Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui R. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos priteisimo už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taip pat Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, kurio 6 straipsnio 31 punkte reglamentuota, kad prie savarankiškų savivaldybės funkcijų priskiriamas ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas.

Atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus nustato Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, kurio 25 straipsnyje numatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.

Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnį, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose, tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką (Rinkliavų įstatymo 3 straipsnis).

Remiantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, Alytaus rajono savivaldybės Taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. sausio 1 d. su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kurie buvo pakeisti nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. K-136 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai), privalomais visiems Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Nuostatų 6.5 punkte įtvirtinta, kad Rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokėti Rinkliavą. Pagal Registro duomenis Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – Administratorius) vieną kartą per metus iki vasario 15 dienos parengia ir pateikia Rinkliavos mokėtojams Administratoriaus nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas Rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus (Nuostatų 20 punktas). Mokėjimo pranešimai siunčiami Rinkliavos mokėtojams nekilnojamojo turto objekto arba kitu Rinkliavos mokėtojo nurodytu adresu, paprastuoju arba elektroniniu paštu (Nuostatų 23 punktas). Rinkliavos mokėtojai gali visą Rinkliavos sumą sumokėti iš karto, arba dalimis, bet ne mažiau nei ¼ iki kiekvieno metų ketvirčio paskutinės dienos (Nuostatų 24 punktas). Mokėjimo pranešime nurodyta Rinkliava mokama už mokėjimo pranešime nurodytą laikotarpį ir pranešime nurodytais terminais (Nuostatų 26 punktas).

Sisteminė šių teisės nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad vietinė rinkliava siejama su nekilnojamo turto turėjimu ir (ar) naudojimu. Tokio pobūdžio bylose administracinių teismų praktikoje suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.

Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi teisės pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas ir nurodė, kad sodyboje negyvena visą laiką, taigi mokestis turėtų būti proporcingas jo gyvenam laikotarpiui, tačiau teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad asmuo faktiškai ne visą laiką gyveno nekilnojamojo turto objekte neatleidžia pareiškėjo nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą. Pažymėtina, kad kartu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui – valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju atsakovas, kuriam ir priklauso aptariama įrodinėjimo našta, iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų (įrodymų), kurie leistų daryti pagrįstą išvadą (vertinti), kad ginčo laikotarpiu jam disponuojant ginčo nekilnojamuoju turtu jokių komunalinių atliekų nesusidarė (negalėjo susidaryti), ar kad atsakovas ne visą laiką gyveno ginčo patalpose. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui egzistuoja pareiga mokėti teisės aktais nustatytą vietinę rinkliavą.

Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovui nuosavybės teise nuo 2000 m. lapkričio 23 d. priklauso nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 64–69). Byloje esantys vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai (b. l. 5–40) patvirtina, kad atsakovui periodiškai buvo pranešama bei raginama susimokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Atsakovui taip pat deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei nekilnojamojo turto buvimo adresu buvo siųsti įspėjimai dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą sumokėjimo (b. l. 41–47).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, nurodytą teismų praktiką bei į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas, t. y., ginčo laikotarpiu patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini) nesinaudojo ir nebuvo atliekų turėtojas, ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą, pareiškėjos skundo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, todėl tenkintinas. Teismui nekyla abejonių, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas ginčo laikotarpiu yra susidaręs už atsakovui nuosavybės teise priklausantį, mokėjimo pranešimuose nurodytą nekilnojamojo turto objektą, jis apie tokį įsiskolinimą buvo informuotas iš esmės nepažeidžiant aptartuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį būtų sumokėjęs. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų visiškai (ar iš dalies) atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Įvertinus tai, darytina išvada, kad iš atsakovo pareiškėjai priteistina nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skola, susidariusi laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., kuri sudaro 153,26 Eur.

Pareiškėja skunde taip pat prašo priteisti iš atsakovo 38,12 Eur teismo išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėja pagrįsdama turėtas bylinėjimosi išlaidas pateikė 2017 m. vasario 22 d. su UAB „Creditum“ pasirašytą Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartį Nr. 33 (b. l. 72), 2018 m. kovo 8 d. sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo prie skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties Nr. 33 (b. l. 87), 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serijos Nr. 005907 (b. l. 73), kuri patvirtina, kad pareiškėja už teisminius išieškojimus, pagal Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartį Nr. 33 yra sumokėjusi PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą, iš jų taip pat už prašymą dėl skolos iš atsakovo priteisimo parengimą (b. l. 75–76).

Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5. Skundas teismui pateiktas 2018 m. lapkričio 16 d. 2018 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 926,7 Eur, atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už skundo parengimą galėtų būti 2 316,75 Eur (926,7 x 2,5). Pareiškėjos prašoma priteisti 38,12 Eur suma neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl yra priteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 2 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą patenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. G. pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 153,26 Eur (šimtą penkiasdešimt tris eurus ir dvidešimt šešis centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Priteisti iš atsakovo R. G. pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 38,12 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir dvylika centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.