Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-237-135/2011

Teisėja Irena Narbutienė Teisminio proceso Nr.1-82-1-00076-2009-6

2011 m. birželio 2 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Raseinių rajono apylinkės prokuratūros skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. ir V. Č. išteisinti nesant jų veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnyje, požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išteisintasis T. A. buvo kaltinamas, kad, būdamas Kauno apskrities VPK Raseinių rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus areštinės vyresniuoju postiniu, tai yra valstybės pareigūnu, 2010 m. kovo 21 d. laikotarpiu nuo 15 iki 17 val., nesilaikydamas policijos komisariato areštinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimo organizavimo reikalavimų, pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 05 29 įsakymu Nr.5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų areštinių veiklos taisyklių 54,55,56,57,58 punktus bei „Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos“, patvirtintos LR Generalinio komisaro 2007 05 29 įsakymu Nr. 5-V-357, 42–78 punktus, netinkamai atliko savo tiesiogines pareigas, neužtikrino suimtųjų asmenų apsaugos, jų izoliacijos, paliko savo postą, užsiėmė pašaliniais darbais, nestebėjo suimtųjų pasivaikščiojimo metu ir tokiu būdu sudarė sąlygas iš areštinės pasivaikščiojimo kiemo pro padarytą skylę tinkle pabėgti suimtiesiems J. Š. ir M. V., dėl to Kauno apskrities VPK, vykdydamas iš areštinės pabėgusių asmenų paieškos ir sulaikymo operaciją „Sulaikymas“, patyrė 3702,50 Lt. turtinę ir dėl policijos vardo diskreditavimo didelę neturtinę žalą, tokiais savo veiksmais padarė didelę žalą Kauno apskrities VPK.

Išteisintasis V. Č. buvo kaltinamas, kad būdamas Kauno apskrities VPK Raseinių rajono PK operatyvaus valdymo skyriaus vyresniuoju postiniu, tai yra valstybės pareigūnu, 2010 m. kovo 21 d., laikotarpiu nuo 15 iki 17 val., nesilaikydamas policijos komisariato areštinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimo organizavimo reikalavimų, pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 05 29 įsakymu Nr.5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų areštinių veiklos taisyklių 54,55,56,57,58 punktus bei „Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos“, patvirtintos LR Generalinio komisaro 2007 05 29 įsakymu Nr. 5-V-357, 42–78 punktus, netinkamai atliko savo tiesiogines pareigas, neužtikrino suimtųjų asmenų apsaugos, jų izoliacijos, paliko savo postą, užsiėmė pašaliniais darbais, būdamas areštinės apklausos kambaryje, nestebėjo likusių kamerose suimtųjų, po pasivaikščiojimo nepriėmė grįžusiųjų iš pasivaikščiojimo asmenų ir tokiu būdu sudarė sąlygas iš areštinės pasivaikščiojimo kiemo pro padarytą skylę tinkle pabėgti suimtiesiems J. Š. ir M. V., todėl Kauno apskrities VPK, vykdydamas iš areštinės pabėgusių asmenų paieškos ir sulaikymo operaciją „Sulaikymas“, patyrė 3702,50 Lt. turtinę ir dėl policijos vardo diskreditavimo didelę neturtinę žalą, tokiais savo veiksmais padarė didelę žalą Kauno apskrities VPK.

Prokuroro teigimu, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o ikiteisminio tyrimo metu T. A. savo kaltę pripažinęs iš dalies, teisminio nagrinėjimo metu tiek T. A., tiek V. Č. savo kaltę neigė. Apelianto nuomone, teismo išvada, kad dėl suimtųjų pabėgimo kaltas tik prarūdijęs tinklas, nėra teisinga, kadangi pabėgimą lėmė dvi aplinkybės: nepakankamos fizinės apaugos priemonės ir netinkamas pareigų atlikimas. Nurodo, kad, jei pareigūnai būtų tinkamai atlikę savo pareigą – stebėję suimtuosius pasivaikščiojimo metu, suimtieji nebūtų turėję sąlygų perlipti 2,5 m aukščio pasivaikščiojimo kiemelio mūrinės sienos ir pabėgti iš areštinės, net jei pasivaikščiojimo kiemas būtų buvęs be stogą dengiančio tinklo. Nurodo, kad iš pabėgusių suimtųjų parodymų matyti, kad postinis T. A. du kartus paliko kiemą be priežiūros, o teismas nurodė, kad T. A. vieną kartą paliko suimtuosius be priežiūros ir nepasisakė dėl esamo prieštaravimo nuosprendyje.

Nurodo, kad suimtųjų pabėgimas iš policijos komisariato areštinės sukėlė neigiamas pasekmes, buvo pažeista suimtųjų izoliacija, iškilo problemų dėl tyrimo veiksmų atlikimo ikiteisminiame tyrime, kuriame suimtieji buvo įtariamieji, suimtųjų paieškai buvo panaudotos didelės pareigūnų pajėgos, patys kaltinamieji paieškoje nedalyvavo ir prie žalingų pasekmių pašalinimo neprisidėjo, vykdant suimtųjų paiešką policijos pareigūnai buvo atitraukti nuo tiesioginių savo pareigų vykdymo, buvo naudojami skurdūs komisariato resursai degalams. Taip pat nurodo, kad minėtas įvykis buvo aprašytas žiniasklaidoje, internete, viešai aptarinėjamas Raseinių rajono gyventojų, ir tai suformavo neigiamą nuomonę apie visų policijos pareigūnų veiklą ir jos kokybę. Tai, prokuroro nuomone, neabejotinai padarė didelę žalą policijos, kaip valstybės institucijos, ir konkrečiai Raseinių rajono policijos komisariato prestižui.

Prokuroro teigimu, teismas neįvertino to, kad apklausti liudytojais suimtieji apie įvykį tvirtino, kad areštinės patalpose matė tik keistai besielgianti postinį T. A. ir nematė vyresniojo postinio V. Č., kuris teisme teigė tinkamai organizavęs pasivaikščiojimą ir instrukcijų nepažeidęs. Nurodo, kad V. Č. savo tarnybinių pareigų visiškai nevykdė, t. y. neatrakino durų ir neišleido suimtųjų iš kamerų, o pasibaigus pasivaikščiojimui, jų negrąžino atgal, o sėdėjo areštinės tardymo kambaryje ir užsiėmė pašaline veikla.

Nurodo, kad teismas nuosprendyje pripažino, jog išteisintieji, organizuodami suimtųjų pasivaikščiojimą, savo pareigų nevykdė, tačiau padarė neteisingą išvadą, kad kaltinamųjų veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 229 straipsnį ir vertintini kaip drausminis pažeidimas.

Taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nei nuosprendžio aprašomojoje, nei rezoliucinėje dalyje iš viso neužsiminė apie byloje pareikštą civilinį ieškinį ir dėl to nepasisakė, tuo pažeisdamas LR BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Taip pat skunde prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuosprendį priėmė vadovaudamasis LR BPK 303–308 straipsniais, o LR BPK 306 straipsnis nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. neteko galios, todėl, prokuroro nuomone, teismas negalėjo vadovautis minėtu straipsniu.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis T. A. ir jo gynėjas adv. E. Jankaitis bei išteisintasis V. Č. ir jo gynėjas adv. P. Labanauskas prašė prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Raseinių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkinamas iš dalies.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendis išteisinant kaltinamuosius teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – kaltinamųjų, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad T. A. ir V. Č. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 229 straipsnyje, požymių. Tačiau kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepasisakydamas dėl civilinio ieškinio, netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą (BPK 328 str. 4 p.).

BK 229 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens nusikalstamą neveikimą, kuris pasireiškia savo pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas – yra pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai, tai irgi iš esmės teisės aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinėje veikloje, t. y. neveikimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu Raseinių rajono policijos komisariato areštinės suimtųjų asmenų pasivaikščiojimą vykdė Raseinių rajono PK viešosios tvarkos skyriaus areštinės vyr. postinis T. A. ir operatyvaus poskyrio vyr. postinis V. Č. (7 b. l.). Jų pareigybių aprašyme nustatyta, kad, be kitų atliekamų funkcijų vykdymo, jie vykdo ir areštinės postinio pareigas. Kaltinime V. Č. ir T. A. buvo nurodyta, kad jie, netinkamai atlikdami savo pareigas, pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr.5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų areštinių veiklos taisyklių 54, 55, 56, 57, 58 punktus, kurie reglamentuoja policijos areštinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimų organizavimą, taip pat pažeidė ir „Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos“, patvirtintos LR Generalinio komisaro 2007 05 29 įsakymu Nr. 5-V-357, 42–78 punktus, reglamentuojančius policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugos užtikrinimą. Minėtos instrukcijos pagrindinių sąvokų išaiškinime nurodyta, kad policijos areštinių apsauga – tai organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir pareigūnų veiksmų visuma, skirta policijos areštinėje laikomų asmenų pabėgimui, įstatymais jiems draudžiamų turėti daiktų patekimui ir šių vietų užpuolimui užkardyti bei jose esančio turto apsaugą užtikrinti, o sąvokos policijos areštinių ir joje laikomų asmenų priežiūra išaiškinime nurodyta, kad tai – organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir pareigūnų veiksmų visuma, skirta užtikrinti policijos areštinėse laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, apimanti policijos areštinės darbuotojų ir kitų asmenų patekimo į policijos areštinę kontrolę, policijos areštinėje laikomų asmenų patikrinimus, policijos areštinės kamerų bei patalpų apžiūras, perduodamų daiktų, maisto produktų ir banderolių su spauda tikrinimą, pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolę bei izoliacijos tarp asmenų, laikomų policijos areštinėje, užtikrinimą.

Nagrinėjamu atveju siekiant išsiaiškinti, kas lėmė tai, kad 2010 m. kovo 21 d., laikotarpiu nuo 15 iki 17 val., iš VPK Raseinių rajono PK areštinės pasivaikščiojimo kiemo pro padarytą skylę tinkle pabėgo du suimtieji, buvo nustatyta, kad PK Viešosios tvarkos skyriaus areštinės vyr. postinis T. A., pažeisdamas kaltinime nurodytų norminių aktų punktus, paliko savo postą, užsiėmė pašaliniais darbais, nestebėjo suimtųjų pasivaikščiojimo metu, o V. Č., būdamas PK operatyvaus valdymo skyriaus vyresniuoju postiniu, paliko savo postą, užsiėmė pašaliniais darbais, būdamas areštinės apklausos kambaryje nestebėjo likusių kamerose suimtųjų, po pasivaikščiojimo nepriėmė grįžusiųjų iš pasivaikščiojimo asmenų. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad areštinės pasivaikščiojimo kiemą uždengiančiame tinkle buvo skylė, sulopyta viela, kurią praardyti nereikėjo jokių specialių įrankių (24 b. l.). Kaip parodė iš areštinės pabėgęs suimtasis J. Š., jis ant kieme esančios metalinės šiukšlių dėžės užlipo ir atardė rankomis vielą, kuria buvo užlopyta skylė, po to per padarytą skylę, užlipęs ant šiukšlių dėžės, išlindo M. V., o po jo ir pats J. Š. (65, 190 b.l.). Analogiškus parodymus davė ir M. V. (68, 191 b. l.). J. Š. teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad dėl skylės tinklo viršuje atsirado dingstis pabėgti (190 b. l.)

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad VPK Raseinių rajono PK areštinės pasivaikščiojimo kiemą dengęs tinklas buvo netinkamas ir negalėjo garantuoti areštinės apsaugos. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad suimtieji be jokių įrankių, tik rankomis, praardė tinkle surištą skylę, t. y. jiems nereikėjo jokių spec. priemonių, kurios būtų buvusios būtinos padėti padaryti tinkle skylę. Nustatinėjant bylos faktines aplinkybes, taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, kad būtent dėl netinkamo tinklo, kaip nurodė J. Š., suimtajam J. Š. atsirado dingstis pabėgti.

Kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog šiuo atveju teigti, kad tik kaltinime išvardinti pareigūnų veiksmai, susiję su netinkamu savo pareigų atlikimu, sudarė sąlygas iš areštinės pasivaikščiojimo kiemo pro padarytą skylę pabėgti suimtiesiems, nėra pagrindo, kadangi policijos areštinių apsaugą lemią ne tik pareigūnų veiksmai, tačiau ir inžinerinės bei techninės priemonės, kurios šiuo atveju, kaip buvo nustatyta, nebuvo tinkamos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbdavys Raseinių rajono PK areštinėje neužtikrino tinkamų sąlygų, ir areštinė neatitiko areštinių įrengimo standartų, ir tai buvo pagrindinė priežastis, lėmusi tai, kad suimtieji pabėgo iš areštinės. Pareigūnų T. A. veiksmai (suimtųjų izoliacijos neužtikrinimas, savo posto palikimas ir suimtųjų nestebėjimas visą laiką) bei V. Č. veiksmai (suimtųjų izoliacijos neužtikrinimas, kamerose likusių suimtųjų nestebėjimas, grįžusiųjų iš pasivaikščiojimo suimtųjų nepriėmimas) nebuvo pagrindiniai veiksniai, kurie lėmė, kad suimtiesiems buvo sudarytos sąlygos pasišalinti iš areštinės pasivaikščiojimo kiemo.

BK 229 straipsnis numato atsakomybę už neatsargų nusikaltimą. Apylinkės teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad pareigūnų T. A. ir V. Č. veiksmuose yra aplaidumo faktų, bet tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, todėl kolegija ir pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė gali kilti tik tada, jeigu nustatoma, jog pareigūnas ar jam prilygintas asmuo akivaizdžiai nevykdo savo tiesioginių pareigų ir įvykis nebūtų įvykęs, jeigu pareigūnas savo tiesiogines pareigas būtų atlikęs tinkamai ir to nesąlygotų dar ir kitos aplinkybės, už kurias minėti pareigūnai neatsako. Taigi, nesant T. A. ir V. Č. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 229 straipsnyje, įrodymų, pirmosios instancijos teismas dėl jų pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį nurodydamas, kad pareigūnų veiksmuose yra drausminio nusižengimo požymių.

Kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turėjo išspręsti byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji byloje yra išteisinti, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, o nukentėjusysis turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Apelianto skundo teiginio, kad nuosprendis buvo priimtas vadovaujantis ir LR BPK 306 straipsniu, kuris yra negaliojantis, kolegija nelaiko esminiu, kadangi kitos normos, kuriomis vadovaujantis buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, yra galiojančios ir tinkamai pritaikytos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti ir Kauno apskrities VPK pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.