- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- e2S-862-392/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07906-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius (pirm.)
- Atsakovas
- M. L.
- Ieškovas
- J. L.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui M. L. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių teisinių pasekmių, trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, institucija išvadai teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama panaikinti tarp šalių sudarytos santuokos apskaitos akto įrašą dėl atsakovo kaltės, iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, palikti ieškovei turimą pavardę, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko J. L. išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 345 Eur iki jo pilnametystės, nepilnamečio vaiko A. L. išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 Eur iki jo pilnametystės, priteisti iš atsakovo 4 140 Eur nepilnamečio vaiko J. L. išlaikymo įsiskolinimą ir 3 000 Eur nepilnamečio vaiko A. L. išlaikymo įsiskolinimą, padalinti santuokos metu įgytą turtą, nustatyti prievolių pobūdį, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 697,59 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį ir 210 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną nepilnamečio vaiko J. L. išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 345 Eur, ir laikiną nepilnamečio A. L. išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 Eur. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tuo, kad atsakovas neteikia vaikams išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo M. L. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 220 Eur kiekvienam vaikui nuo pradinio ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Paskyrė ieškovę J. L. priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nutartį dėl išlaikymo priteisimo nutarė vykdyti skubiai.
4. Teismas nustatė, kad šalys turi du nepilnamečius sūnus – J. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, jog siekiant užtikrinti, kad šalių nepilnamečių vaikų būtinųjų kasdienių poreikių patenkinimui būtų pastoviai ir laiku teikiamas išlaikymas, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
5. Teismas nurodė, jog byloje dar nėra surinkta išsamių duomenų apie šalių galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Juos teismas galės įvertinti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali nustatyti kiekvienam vaikui reikalingų lėšų dydžio ir proporcijų, kuriomis šalys turi prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo. Teismas spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, atsižvelgė į teismų praktiką vaikui priteistino laikino išlaikymo dydžio klausimu, orientacinį minimalios mėnesinės algos, reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijų ir nutarė ieškovės prašymą tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą kiekvienam vaikui po 220 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo pradinio ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. kovo 17 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas (apeliantas) M. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, priteisiant J. L. ir A. L. laikinojo išlaikymo dydį po 150 Eur kiekvienam. Atskirojo skundo argumentai:
6.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes priimta vadovaujantis vienašališkais ieškovės pareiškimais, neišklausius ir neįvertinus atsakovo situacijos ir esamos finansinės padėties.
6.2. Apeliantas nurodo, kad ieškovės pateikta poreikių lentelė neatitinka realios situacijos, susijusios su vaikų išlaikymu. Ieškovė, nurodydama vaiko poreikius, akivaizdžiai padidino sumas, su tikslu tik iš atsakovo prisiteisti kuo didesnį išlaikymą. Ieškovės nurodytos sumos gerokai viršija jos turimas pajamas ir galimybes tenkinti tiek savo, tiek vaikų poreikius.
6.3. Apeliantas nesutinka su ieškovės nurodyta abiejų vaikų maisto poreikiams nurodyta suma maistui, nes vaikai yra sveiki, nėra alergiški maisto produktams, valgo įprastą maistą, todėl maistui skirtina suma turėtų būti mažesnė. Neadekvati vaikų būreliams nurodyta skirtina suma, be to šis poreikis nėra priskirtinas prie būtinųjų poreikių, todėl ieškovė turėtų pirmiausiai išnaudoti galimybes vaikus leisti lankyti valstybės finansuojamus nemokamus būrelius. Jaunesnis sūnus nelanko jokių būrelių, tačiau išlaidos taip pat paskaičiuotos. Apeliantas taip pat nesutinka su vitaminams skirtina suma. Nesutinka su laisvalaikiui skirtina suma, nes šis poreikis nėra priskirtinas prie būtinųjų. Šio poreikio tenkinimui skirti tikslinga apie 15 Eur kiekvienam. Nors ieškovė nurodo, kad vaikų vežiojimui į mokyklą reikia skirti apie 70 Eur, tačiau apeliantas teigia, jog vaikų mokymosi įstaigos nuo namų nutolusios tik 4 km, vyresnįjį sūnų į mokyklą veža valstybinis transportas. Nesutinka su ieškovės nurodyta suma, kuri skirta drabužiams ir avalynei, knygoms, kanceliarinėms prekėms, nes kiekvieną mėnesį jų pirkti nereikia.
6.4. Apeliantas teigia, jog dėl įvesto karantino, šiuo metu nedirba, neturi pajamų. Supranta, jog negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikams išlaikymą ir nesiekia išvengti pareigos išlaikyti savo vaikus, tačiau atsižvelgęs į dabartinę situaciją, šiuo metu vaikams gali teikti tik po 150 Eur kiekvienam. Mano, jog tokio išlaikymo suma pilnai patenkintų vaikų poreikius. Reali bendra suma vaikų išlaikymui, apelianto nuomone, yra apie 526 Eur. Kadangi abiejų tėvų pareiga užtikrinti vaiko išlaikymą, tai abi šalys vaiko išlaikymui turėtų skirti po 263 Eur. Be to, ieškovė abiejų vaikų išlaikymui gauna apie 120 Eur išmoką iš valstybės, todėl dalį patiriamų vaiko poreikių yra galimybė tenkinti iš minėtos sumos.
6.5. Teismo skundžiama nutartimi priteistas išlaikymo vaikams dydis neatitinka protingumo principo, nes atsakovui sumokėjus išlaikymą jam praktiškai nelieka pajamų pragyvenimui. Teismas netinkamai taikęs teismų praktikos išaiškinimus, be jokio pagrįsto pagrindo išlaikymo dydį susiejo tik su minimalios mėnesinės algos kriterijumi, nors turėjo įvertinti būtent vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį ir tik tuomet įvertinus šias aplinkybes nuspręsti dėl vaikams priteisiamo laikino išlaikymo dydžio. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti, kad ir kokie būtų vaiko poreikiai, daugiau, nei tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.
Atsiliepimas
7. Ieškovė J. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad visos ieškovės prašomos priteisti sumos yra realios, pagrįstos ir faktiškai skiriamos vaikų išlaikymui, tenkinant ne tik minimalius būtiniausius poreikius, bet ir gerinant socialinius įgūdžius, t. y. lankant papildomas veiklas, dalyvaujant draugų gimtadieniuose, išvykstant į lankytinas vietas, mokyklos organizuojamas išvykas, darželyje organizuojamus mokamus spektaklius ir pan. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, jog jos nurodytos išlaikymo vaikams sumos yra padidintos. Atsakovas deklaratyviai vardina jo manymu per dideles ieškovės paskaičiuotas sumas, tačiau nei vieno savo teiginio, paskaičiavimo nepagrindžia jokiais įrodymais. Ieškovės žiniomis, atsakovas gyvena name, kurį nuomojasi kartu su broliu, neabejotinai gauna pajamas (išmokas, pajamas) iš valstybės. Atsakovo nurodomi sunkumai susirasti kitą darbo vietą nėra racionalūs, nes atsakovas gali keisti specializaciją, jeigu neranda darbo kurioje nors jam artimoje srityje. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, kitų išlaikytinių neturi, turi didelę darbo patirtį. Skundžiama nutartis yra pagrįsta, atitinka protingumo ir teisingumo principus, sumažinus laikino išlaikymo sumą būtų akivaizdžiai pažeidžiami nepilnamečių vaikų bei ieškovės interesai, nes nepagrįstai būtų perkelta žymiai didesnė vaikų išlaikymo dalis būtent ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
11. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas būtent ir garantuoja nuolatinio, reguliariai teikiamo, pastovaus dydžio išlaikymo teikimą šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo pusės. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas, būdamas tėvu, savo vaikų atžvilgiu turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas, kurios negali būti perkeliamos kitiems asmenims ar panaikinamos vien tik dėl tėvo subjektyvaus nenoro ar negalėjimo dirbti ir/ar daugiau uždirbti.
12. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino apelianto finansinės padėties ir turimų lėšų. Pasak apelianto, jis šiuo metu nedirba ir neturi pajamų, todėl šiuo metu vaikams gali teikti tik po 150 Eur kiekvienam. Mano, jog tokio išlaikymo suma pilnai patenkintų vaikų poreikius. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Apeliantas nurodydamas, jog gali teikti tik po 150 Eur laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui, niekaip nepagrindė, kad ši suma yra pakankama nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių užtikrinimui. Nors atsakovas teigia, jog šiuo metu nedirba ir neturi lėšų, todėl negali teikti nustatyto dydžio išlaikymo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, jis nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, jog jo galimybės dirbti būtų apribotos dėl sveikatos būklės. Tuo tarpu įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės užtikrinti vaikų poreikius, o kartu ir nesudaro teisinio pagrindo nei panaikinti, nei sumažinti laikinai priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Kaip jau minėta, šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog laikino išlaikymo po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovo šiuo atveju užtikrina nepilnamečių vaikų interesus, atitinka formuojamą teismų praktiką, taip pat nepažeidžia ir atsakovo teisių bei interesų.
14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovo M. L. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.