Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui S. B., atsakovui J. K. ir jo atstovams advokatui B. P., įgaliotam asmeniui R. V. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“ ieškinį atsakovui J. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo prašymas taikyti ieškinio senaties terminą, kai 2013 m. gegužės 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi šis terminas buvo atnaujintas, yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad atsakovas J. K., būdamas ieškovo BUAB „Pabaltijo statybos ir remonto korporacijos“ direktoriumi, 2008 m. kovo 26 d. kasos pajamų orderiu Nr. PRS18 įnešė į įmonę 56 000 Lt (b. l. 11). 2009 m. gegužės 25 d. Kauno apygardos teisme gautas A. P. ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui (b. l. 99). 2009 m. liepos 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o 2009 m. rugsėjo 30 d. ieškovui (įmonei) iškelta bankroto byla (įsiteisėjo 2009 m. lapkričio 5 d.; b. l. 8-10). 2009 m. rugsėjo 6 d. atsakovas, kaip įmonės (ieškovo), kurios vienintelė akcininkė yra atsakovo motina J. O. K., direktorius pagal kasos išlaidų orderį Nr. 56 išsimokėjo sau 56 000 Lt, kuriuos buvo įnešęs į įmonę (b. l. 12). Pagal 2009 m. lapkričio 30 d. balansą 2008 m. įmonė turėjo 3 126 Lt pelno, o 2009 m. įmonės nuostolis buvo 906 765 Lt (b. l. 61-63).

Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, jog pinigų (56 000 Lt) išmokėjimas atsakovui nėra sandoris ir negali būti ginčijamas. Lietuvos Respublikos CK 1.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, išmokėjęs atsakovui pinigus, kuriuos šis buvo įnešęs į įmonę, panaikino savo turėtą civilinę pareigą (grąžinti pinigus), t. y. sukėlė tam tikras teisines pasekmes, todėl toks ieškovo veiksmas yra vienašalis sandoris, kuris gali būti ginčijamas (CK 1.63 str., 6.2 str.).

Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditorių teisių gynimo būdas, kuriuo kreditoriaus reikalavimo teisė gali būti ginama nuo skolininko nesąžiningų veiksmų. Tokio ieškinio tikslas ir paskirtis yra kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimas nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės vykdymo kreditoriui, sumažina savo mokumą, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą ar turtines teises kitiems asmenims, ir tuo sumažina galimybę kreditoriui gauti visišką jo reikalavimo patenkinimą. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti sandorį negaliojančiu, nes:

1) sandoris pažeidė kreditorių teises, kadangi, grąžinant (išmokant) 2009 m. rugsėjo 6 d. 56 000 Lt atsakovui, ieškovas buvo faktiškai nemokus ir turėjo labai didelių įsiskolinimų tiek darbuotojams, tiek valstybei, tiek kitiems juridiniams asmenims. Šią aplinkybę patvirtina: a) kreditoriaus A. P. 2009 m. gegužės 21 d. ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo (teisme priimtas 2009-05-25) ir vėliau patvirtintas jo 10 022,70 Lt finansinis reikalavimas (b. l. 99-100, 109), b) 2009 m. rugsėjo 30 d. iškelta ieškovui bankroto byla, c) 2009 m. lapkričio 30 d. įmonės balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, iš kurių matyti, kad įmonė dirbo labai nuostolingai (b. l. 61-63), turto turėjo labai mažai (ilgalaikis turtas 68 807 Lt), d) atsakovo pateikti duomenys apie įmonės kreditorius 2009 m. lapkričio 5 d., kuriuose nurodyta 79 kreditoriai, kuriems įsipareigojimai yra pradelsti; skolos dydis 470,805,03 Lt (b. l. 65-68), e) administratoriaus pateikti duomenys apie bankroto byloje patvirtintus finansinius reikalavimus, iš kurių matyti, kad kreditorių yra 83 asmenys, o įsiskolinimas jiems – 914 101,20 Lt (b. l. 69-71, 101-117). Toks vienašalis savo reikalavimų patenkinimas (pinigų išmokėjimas sau) akivaizdžiai sumažino galimybę kreditoriams bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Kai actio Pauliana yra nuginčijamas skolininko sudarytas sandoris, tačiau skolininko mokumas lieka neatkurtas dėl per mažos, palyginti su skolininko įsiskolinimų dydžiu, nuginčytu sandoriu skolininko susigrąžinto turto vertės, kreditorių teisės ir interesai yra taip pat apginami, nes kreditoriai pagal savo turimų reikalavimų eiliškumą turi realią galimybę gauti dalinį reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal visų kreditorių turimų reikalavimų dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012);.

2) byloje nėra nustatyta, kad ieškovas įvykdė sandorį (išmokėjo pinigus atsakovui), kurį sudaryti privalėjo, kokių nors įrodymų apie sandorio privalomumą nėra pateikta;

3) ieškovas (skolininkas) buvo nesąžiningas, nes neabejotinai žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises. Sandorio sudarymo metu (2009-09-06) ieškovo direktoriumi buvo atsakovas, tokiu būdu iš esmės atsakovas, žinodamas sunkią įmonės finansinę padėtį, pats sau išsimokėjo pinigus (pažymėtina, kad ant kasos išlaidų orderio Nr. 56 yra tik atsakovo parašai). Šiuo atveju egzistuoja nesąžiningumo prezumpcija, nes: ieškovas (juridinis asmuo) išmokėjo pinigus atsakovui, kuris yra įmonės vadovas (CK 6.67 str. 1 d. 3 p.) bei ieškovas išmokėjo pinigus atsakovui, kurio motina yra vienintelė įmonės akcininkė (CK 6.67 str. 1 d. 6 p.);

4) pinigų išmokėjimas atsakovui yra vienašalis neatlygintinis sandoris, todėl atsakovo sąžiningumo klausimas yra neaktualus, neturintis reikšmės actio Pauliana instituto taikymui (CK 6.66 str. 2 d.);

5) praleistas ieškinio senaties terminas yra atnaujintas 2013 m. gegužės 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad atnaujinus ieškinio senaties terminą ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, yra galimybė vėl taikyti ieškinio senaties terminą, nes tokiu būdu būtų paneigta aukštesnės instancijos teismo nutartis (nevykdomas priimtas teismo sprendimas). Teismas sprendžia, kad atnaujinus ieškinio senaties terminą, pakartotinai svarstyti ieškinio senaties taikymo galimybę negalima, nes šis klausimas jau išspręstas.

Taigi, teismas sprendžia, kad 2009 m. rugsėjo 6 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 56 atsakovui atliktas 56 000 Lt išmokėjimas, kaip vienašalis sandoris, pripažintinas negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį (actio Pauliana).

Pripažinus sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija ir iš atsakovo J. K. priteistina 56 000 Lt (CK 6.145 str.).

Taip pat iš atsakovo ieškovui priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (56 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistina 1 680 Lt žyminio mokesčio (nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas) bei 38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.), iš viso 1 718 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiu 2009 m. rugsėjo 6 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 56 atsakovui atliktą 56 000 Lt (penkiasdešimt šešių tūkstančių litų) išmokėjimą ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Pabaltijo statybos ir remonto korporacija“, į. k. 300141993, 56 000 Lt (penkiasdešimt šešis tūkstančius litų) bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Priteisti iš atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 718 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniolika litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.