- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-14
- Bylos Nr.
- 1S-113-66/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Teresėlė Kazlauskienė (pirm.), Audronė Kartanienė, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Aurimas Mieželaitis
Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1S–113-66/2012
Teisėja A.Tumelionytė Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19., 3.12.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. kovo 14 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties, kuria netenkintas Vilniaus pataisos namų administracijos teikimas dėl A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K., gim. 1962m. vasario 27d., nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 26 d. pagal LR BK 145str.1d., 140str.1d., 129str.1d. laisvės atėmimu 9 metams.
Bausmės vykdymo pradžia – 2006-04-24, bausmės vykdymo pabaiga – 2015-02-19. Neatliktos bausmės dalis 3 m. 23 d. 1/2 bausmės atliko – 2008-11-20.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-01-26 nutartimi netenkino Vilniaus pataisos namų administracijos teikimo dėl A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą; psichologo išvadoje nurodoma, kad prisiima atsakomybę už padarytą nusikaltimą, bet faktus interpretuoja sau naudinga linkme, nutylėdamas jam nepalankias aplinkybes ir nepriimtinus dalykus, gynybiškas-uždaras. Teisme taip pat paaiškino, kad nusikaltimą padaręs dėl nužudytosios neištikimybės; kad sau kaltės pilnoje apimtyje neprisiima, nėra padaręs gyvenimo ir situacijos analizės, nepadaręs įvertinimo; neatliktos bausmės dalis pakankamai didelė.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-26 nutartį. Nuteistojo nuomone, teismas, netenkindamas Vilniaus pataisos namų administracijos teikimo dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neaptarė jo asmenybės, galimybės integruotis į visuomenę, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, neatsižvelgė į pataisos namų tarpininkavimą. Pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, be pagrindo rėmėsi jo padaryto nusikaltimo pavojingumu, nes nusikaltimo pavojingumą jau teismas įvertino skiriant jam bausmę. Be to atkreipia dėmesį, kad teismas, nustatinėdamas faktines jo padaryto nusikaltimo aplinkybes bei pavojingumo laipsnį, neįvertino kokiomis aplinkybėmis jis padarė nusikaltimą ir kokioje būsenoje jis buvo. Pažymi, kad teismas taip pat neįvertino to fakto, kad šiuo metu jis turi šeimą ir pasirengęs integruotis į visuomenę. Nurodo, kad teismas, atsisakydamas jį paleisti lygtinai, nepagrįstai vadovavosi bausmės tikslu – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir šį tikslą aiškino atskirai nuo kitų bausmės tikslų. Jo nuomone bausmės tikslas – paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra artimesnis taikant lygtinio paleidimo nuostatas. Nurodo, kad yra atlikęs reikiamą bausmės dalį, ir atlikta bausmės dalis jį yra paveikusi. Pažymi, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai, skatintas, sukūręs šeimą, bausmės atlikimo metu nebaustas, dirba, palaiko ryšius su žmona, pataisos namai tarpininkauja jo lygtiniam paleidimui, yra raštiškas jo įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnis numato lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas. Šio straipsnio trečioje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankaus sprendimo dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint. Sprendžiant šį klausimą, vertinama nuteistojo asmenybė, jo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, elgesys laisvės atėmimo vietoje, socialiniai ryšiai ir kitos svarbios aplinkybės.
Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors nuteistasis A. K. ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko minimalią privalomą bausmės dalį – 1/2, tačiau pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.
Apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino A. K. asmenybę bei jo elgesį pataisos namuose. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad A. K. nuteistas už eilę smurtinių nusikaltimų, tame tarpe ir labai sunkų – nužudymą. Padarytų nusikaltimų pobūdis rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei. Neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė – virš trijų metų. Psichologinės tarnybos išvadoje pažymėta, kad A. K. apie padarytą nusikaltimą kalba nenoriai, yra gynybiškai uždaras, neatviras, faktus interpretuoja sau naudinga linkme, nutylėdamas jam nepalankias aplinkybes ar nepriimtinus dalykus. Be to nuolat akcentuoja, kad nužudymą padarė dėl žmonos neištikimybės. Įvertinus minėtas aplinkybes pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti nuteistojo teikimą dėl lygtinio atleidimo.
Atsakant į nuteistojo skunde pateiktus argumentus, jog teismas nepagrįstai netaikė lygtinio paleidimo, nes jis charakterizuojamas teigiamai, skatintas, sukūręs šeimą, bausmės atlikimo metu nebaustas, dirba, palaiko ryšius su žmona, pataisos namai tarpininkauja jo lygtiniam paleidimui, yra raštiškas jo įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys, pažymėtina, kad minėtos aplinkybės turi reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau nėra prioritetinės kitų teikimo medžiagoje nustatytų aplinkybių atžvilgiu, t.y. padaryto nusikaltimo pavojingumas, psichologinės tarnybos išvada, nuteistojo asmenybė, kuri vertintina prieš nusikaltimą, jo darymo metu ir po nusikaltimo padarymo, neatliktos bausmės dalis ir pan. Teismo nuomone nuteistojo nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.
Įvertinus minėtas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai netenkino Vilniaus pataisos namų administracijos teikimo dėl A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegijos nuomone, dar nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog nuteistąjį A. K. toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, todėl naikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-26 nutarties skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-26 nutartį.
Nutartis yra neskundžiama.