teisingas. Nurodė, jog pareiškėjui 2021-03-01 buvo suformuluotos tarnybinės veiklos 2021 metų užduotys Nr. 5-TVV-12871. Pareiškėjo tiesioginis vadovas Kauno AVPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos (toliau - KP NNTV) viršininkas A. G. atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2021 metus, kurio rezultatus nurodė 2022-02-26 tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-8926 (toliau – ir Vertinimo išvada). Pareiškėjo tarnybinė veikla už 2021 metus buvo įvertina „gerai“. Nesutikdamas su Vertinimo išvada, pareiškėjas 2022-03-03 pateikė prašymą dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje, kuriame nurodė nesutikimo su Vertinimo išvada motyvus, prašė peržiūrėti vertinimo rezultatus ir jo 2021 metų tarnybinę veiklą įvertinti „labai gerai“. Vertinimo komisija 2022-03-30 posėdyje nusprendė pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2021 metus įvertinti „gerai“, t. y. sutiko su Vertinimo išvadoje pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu.
Pareiškėjui buvo suformuluota 3-ioji užduotis - vykdyti proaktyvią kriminalinę žvalgybą, siekiant atskleisti ir ištirti nusikalstamas veikas pagal kompetenciją. Šios užduoties siektini rezultatai nurodyta: siekiama reikšmė - 1) KP NNTV 2 skyriuje pradėti/tęsiami mažiausiai 8 kriminalinės žvalgybos tyrimai pagal privalomą kompetenciją. Atlikti ne mažiau 10 asmenų atžvilgiu žvalgybinius tyrimus. Pradėti/tęsiami 8 ir daugiau kriminalinės žvalgybos tyrimai - 4 balai. Pradėti/tęsiami 6-7 kriminalinės žvalgybos tyrimai - 3 balai. Pradėti/tęsiami 4-5 kriminalinės žvalgybos tyrimai - 2 balai. Pradėti/tęsiami 3 kriminalinės žvalgybos tyrimai -1 balas. Taigi, kaip siekiama reikšmė, siekiant 4 balų įvertinimo, turi būti pripažinta, kad užduotis įvykdyta nepriekaištingai, pradėjus/tęsiant mažiausiai 8 kriminalinės žvalgybos tyrimus. Toliau nurodyta, kokie balai bus skiriami pradėjus/tęsus mažiau nei 8 tyrimus. Todėl siekiant konstatuoti, kad užduotis yra visiškai įvykdyta, turėjo būti pradėti/tęsiami mažiausiai 8 kriminalinės žvalgybos tyrimai. Šiuo atveju, buvo pradėti/tęsiami 6 kriminalinės žvalgybos tyrimai, tai atitinka užduoties siekiamuose rezultatuose nurodytą 3 balų įvertinimą ir tai nereiškia, kad pasiektas teigiamas rezultatas.
Pažymėjo, jog nepagrįstas pareiškėjo skundo motyvas, jog atsakovas pažeidė Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Aprašas) 9 ir 10 punktų reikalavimus. Pagal Aprašo 9 punktą, 4 balais gali būti įvertinama tik nustačius, kad yra atliktos visos užduotys, o kai kurie rodikliai yra viršyti, t. y. užduotys atliktos geriau nei buvo numatyta. Kad pareigūno užduočių atlikimas būtų įvertintas 3 balais būtina konstatuoti, kad pareigūnas įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius arba pareigūnas vykdė visas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas įvykdė didžiąją dalį užduočių, kai kuriuos rodiklius viršijo. Tačiau trečioji ir penktoji užduotys įvykdytos nebuvo, nepasiekus suformuoto rodiklio, todėl nėra pagrindo pareiškėjo užduočių atlikimą vertinti ne tik 4 balais, bet ir 3 balais. Pareiškėjo užduočių atlikimas atitinka 2 balų vertinimo kriterijaus aprašymą - pareigūnas įvykdė ne visas užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius arba pareigūnas vykdė ne visas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Atsakovo nuomone, Aprašo 10 punkto reikalavimų pažeidimą galima būtų konstatuoti, jeigu tarnybinės veiklos užduotys būtų suformuluotos abstrakčiai, nenurodant konkretaus rodiklio, kas leistų tiesioginiam vadovui subjektyviai, vadovaujantis vien savo nuomone, patirtimi ar įsivaizdavimu, vertinti, ar užduotis buvo vykdoma pakankamai intensyviai. Šiuo atveju, pareiškėjui suformuluotos užduotys yra aiškios ir konkrečios - kiekvienoje užduotyje numatytas konkrečiu skaičiumi arba procentine dalimi išreikštas rodiklis, kurį pasiekus laikoma, kad užduotis įvykdyta.
Pažymėjo, jog vertinimo komisijos posėdyje pareiškėjas išdėstė papildomus motyvus, atsakė į šios komisijos narių klausimus. Vertinimo komisijos nariai aptarė pareiškėjo tarnybinę veiklą, jo argumentus, pateikė savo vertinimą dėl užduočių atlikimo, atsižvelgė ir įvertino galimas jų neatlikimo priežastis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašė patikslintą skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2022-03-30 protokolu Nr. 20-P1-92 priimto sprendimo - pritarti pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimui ir pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2021 metus įvertinti – „gerai“, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjui 2021-03-01 buvo suformuluotos tarnybinės veiklos 2021 metų užduotys Nr. 5-TVV-12871. Kauno AVPK KP NNTV A. G. (tiesioginis pareiškėjo vadovas) atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2021 metus, kurio rezultatai pateikti 2022-02-26 tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 5-TVV-8926. Pareiškėjo tarnybinė veikla už 2021 metus buvo įvertina „gerai“. Nesutikdamas su tokia išvada, pareiškėjas 2022-03-03 pateikė prašymą dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje Nr. 20-PR4-1443, prašė peržiūrėti vertinimo rezultatus ir jo 2021 metų tarnybinę veiklą įvertinti „labai gerai“. Vertinimo komisija 2022-03-30 posėdyje nusprendė pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2021 metus įvertinti „gerai“, t. y. sutiko su Vertinimo išvadoje pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu. Vertinimo komisijos rezultatai pateikti 2022-04-01 posėdžio protokole Nr. 20-P1-92. Ginčijamas vertinimo komisijos sprendimas buvo priimtas atlikus kasmetinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą.
Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) bei su įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai – Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142.
Statuto 34 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2019-12-31) nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. To paties straipsnio 6 – 8 dalyse reglamentuota, jog pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas; tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai; tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą derina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas paskyręs asmuo) ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybines veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai (toliau – vertinimo komisija). Pareigūno, kurio tarnybinė veikla įvertinta gerai, iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia ir iki kito jo tarnybinės veiklos vertinimo jam paliekama gauta pareiginė alga.
Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant (Statuto 34 str. 12 d.). Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (Statuto 34 str. 14 d.). Vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą gerai, iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia (Statuto 34 str. 16 d.).
Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo procedūros, tvarka ir kriterijai reglamentuoti Apraše (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019-02-13). Aprašo 5-9 punktuose nurodyta, kad pasibaigus kalendoriniams metams, tiesioginis vadovas pateikia vertinamam pareigūnui Pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo anketą. Pareigūnas vertinimo anketą užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos; atlikus Aprašo 5 punkte nurodytus veiksmus, pareigūnas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos. Šis pokalbis, tiesioginiam vadovui ir pareigūnui susitarus, gali vykti naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su pareigūno užpildyta vertinimo anketa; tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su pareigūnu metu: aptaria pareigūno užpildytą vertinimo anketą ir pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms; aptaria pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o kai vertinama statutinės įstaigos vadovo ar statutinės įstaigos struktūrinio padalinio vadovo tarnybinė veikla, aptaria jo pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant jam ir atitinkamai jo vadovaujamai statutinei įstaigai arba vadovaujamam statutinės įstaigos struktūriniam padaliniui nustatytas užduotis; nustato jo ir atitinkamai jo vadovaujamos statutinės įstaigos ar vadovaujamo statutinės įstaigos struktūrinio padalinio einamųjų metų užduotis; aptaria pareigūno karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą; po Aprašo 7 punkte nurodyto pokalbio tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo joje atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu ir nurodo kitokį balą), surašo pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir pareigūno tarnybinės veiklos einamųjų metų užduotis; vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją, tarnybinę veiklą - pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant Aprašo 7.3 papunktyje nurodytas užduotis, o kai užduotys nenustatomos – pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai, vykdant nustatytas užduotis, o kai užduotys nenustatomos - pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o kai vertinama statutinės įstaigos vadovo ar statutinės įstaigos struktūrinio padalinio vadovo tarnybinė veikla, pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant jam ir atitinkamai jo vadovaujamai statutinei įstaigai arba vadovaujamam statutinės įstaigos struktūriniam padaliniui nustatytas užduotis vertinami pagal vertinimo išvados II skyriuje nustatytus vertinimo kriterijus. Mažiausias įvertinimas pagal šiuos kriterijus yra 1 balas (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas - 4 balai (labai gerai); pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, pagal kuriuos vertinamas pareigūnų tinkamumas einamoms pareigoms ir kvalifikacija, turi savo reikšmes. Kiekviena tarnybinės veiklos vertinimo kriterijaus reikšmė vertinama nuo 1 iki 5 balų. Susumavus į vertinimo anketą įrašytus pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų balus, atitinkamai nustatomas bendras tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimas. Mažiausias įvertinimas yra 1 (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas - 4 (labai gerai) balai. Bendras pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas vertinimo išvadoje pagal bendrą pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis arba pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimų vidurkį; vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir bendrą pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą. Įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas vertinimo išvadoje pateikia vieną iš Statuto 34 straipsnio 15, 17 ar 18 dalyse nurodytų pasiūlymų ir nurodo tokio pasiūlymo motyvus.
Užduotys turi būti aiškios, įvykdomos ir nustatomos atsižvelgiant į statutinės įstaigos strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ar priemones, taip pat į statutinės įstaigos metinio veiklos plano priemones, pareigūno pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareigūno pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodikliai turi būti aiškūs ir leisti įvertinti, ar pasiektas konkretus tarnybinės veiklos rezultatas, o jų reikšmės - pamatuojamos ir apskaičiuojamos, patikimos ir nesunkiai patikrinamos (Aprašo 10 p.).
Tiesioginis vadovas pareigūną su vertinimo išvada ir tarnybinės veiklos užduočių forma supažindina pasirašytinai. Pareigūnui atsisakius pasirašyti, kad su vertinimo išvada ir tarnybinės veiklos užduočių forma susipažino, tiesioginis vadovas surašo aktą, kurį pasirašo tiesioginis vadovas ir tiesioginio vadovo prašymu bet kuris statutinės įstaigos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Tokiu atveju tarnybinės veiklos vertinimo procedūra tęsiama Aprašo nustatyta tvarka (Aprašo 14 p.).
Aprašo 20 - 32 punktai numato, jog pareigūno, kurio tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertino gerai, tarnybinė veikla vertinimo komisijoje vertinama tik pareigūno rašytiniu motyvuotu prašymu; apie būsimą pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje pareigūnas informuojamas raštu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo pradžios; pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą; pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos - vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo; vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais; pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimui, vertinimo komisijos nariai aptaria busimąjį pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo. Vertinimo komisija sprendimus priima posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsų dauguma. Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia vertinimo komisijos pirmininko balsas; pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai, vertinimo komisija priima sprendimą dėl vieno iš Statuto 34 straipsnio 15, 16, 17 ar 18 dalyje nurodytų pasiūlymų pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pateikimo; pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą ir priėmus Aprašo 30 punkte nurodytą sprendimą, pareigūnas apie tai informuojamas žodžiu vertinimo komisijos posėdžio metu.
Šiuo atveju vertinimo komisija, patikrinusi pareiškėjo tiesioginio vadovo atlikto tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumą, kitus turimus duomenis, išklausiusi pareiškėją ir jo tiesioginį vadovą, sprendė, jog pareiškėjo tiesioginio vadovo pateikta Vertinimo išvada buvo pagrįsta, todėl vertinimo komisija įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą „gerai".
Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje įvertinta tarnybinė veikla. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta Vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Apraše pateiktų rekomendacijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) 2013-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-166/2013, 2014-01-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013). Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl Vertinimo išvados pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją.
Byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, kad tiesioginis vadovas pareiškėjui suformuotą 3-ąją užduotį (dėl kurios iš esmės ir vyksta ginčas) įvertinimo 3 balais, nepasiekus sutarto rodiklio (pradėti/tęsiami 6 kriminalinės žvalgybos tyrimai). Pareiškėjui suformuluota tarnybinės veiklos 2021 metų 3-oji užduotis „Vykdyti proaktyvią kriminalinę žvalgybą, siekiant atskleisti ir ištirti nusikalstamas veikas pagal kompetenciją“. Kaip šios užduoties siektini rezultatai nurodyta: siekiama reikšmė - 1) KP NNTV 2 skyriuje pradėti/tęsiami mažiausiai 8 kriminalinės žvalgybos tyrimai pagal privalomą kompetenciją. Atlikti ne mažiau 10 asmenų atžvilgiu žvalgybinius tyrimus. Pradėti/tęsiami 8 ir daugiau kriminalinės žvalgybos tyrimai - 4 balai. Pradėti/tęsiami 6-7 kriminalinės žvalgybos tyrimai - 3 balai. Pradėti/tęsiami 4-5 kriminalinės žvalgybos tyrimai - 2 balai. Pradėti/tęsiami 3 kriminalinės žvalgybos tyrimai -1 balas. Taigi, kaip siekiama reikšmė, siekiant 4 balų įvertinimo, t. y. pripažinti, kad užduotis įvykdyta turėjo būti pradėti/tęsti mažiausiai 8 kriminalinės žvalgybos tyrimus. Minėtoje užduotyje konkrečiai ir aiškiai įvardinta, kokie balai bus skiriami pradėjus/tęsus mažiau nei 8 tyrimus. Akivaizdu, kad siekiant konstatuoti, kad užduotis yra visiškai įvykdyta, pareiškėjo vadovaujamame skyriuje turėjo būti pradėti/tęsiami mažiausiai 8 kriminalinės žvalgybos tyrimai. Nepasiekus šio skaičiaus, skirti 4 balų įvertinimą nebuvo pagrindo. Šiuo atveju, pareiškėjo vadovaujamame skyriuje buvo pradėtos/tęsiamos 6 kriminalinės žvalgybos tyrimų bylos (toliau – ir kžtb), tai atitinka užduoties siekiamuose rezultatuose nurodytą 3 balų įvertinimą. Taigi, pareiškėjo tiesioginis vadovas pagrįstai nurodė, kad sutartas rodiklis 8 kžtb tyrimai nepasiektas, todėl veikla vertinama 3 balais. Priešingai nei teigia pareiškėjas, 3 balų įvertinimas nereiškia nesuponuoja išvados, kad užduotis buvo visiškai įvykdyta ir veikla turi būti įvertinta 4 balais.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarnybinės veiklos 2021 metų užduotyse yra numatytos rizikos, kurioms esant minėtos užduotys gali būti neįvykdytos (aplinkybės, kurios gali turėti neigiamą įtaką šių užduočių įvykdymui), t. y. žmogiškieji faktoriai (nedarbingumas dėl ligos, slauga, visų rūšių atostogos ir kt. laikotarpiai neprilyginti darbo laikui); nenumatytos aplinkybės; finansiniai ištekliai (negavus papildomų lėšų iš PD apmokėti už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis ir kt.); teisės aktų pasikeitimai; ikiteisminių tyrimų trukmę įtakojantys ilgai trunkantys Europos tyrimo orderiai, įvairios ekspertizės, ūkinės finansinės veiklos tyrimai. Pažymėtina, kad šios rizikos yra pildomos suderinus su pareigūnu (pareiškėju). Analizuojant rizikos veiksnius, turi būti įvertinti išoriniai (pvz., teisės aktuose nustatytų terminų) ir vidiniai (pvz., žmogiškųjų išteklių kaita ir kt.) veiksniai, kurie gali turėti įtakos užduočių vykdymui. Taip pat turi būti įvertintas šių veiksnių rizikos dydis bei galimybės šią riziką valdyti. Pareigūnas turi prisiimti visą atsakomybę dėl rezultato, jeigu turi galimybę jį įtakoti. Rizika, kuriai esant einamųjų metų užduotys gali būti neįgyvendintos, įvardijama kaip tam tikro atsitikimo ir jo sukeltų padarinių galimybė.
Šiuo atveju pareiškėjo ir jo atstovės nurodytos aplinkybės, kad per 2021 metus nebuvo teisinio pagrindo pradėti ne mažiau nei 8 kžtb, nelaikytinos rizika, kuriai esant galėjo būti neįvykdyta užduotis, kadangi ši aplinkybė nebuvo numatyta rizikos vertinime. Kitų objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kitas nustatytas rizikas (nedarbingumas, atostogos ir kaip jos konkrečiai įtakojo veiklos rezultatą), byloje nėra. Vertinimo komisija pagrįstai pastebėjo, kad pareiškėjas, kaip struktūrinio padalinio vadovas, suvokdamas, kad užduotys gali būti neįvykdytos dėl darbuotojų trūkumo, galėjo ir privalėjo spręsti šią problemą, kreipdamasis, dėl etatų didinimo, tačiau tokia galimybe jis nepasinaudojo. Taigi, pareiškėjas šiuo atveju privalo prisiimti visą atsakomybę dėl rezultato.
Vadovo išvados skiltyje „Pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis arba pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ pažymėtas 2 balų įvertinimas už tai, kad pareigūnas įvykdė ne visas užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius arba pareigūnas vykdė ne visas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Su šiuo įvertinimu pareiškėjas nesutinka, kadangi, jo nuomone, visos užduotys buvo įvykdytos arba viršytos, todėl užduočių atlikimas turėjo būti įvertinimas 4 balais, o tiesioginis vadovas užduočių atlikimą įvertinęs 2 balais nesilaikė Aprašo 9 punkto reikalavimų.
Šis skundo motyvas laikytinas nepagrįstu, kadangi Aprašo 9 punktas numato, jog pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai, vykdant nustatytas užduotis, o kai užduotys nenustatomos - pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o kai vertinama statutinės įstaigos vadovo ar statutinės įstaigos struktūrinio padalinio vadovo tarnybinė veikla, pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant jam ir atitinkamai jo vadovaujamai statutinei įstaigai arba vadovaujamam statutinės įstaigos struktūriniam padaliniui nustatytas užduotis vertinami pagal vertinimo išvados II skyriuje nustatytus vertinimo kriterijus. Mažiausias įvertinimas pagal šiuos kriterijus yra 1 balas (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas - 4 balai (labai gerai).
Pažymėtina, kad šioje teisės normoje nėra nustatyta, jog kiekviena užduotis privalo būti vertinama konkrečiu balu, o vertinamas bendras rezultatas, apibendrinant užduočių vykdymą, pažymint balą, kuris atitinka išvados formoje nurodytą vertinimo kriterijaus aprašymą. Vadovo išvados skyriuje „Pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis arba pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ prie kiekvieno balo apibūdintas konkretus užduočių atlikimo vertinimo kriterijus, kuriame nustatytos sąlygos, kada gali būti skiriamas atitinkamas balas. Kad pareigūno tarnybinės veiklos rezultatai, vykdant užduotis būtų įvertinti 4 balais, būtina konstatuoti, kad pareigūnas įvykdė užduotis ir viršijo kai kuriuos sutartus vertinimo rodiklius arba pareigūnas nepriekaištingai vykdė visas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; įvertinant 3 balais - būtina konstatuoti, kad pareigūnas įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius arba pareigūnas vykdė visas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas įvykdė didžiąją dalį užduočių, kai kuriuos rodiklius viršijo. Tačiau trečioji ir penktoji užduotys įvykdytos nebuvo, nepasiekus suformuoto rodiklio (užduoties). Nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo pareiškėjo užduočių atlikimą vertinti 4 ar 3 balais, užduočių atlikimas atitinka 2 balų vertinimo kriterijaus aprašymą - pareigūnas įvykdė ne visas užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius arba pareigūnas vykdė ne visas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareiškėjo tiesioginis vadovas A. G.. Liudytojas taip pat patvirtino, kad jis, vertindamas užduočių atlikimą, vadovavosi turimais statistiniais duomenimis apie pareiškėjo vadovaujamame padalinyje vykdytą veiklą, atliktus tyrimus, tvarkytą informaciją, todėl galimybės kitaip vertinti turimus duomenis nebuvo.
Aprašo 9 punkte taip pat nustatyta, kad bendras pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas vertinimo išvadoje pagal bendrą pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis arba pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimų vidurkį. Taigi, bendras pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimas turėjo būti nustatomas išvedant trijų sudedamųjų dalių (rezultatai vykdant nustatytas užduotis, tinkamumas einamoms pareigoms ir kvalifikacija) vidurkį. Šiuo atveju, pareiškėjo tinkamumas einamoms pareigoms ir kvalifikacija buvo įvertinti maksimaliais balais - 4, o veiklos rezultatai atliekant užduotis buvo pagrįstai įvertinti 2 balais, todėl išvedus vidurkį, t. y. susumavus visus balus ir padalinus iš 3, gaunamas rezultatas 3,33, kas atitinka įvertinimą „gerai“.
Iš visos vertinimo medžiagos akivaizdu, jog formuojamoms užduotys buvo aiškios, nustatomos atsižvelgiant į statutinės įstaigos strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ar priemones, taip pat į statutinės įstaigos metinio veiklos plano priemones, pareigūno pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareigūno pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, vertinimo rodikliai buvo aiškūs ir leisti įvertinti, ar pasiektas konkretus tarnybinės veiklos rezultatas, o jų reikšmės - pamatuojamos ir apskaičiuojamos, patikimos ir nesunkiai patikrinamos. Taigi, Aprašo 10 punkto reikalavimai pažeisti nebuvo. Vadovo išvadoje nurodytas konkrečiu skaičiumi išreikštas užduoties įvykdymo rezultatas.
Pažymėtina, kad papildomus motyvus pareiškėjas išdėstė Komisijos posėdžio metu, atsakė į Komisijos narių klausimus. Komisijos nariai aptarė pareiškėjo tarnybinę veiklą, jo išsakytus argumentus, pateikė savo vertinimą dėl užduočių atlikimo, atsižvelgė ir įvertino galimas neatlikimo priežastis.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Komisijos 2022-03-30 protokolu Nr. 20-P1-92 priimtas sprendimas pritarti pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimui, kuriuo pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2021 metus įvertinta - „gerai“, yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus šį skundo reikalavimą nėra pagrindo tenkinti reikalavimą ir įpareigoti atsakovą atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2021 metus.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999- 01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje, aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 - 196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P736-l 51/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P323-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146- 216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.