- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- 1-101-470/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Kaltinamasis
- R. P.
- Nukentėjusysis
- J. R.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, teistas:
1) 1982-08-16 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 112 str. 1 d. -1 metams pataisos darbų,
2) 1983-09-14 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 148 str. 2 d.- 8 metams laisvės atėmimu,
3) 1991-07-31 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal BK 2011 str. 2 d.- 3 metams laisvės atėmimu,
4) 1995-09-15 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 232(1) str. 1 d.- 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu,
5) 2001-11-30 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 272 str. 2 d. - 4 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu su turto už 2000 Lt konfiskavimu,
6) 2004-11-18 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. - 8 mėnesiams laisvės atėmimu, taikant BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams,
7) 2005-07-22 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d.- 1 metams 6 mėnesiams, remiantis BK 64 str. bausmė subendrinta su 2004-11-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistas 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimu,
8) 2009-02-23 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. bei 259 str. 2 d. - 30 parų arešto bausme,
9) 2009-04-17 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. - 30 parų arešto bausme,
10) 2011-09-16 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d.- 10 mėnesių laisvės atėmimu,
11) 2013-11-18 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d.- 24 paros arešto, pritaikius BK 64¹ str. bausmė sumažinta trečdaliu iki 16 parų arešto, bausmę atlikęs,
kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis R. P. 2016 m. liepos 8 d. apie 21.00 valandą bute (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smogė kumščiu ne mažiau kaip keturis smūgius J. R. į veidą, šiam nukritus ant grindų, spyrė ne mažiau kaip keturis kartus J. R. į šonus, krūtinę ir nugarą, tokiu būdu padarydamas nosies kaulų lūžimą, kraujosruvas abiejų akių vokų odoje ir poodyje, nosies nugarėlės kairėje pusėje, dešinėje prieausinėje srityje, kairiame žaste, krūtinės kairėje pusėje, pilvo viršutinėje dalyje ir nugaros dešinėje pusėje, kraujosruvą ir nubrozdinimą viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, apatinio žandikaulio kairės pusės III danties pilną trauminį išnirimą bei II danties panirimą ir lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo J. R. sveikatą, kadangi dėl nosies kaulų lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis R. P. kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2016 m. vasarą, tikslios datos neatsimena, dienos metu (duomenys neskelbtini) parduotuvės, susitiko vyriškį, vedžiojantį šunį. Tuo metu turėjo su savimi butelį 1 litro talpos stipraus alaus, o vyras, atrodo, turėjo vyno. Abu pasikalbėjo, susipažino, vyras prisistatė vardu J., dabar žino, kad tai J. R., jie išsiaiškino, kad abu yra muzikantai. Vyriškis pasikvietė užeiti pas jį į svečius. Eidami dar nusipirko alaus, kurį išgėrė to vyro namuose, abu bendravo, vyras parodė savo įrašus. Tuomet jis pasikvietė J. R. į svečius pas save (duomenys neskelbtini), kur gyvena su drauge G. V.. Vyriškis kvietimą priėmė, pakeliui į jo namus nusipirko dar alaus. Jo sugyventinės namuose abu gėrė alų ir kalbėjo apie muziką. Sugyventinė G. V. tuo metu buvo virtuvėje. Bekalbant J. R. ėmė šaipytis iš jo pomėgių ir skonio, dėl ko jis įsižeidė ir supykęs smūgiavo pašnekovui į veidą. Nepripažįsta spyręs jam kojomis ar sudavęs daugiau smūgių. Tada J. R. išėjo iš jo sugyventinės buto. Vėliau jie buvo susitikę, susitarė dėl 300 eurų žalos atlyginimo, tačiau jis neturėjo pinigų ir žalos J. R. neatlygino.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. P. kaltė pilnai įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis J. R. parodė, kad 2016 m. liepos 8 d. apie 16 val. jis S. gatvėje esančiame parkelyje vedžiojo šunį ir sutiko iš matymo pažįstamą, kaip dabar žino, R. P.. Jie abu pasikalbėjo, abu buvę muzikantai, todėl pasikvietė R. į svečius paklausyti savo muzikos įrašų. Namuose pas jį daugiau nieko nebuvo, tik jie abu. Sėdėdami išgėrė du litrus alaus. Po to R. P. pasikvietė jį pas save į svečius, norėjo parodyti, kaip groja gitara. Jis nuėjo pas R. P. į namus (duomenys neskelbtini). Eidami dar nusipirko du litrus alaus. Pas R. P. namuose gėrė nusipirktą alų. Bute dar buvo R. P. sugyventinė, kaip dabar žino G. V.. Vienu momentu R. P. kažkur išėjo, ir tada G. V. pasakė, kad R. P. yra girtas, darosi agresyvus, todėl pasiūlė jam išeiti namo. Jis atsikėlė ir norėjo eiti namo, bet dar užėjo į tualetą, o kai norėjo išeiti, atidarė duris, pamatė stovintį R. P., kuris jam kumščiu kirto į veidą, po to dar sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veidą ir jis nuo smūgių nugriuvo. Tada jam gulinčiam R. P. spyrė kojomis į įvairias kūno vietas: į šonus, į krūtinę, kiek kartų prisiminti negali, nes nuo smūgių į veidą prarado orientaciją. Girdėjo, kaip spiegė R. P. sugyventinė G. V.. Po to jis nepamena įvykių pabaigos, atsipeikėjo tik eidamas namo. Kitą dieną 2016-07-09 R. P. atėjo pas jį į namus, atsiprašė ir jie susitarė, kad R. P. jam atlygins 300 Eur žalą, todėl nesikreipė į policiją, pareiškimo nerašė. Tačiau pagal susitarimą jam R. P. nieko neatlygino, jis pasidarė savo iniciatyva kūno tyrimą pas med. ekspertus. Jis dėl įvykio nukentėjo, nes jam buvo išmušti du dantys, kiti dantys išklibinti, jis juos tvarkėsi pas stomatologą, patyrė materialinių išlaidų, taip pat patyrė ir neturtinę žalą, dėl skausmo ir neigiamų išgyvenimų, be to, dėl sumušto veido negalėjo rodytis viešumoje, nedalyvavo dukters diplomo įteikimo šventėje, praleido koncertą, kur su grupe turėjo groti. Dėl patirtos žalos reiškia civilinį ieškinį 300 eurų turtinei ir 1700 eurų dydžio neturtinei žalai atlyginti
Liudytoja G. V. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kaltinamasis R. P. yra jos sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena 9 metus. 2016 m. liepos 8 d. pas ją į butą parėjo R. P. su draugu J., kurio ji nepažįsta ir niekada anksčiau nebuvo mačiusi, abu buvo neblaivūs. Namuose jie bendravo, gėrė alų, žiūrėjo nuotraukas, R. G. gitara. Ji alkoholio nevartoja, todėl virtuvėje skaitė knygą, o vyrai buvo kambaryje. Kai R. P. trumpam išėjo, ji paprašė J., kad jis išeitų, nes jautėsi, kad R. P. darosi įsitempęs, gali kilti konfliktas, tačiau J. R. neišėjo. Vėliau R. P. su J. išėjo į svetainę, o ji liko virtuvėje. Girdėjo, kaip R. P. grojo gitara, jie tarpusavyje bendravo. Po kiek laiko, būdama virtuvėje, išgirdo, kad abu vyriškiai konfliktuoja, kilo triukšmas. Atėjusi į svetainę pamatė, kad J. R. stovi kruvinu veidu. Ji prašė, kad jie nutrauktų konfliktą, neberėktų. R. P. išstūmė J. R. pro buto duris.
J. R. protokolu –pareiškimu kreipėsi į policijos įstaigą ir nurodė, kad 2016 m. liepos 8 d., apie 20.30 valandą, jis buvo pas pažįstamą R. P. namuose (duomenys neskelbtini). Abu buvo išgėrę. Išgėręs R. be priežasties su kumščiu sudavė jam daug smūgių į veidą, tiksliai kiek, nepamena (b. 1. 1).
Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra butas (duomenys neskelbtini) (b. 1. 6-10).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 703/2016 (06) nurodyta, kad J. R. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų vokų vokuose, nosies nugarėlės kairėje pusėje, dešinėje prieausinėje srityje, kairiame žaste, krūtinės kairėje pusėje, pilvo viršutinėje dalyje ir nugaros dešinėje pusėje, nosies kaulų lūžimas, kraujosruva ir nubrozdinimas viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, apatinio žandikaulio kairės pusės III danties pilnas trauminis išnirimas bei II danties panirimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimų visuma kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas padarytas mažiausiai aštuonių trauminių poveikių pasėkoje (b. 1. 25-27).
Savanorišku daiktų pateikimo protokolu J. R. pateikė susitarimą, kuriuo R. P. pasirašytinai įsipareigojo atlyginti jam 300 eurų padarytą žalą (b. 1. 28).
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie yra pakankami konstatuoti, jog kaltinamojo R. P. kaltė sužalojus J. R. yra įrodyta. Kaltinamasis tiek bylos ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad būdamas neblaivus tyčia mušė J. R.. Nors kaltinamasis neigė, kad dėl jo suduotų smūgių galėjo būti išklibinti dantys, sulaužyta nosis, padarytos kraujosruvos veide ir dėl spardymo kitose kūno vietose padaryti kiti sužalojimai, nes esą jis nespardė nukentėjusiojo, tačiau J. R. parodymais kūno sužalojimai jam buvo padaryti tiek veide, tiek liemens srityje, tokia sužalojimų lokalizacija patvirtinama specialisto išvada, be to, sužalojimo faktas netiesiogiai patvirtinamas liudytojos G. V. parodymais. Pastebėtina, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko negali tiksliai atsiminti visų įvykio aplinkybių, ir tuo paaiškinama, kodėl jo parodymai apklausose skiriasi, dėl ko teismas juos vertina kritiškai, laikoma, kad teisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodydamas mažesnį smūgių skaičių užėmė gynybinę poziciją. Dėl kaltų R. P. veiksmų buvo sutrikdyta J. R. sveikata. Pats kaltinamasis paaiškino, kad smurtinį elgesį tikriausiai nulėmė asmeninės jo savybės ir girtumas. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad J. R. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų vokų vokuose, nosies nugarėlės kairėje pusėje, dešinėje prieausinėje srityje, kairiame žaste, krūtinės kairėje pusėje, pilvo viršutinėje dalyje ir nugaros dešinėje pusėje, nosies kaulų lūžimas, kraujosruva ir nubrozdinimas viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, apatinio žandikaulio kairės pusės III danties pilnas trauminis išnirimas bei II danties panirimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimų visuma kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas padarytas mažiausiai aštuonių trauminių poveikių pasekoje. Kaltinamojo R. P. tyčiniai smurtiniai veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiais padariniais, t. y. nesunkiu J. R. sveikatos sutrikdymu, kaltinamojo tyčia nukreipta žaloti asmenį, todėl veikoje nesant kitų nusikaltimo sudėtį kvalifikuojančių požymių kaltinamojo veiksmai atitinka BK 138 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Dėl civilinių ieškinių
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 134,81 eurų civilinį ieškinį dėl J. R. patirtų sužalojimų gydymo. Ieškovas nurodė, kad už gydymo paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto apmokėta suma vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 str., 27 str., taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Patirtų išlaidų dydis pagrįstas paslaugų ir gydymo procedūrų paskaičiavimu, remiantis Sveikatos apsaugos ministro nustatytais įkainiais. Kaltinamasis R. P. ieškinio neginčijo. Kaltas dėl J. R. sužalojimo yra R. P., todėl iš šio asmens regreso tvarka priteistina civilinio ieškovo reikalaujama suma (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.280 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusysis J. R. pareiškė civilinį ieškinį 300 eurų turtinei ir 1700 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis su ieškiniu sutinka iš dalies, tačiau negali konkrečiai nurodyti piniginės sumos, kuria jis pats vertina savo veiksmais padarytą žalą.
Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimą atlyginti jam padarytą žalą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 10 d., 109 str., CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos turi teisę gauti žalos atlyginimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. konstatuota, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), taip pat susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų yra padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Tačiau teismas įvertina ir paties nukentėjusiojo J. R. neatsargų ir dalinai provokuojantį elgesį. Bylos aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis ėjo pas mažai pažįstamą jam asmenį į namus, gėrė alkoholinius gėrimus ir vėlėsi į žodinį konfliktą, kai turėjo visas galimybes iš buto pasišalinti vos tik pasimatė pirmieji ginčo požymiai, tai patvirtino tiek kaltinamasis, tiek liudytoja. Kad nukentėjusiojo elgesys buvo netinkamas, patvirtino liudytoja, kuri teigė prašiusi J. R. išeiti iš jos namų, to neneigė nė pats nukentėjusysis, tačiau raginimo jis nepaklausė, liko bute, kur įvyko jam skaudžios pasekmės. Sprendžiama, kad likdamas bute ir veldamasis į ginčus jis pats provokavo kaltinamąjį žodiniam konfliktui. Žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Teismas sprendžia, kad ieškinyje nurodytos neturtinės žalos dydžio nukentėjusysis pilnai neįrodė ir nepagrindė jo įrodymais, todėl ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas visiškai, jis mažintinas. Teismas, atsižvelgiamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus, CK 6.282 straipsnio 3 dalies reikalavimus, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, aplinkybių visumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei vertindamas, kad kaltinamasis dėl fizinio sužalojimo jautė skausmą, jo žodžiais negalėjo dalyvauti dukters diplomo įteikimo ceremonijoje, negalėjo dalyvauti šventėje, kur su muzikine grupe buvo įsipareigojęs groti, daro išvadą, kad 700 Eur neturtinės žalos dydis atitinka įstatymų reikalavimus bei nepažeidžia teismų praktikos šios kategorijos bylose.
Turtinė žala sudaro nukentėjusiojo patirtas išlaidas jo gydymui, kurias jis pagrindė rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais 290 eurų išlaidas stomatologo paslaugoms apmokėti (b. l. 22). Nors nukentėjusysis nurodo, kad išklibintus nuo smūgių dantis jam teko pašalinti ir jo laukia protezavimas, tačiau būsimų protezavimo išlaidų dydžio niekaip neįrodinėjo, todėl šioje baudžiamojoje byloje klausimas dėl būsimų nuostolių atlyginimo nenagrinėjamas, paliekant nukentėjusiajam teisę ateityje kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl protezavimo išlaidų atlyginimo. Byloje įrodyta, kad kaltinamasis tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiesiems turtinę žalą, kurios geruoju neatlygino, nors tokią pareigą jam nustato įstatymas (CK 6.263 str.), todėl ieškinys šioje dalyje yra pagrįsti ir visiškai tenkintini (BPK 115 str. 1 d.).
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, veikų motyvus ir tikslus, kaltės formą, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.).
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo padaryta nusikalstama veika tyčinė, baigta. R. P. praeityje teistas vienuolika kartų už įvairius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė girtas ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui bei būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 9, 13 punktai). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, įvertinus ankstesnius teistumus, manoma, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. P. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš R. P.,81 eurus Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinės žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo J. R. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo R. P. nukentėjusiajam J. R. 990 eurų žalos atlyginimo.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. vasario 15 dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, suimtam kaltinamajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.