- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-03
- Bylos Nr.
- I-2002-320/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02834-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Alytaus pataisos namams
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą dėl nutarimo skirti drausminę nuobaudą panaikinimo atsakovui Alytaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas, ir R. G.) skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovo Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Alytaus PN) direktoriaus 2018 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 49-4370 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – Nutarimas). Pareiškėjas skunde (b. l. 2-11) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis kartu su kitais bausmę atliekančiais nuteistaisiais Alytaus PN veikiančioje parduotuvėje 2018 m. rugpjūčio 23 d. pirko maisto produktus ir kitas prekes. Prie parduotuvės susidariusioje eilėje priešais pareiškėją stovėjo J. A. (J. A.), kuris buvo priverstas skubiai pasinaudoti tualetu, todėl paprašė už jo stovėjusio pareiškėjo paimti jo pagal sąrašą pageidaujamas prekes ir parnešti jas į lokalinį sektorių. Praeinantį pro kontrolės praleidimo punktą Nr. 6 (toliau – KPP Nr. 6) pareigūnai sustabdė pareiškėją ir paprašė parodyti pirkimo kvitą. Kadangi pirkimo kvitą pareiškėjas išmetė, pareigūnai paėmė jam ir J. A. priklausančias prekes. Nuėjęs į lokalinį sektorių pranešė J. A., kad pareigūnai paėmė visas prekes ir reikalauja pirkimo kvito. Pareiškėjas pirkimo kvito neieškojo, o nuteistasis J. A. nuėjo į parduotuvę, paėmė savo pirkimo kvitą ir pateikė jį KPP Nr. 6 pareigūnui. Pareiškėjas ir J. A. davė paaiškinimus apie įvykį, 2018 m. spalio 18 d. buvo pakviestas į Alytaus PN drausmės komisijos posėdį. 2018 m. spalio 18 d. Alytaus PN direktoriaus nutarimu Nr. 49-4370, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir Bausmių vykdymo kodeksas, ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalies 4 punktą pareiškėjui buvo skirta nuobauda perkeliant jį į kamerų tipo patalpą 10 parų. R. G. teigimu, nuobauda paskirta nepagrįstai, kadangi nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas įgijo svetimą turtą. Nurodo, kad nuteistojo J. A. maisto produktus į lokalinį sektorių nešė be jokio atlygio, jokios naudos su tikslu juos grąžinti J. A. (b. l. 2-6).
Atsiliepimas
Atsakovo Alytaus PN atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepimu į skundą (b.l.28-31) prašė R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad R. G. priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, bausmę atliko 8 lokalinio sektoriaus 18 būrio 180 brigadoje. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. KPP Nr. 6 pareigūnai sulaikė R. G., kuris į lokalinį sektorių nešėsi 4 krepšius su prekėmis. Pareigūnams įtarus, kad pareiškėjas gali neštis ne savo lėšomis įsigytus, buvo nurodyta pateikti pirkimo kvitą. Pareiškėjas R. G. iš pradžių atsisakė tai padaryti, vėliau pareiškė, kad kvitą atneš ir nuėjo į 8 lokalinį sektorių, iš kurio sugrįžo su J. A. pastarasis KPP Nr. 6 pareigūnams paaiškino, kad prekės priklauso jam, tačiau pirkimo kvito neturėjo, nurodė, kad apsipirkęs parduotuvėje, buvo priverstas skubiai pasinaudoti tualetu, todėl prekes paliko prie parduotuvės. Dėl šio įvykio įstaigoje buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu buvo išanalizuoti R. G. ir J. A. paaiškinimai, pirkimo kvitai ir kiti įrodymai. Alytaus PN vertino, jog pagal surinktus duomenis buvo padaryta pagrįsta išvada, kad R. G., pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalies 4 punktą tuo, jog paėmė kito nuteistojo įsigytus keturis krepšius prekių. Atsakovas nurodė, kad vadovavosi BVK 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis ir atsižvelgė į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą, į pareiškėjui anksčiau paskirtas nuobaudas. Alytaus PN pabrėžė, kad nuteistieji yra įsakmiai įpareigoti vykdyti Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintus reikalavimus, o jų nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti nuteistajam nuobaudą.
Trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Kalėjimų departamente buvo gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo 2018 d. spalio 18 d. skundas, kuriuo skundė 2018 m. spalio 18 d. Alytaus PN direktorius nutarimu Nr. 49-4370 skirtą nuobaudą – 10 parų perkelti į kamerų tipo patalpą. Išnagrinėjęs surinktą dokumentinę medžiagą Kalėjimų departamentas priėjo išvadą, kad 2018 m. spalio 18 d. Alytaus PN direktorius nutarimu Nr. 49-4370 nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Kalėjimų departamentas konstatavo, kad pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai atskleistas ir užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjui skirtos nuobaudos panaikinti nėra pagrindo. Pažymėjo, kad pareiškėjas yra asmuo turintis specifinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Pabrėžė, kad pagal BVK 142 straipsnį laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems bausmės atlikimo reikalavimų nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti nuteistajam nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Alytaus PN direktorius 2018 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 49-4370 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies 4 punkto pažeidimą R. G., atliekančiam bausmę 180 brigadoje, skyrė nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpą 10 parų. (b. l. 36).
R. G., nesutikdamas su Nutarimu, jį apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2018 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 2S-3749 „Dėl R. G. skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, kad pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai (b. l. 37-38, 62-63).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nuobaudos, paskirtos pataisos įstaigos vadovo nutarimu laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bendrosios taisyklės, kurių privaloma laikytis skiriant nuobaudas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, išdėstytos Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje. Be to, nuobaudų skyrimą reglamentuojančios normos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 203-207 punktuose. Šių taisyklių 205 punktas numato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti.
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą ir įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad skiriant R. G. nuobaudą, procedūrinės nuobaudų skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos: R. G. buvo suteikta teisė raštu pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto pažeidimo (b. l. 60-61); pataisos įstaiga dėl galimai padaryto pažeidimo atliko tyrimą; 2018 m. spalio 12 d. surašė tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 7.20-185-69 dėl neteisėtų nuteistųjų veiksmų (b. l. 53-54)
Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato bendro pobūdžio taisyklę, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių bei bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 3 dalis nurodo, kad specialiąsias nuteistųjų pareigas nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys šio kodekso skyriai. Specialiųjų nuteistųjų pareigų sąrašas pateiktas Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnyje. Šiame sąraše nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu įgyti ar perleisti tiek savo, kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek ir valstybės turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai; teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijai.
Išanalizavus Alytaus PN pateiktus duomenis, daroma išvada, kad atsakovas, spręsdamas dėl R. G. kaltės, pažeidus Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies 4 punkto reikalavimus, vertino 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuteistųjų R. G. ir J. A. raštu pateiktus paaiškinimus (b. l. 43-44, 60-61), 2018 m. rugpjūčio 23 d. Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų N. B., S. L. ir A. A. parengtą pranešimą Nr. 739-6271 (b. l. 41), pirkimo kvitus (b. l. 45-46).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas įrodymų vertiną reglamentuojančias nuostatas, nurodoma, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais; nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas; byloje surinktų įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma; vidinis įsitikinimas formuojamas atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3647-261/2018 ir kt.).
Aiškindamas Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą draudimą perleisti savo turtą kitiems kaltinamiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad šioje nuostatoje numatytas turto perleidimas reiškia atlygintiną ar neatlygintiną jo perdavimą kito asmens naudai (žr. pvz., 2013 m. vasario 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-224/2013).
Atsižvelgus į Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų 2018 m. rugpjūčio 23 d. pranešimą Nr. 739-6271, R. G. ir J. A. paaiškinimus, nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d., 10 val. 55 min. Alytaus PN KPP Nr. 6 buvo sulaikytas R. G., kuris grįžo iš parduotuvės ir nešėsi keturis krepšius su įvairiomis prekėmis, neturėdamas prekių pirkimo kvito. Prekių kvitų duomenimis, R. G., be savo įsigytų prekių, t. y. 3,55 Eur vertės vaflių ir sausainių, su savimi turėjo ir 39,77 Eur vertės prekių, kurias už savo lėšas, kaip buvo nustatyta atlikto tyrimo metu, UAB “Pontem” parduotuvėje įsigijo J. A.
R. G. skunde ir teismo posėdyje nepripažino, kad J. A. jam nuosavybės teise perdavė įsigytas prekes, ir teigė, jog pareiškėjas J. A. prekes turėjo tik nunešti į lokalinį sektorių, nes J. A. buvo priverstas skubiai pasinaudoti tualetu.
Teismas R. G. paaiškinimus, kad jam nebuvo perleistos J. A. įsigytos prekės ir kad jas į 8 lokalinį sektorių pareiškėjas R. G. turėjo tik parnešti J. A. prašymu, nes pats J. A. to padaryti negalėjo dėl netikėtai iškilusios priežasties vertina kritiškai, visų pirma, atsižvelgęs į tai, kad jų nepatvirtina kiti byloje nustatyti duomenys.
Byloje pateiktų pirkimo kvitų duomenys patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. J. A. už įsigytas prekes pagal kvitą Nr. 42074 sumokėjo 10 val. 45 min. (b. l. 49), o R. G. už savo prekes pagal kvitą Nr. 42076 sumokėjo 10 val. 47 min. (b. l. 50). Taigi, ne iš eilės einantys prekių įsigijimo kvitų numeriai sudaro pakankamą pagrindą netikėti R. G. paaiškinimais, jog parduotuvėje susidariusioje eilėje prieš jį stovėjo J. A., todėl būtent į pareiškėją ir kreipėsi J. A. prašymu parnešti savo prekes.
Be to, teismas sprendžia, kad R. G. skirtingu laiku teikti paaiškinimai nėra nuoseklūs.
R. G. 2018 m. rugpjūčio 23 d. asmeniškai parengtame paaiškinime nurodė, kad J. A. paprašė, kad jo pirktus maisto produktus pareiškėjas parneštu į būrį, kadangi buvo priverstas skubiai pasinaudoti tualetu (b. l. 43-44). Teismui paduotame 2018 m. lapkričio 24 d. skunde R. G. apie šias įvykio aplinkybes pateikė kitokio turinio paaiškinimus. Pareiškėjas nurodė, kad parduotuvėje prieš jį stovėjęs J. A. pasirašęs, už kokią sumą nori įsigyti prekių, pradėjo jas rinktis, tačiau priverstas skubiai pasinaudoti tualetu, paprašė už jo stovėjusio pareiškėjo, kad jis paimtų pagal sąrašą pareiškėjo pageidaujamas įsigyti prekes ir jas nuneštų į lokalinį sektorių. (b. l. 2).
Nustačius, kad R. G. paaiškinimai apie įvykio aplinkybes yra nenuoseklūs, jie vertinami kaip abejotini ir nepatikimi įrodymai, todėl darant išvadas, jais nesiremiama.
Iš Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų 2018 m. rugpjūčio 23 d. pranešimo Nr. 739-6271 matyti, jog KPP Nr. 6 pareigūnams paprašius parodyti pirkimo kvitą, R. G. iš pradžių atsisakė tai padaryti, pareiškęs, kad jis neturi pareigos atsiskaityti pareigūnams apie apsipirkimą parduotuvėje, o vėliau paaiškino, kad prekių įsigijimo kvito neturi (b. l. 46).
Išanalizavus nurodytą pareigūnų pranešimą ir kitus duomenis, daroma išvada, kad sulaikymo momentu R. G. KPP Nr. 6 dirbusiems Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistams nepateikė paaiškinimų, kad jis į 8 lokalinį sektorių neša ne tik savo, bet ir J. A. įsigytas prekes, ir kad J. A. prekes neša jo prašymu; nenurodė, dėl kokių priežasčių pats J. A. negalėjo parsinešti savo įsigytų prekių. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog egzistavo objektyvios kliūtys pačiam J. A. savo nusipirktas prekes parsinešti į savo gyvenamąją patalpą. Bylos medžiaga patvirtina, o ir pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad tualetas yra įrengtas toje pačioje teritorijoje kaip ir parduotuvė (iki kontrolės praleidimo punkto Nr. 6), todėl nelogiškas pareiškėjo aiškinimas, jog dėl J. A. poreikio pasinaudoti tualetu buvo iškilusi būtinybė šio asmens prekes nešti per KPP 6 ir pristatyti į jo gyvenamąją vietą. Nei pareiškėjas R. G., nei J. A. savo paaiškinimuose nenurodė jokių priežasčių, kurios galėjo sukliudyti jiems apie iškilusį poreikį pasaugoti ar nunešti prekes informuoti prie parduotuvės budėjusį pareigūną.
Nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistų 2018 m. rugpjūčio 23 d. pranešime Nr. 739-6271 pateiktais duomenimis apie iš karto po įvykio pateiktus pareiškėjo ir R. G. paaiškinimus, vertinti juos kaip neobjektyvius ir dėl to neremti daromų išvadų.
Teismas sprendžia, jog Alytaus PN tyrimo metu nustatyti duomenys patvirtino, kad R. G. į lokalinį sektorių kaip savo turtą nešėsi iš J. A. įgytas prekes, kurias J. A. buvo įsigyjąs už savo asmenines lėšas ir kurias perleido pareiškėjui. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasmę, kvalifikuojant nuteistojo įvykdytą veiką, atsakomybė kyla, nepriklausomai nuo būdo, kuriuo iš kito nuteistojo buvo įgytas turtas. Taigi, Nutarimu nuobauda R. G. buvo paskirta teisėtai, nustačius, kad pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus reikalavimus.
Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos nuobaudos, išvardintos Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pareiškėjui ginčijamu Nutarimu buvo paskirta nuobauda, perkeliant jį 10 parų į kamerų tipo patalpas. Teismas sprendžia, kad pareiškėjui skiriant nuobaudą, nebuvo pažeistos Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, kad skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Dėl aukščiau nurodytų argumentų teismas konstatuoja, kad Nutarimą naikinti nėra pagrindo. Tuo pačiu nėra pagrindo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo, įforminto 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 2S-3749 „Dėl R. G. skundo išnagrinėjimo“, kurį trečiasis suinteresuotas asmuo priėmė, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo, sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.