Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-02-27 · Administracinė byla Nr. A-756-277-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-27
Bylos Nr.
A-756-277-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gudynas, Vaida Urmonaitė (pran.)
Pareiškėjas
Arvydo, A.
Atsakovas
Vilniaus
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A-756-277/2009Procesinio sprendimo kategorija 15.2.;21.(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 27d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno, Vaidos Urmonaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Rasai Kubickienei,dalyvaujant atsakovų atstovams Birutei Cicilijai Petrauskienei, Mariui Vainauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Arvydo (Ervydo) Čekanavičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. (E.) Č. skundą atsakovams Vilniaus 2-iesiems pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 28-883 ir priteisti iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų – 50 000 Lt, iš Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos – 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Nurodė, kad yra kalinamas Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose (toliau – ir Vilniaus 2-ieji PN). Vilniaus 2-ųjų PN direktorius A. M. 2007 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 28-883 paskyrė pareiškėjui nuobaudą – uždraudė 1 mėnesį pirkti maisto produktus. Ši nuobauda buvo paskirta už tai, kad pas jį kameroje buvo rastas radijo imtuvas. Pareiškėjo teigimu, rastas daiktas tebuvo mažas suvenyrinis žibintuvėlis, kurio gale įmontuotas radijo imtuvėlis – ausinukas. Apie tai, kad pareiškėjas turį šį daiktą, kalėjimo prižiūrėtojams seniai buvo žinoma, tačiau niekas jo nebuvo atėmęs. Atsakovas vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalimi, kuri reikalauja laikytis įkalinimo įstaigos nurodytų taisyklių, tačiau konkrečiai nenurodė, kokių taisyklių reikalavimų buvo nesilaikyta. Be to, nei žibintuvėlis, nei FM radijo ausinukas nėra įtraukti į kalėjime laikyti draudžiamų daiktų sąrašą. Skundžiamu nutarimu uždraudus 1 mėnesį pirkti maisto produktus pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, fiziniu skausmu, sveikatos pablogėjimu, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, didžiuliu diskomfortu, sielvartu. Pareiškėjas yra prastos sveikatos, du kartus buvo operuotas ir gydytojai jam yra rekomendavę vartoti daug vaisių, daržovių bei vaistažolių. Kalėjimo direktorius uždraudęs jam įsigyti maisto produktų, padarė žalą jo sveikatai, trukdė gydytis. Pareiškėjas paskirtą nuobaudą skundė Kalėjimų departamentui, tačiau šis 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 2S-3885 nutarimo nepanaikino.

Atsiliepimas

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus 2-ieji pataisos namai pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad 2007 m. spalio 24 d., apie 9.20 val. buvo atlikta krata 15-oje kameros tipo patalpoje, kurioje tuo metu nuobaudą atlikinėjo nuteistasis A. Č. . Kratos metu buvo rastas ir iš pareiškėjo paimtas radijo imtuvėlis „POWER“, kuris rastas spintelėje tarp nuteistojo asmeninių daiktų. Nuteistasis prisipažino, kad šis radijo imtuvėlis priklauso jam. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXVII dalyje 173 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, kompaktinių diskų grotuvais, muzikos instrumentais, kasetėmis su vaizdo įrašu bei kompaktiniais diskais grotuvams ir kompaktinių žaidimų aparatams, taip pat kitomis informacijos ir duomenų laikmenomis, buitiniais šaldytuvais ir patalyne, jeigu nuteistasis raštu atsisako Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Pareiškėjas tuo metu buvo paskirtas į drausmės grupę, taigi jis negalėjo naudotis radijo imtuvu. Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje yra įrašas, kad nuteistasis 2004 m. balandžio 5 d. susipažino su vidaus tvarkos taisyklėmis, taigi žinojo, kad esant drausmės grupėje draudžiama su savimi turėti radijo imtuvą. Nesilaikydamas nustatytos pataisos įstaigų tvarkos pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nuobauda, uždraudžiant vieną mėnesį pirkti maisto produktus, paskirta pagrįstai. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, kaip Vilniaus 2-ųjų PN administracijos veiksmai ar priimti sprendimai dėl skunde nurodytų faktų jam sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sveikatos pablogėjimą, ar pan.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad Kalėjimų departamentas, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, į pareiškėjo skundą atsakė laiku, šį atsakymą grindė surinktos medžiagos duomenimis, galiojančiais įstatymais, nurodė apskundimo tvarką. 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. 2S-3885 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Pareiškėjas neįrodė, kad jam dėl Kalėjimų departamento ir Vilniaus 2-ųjų PN veiksmų buvo padaryta neturtinė žala ir to, kad tarp šios žalos ir viešojo administravimo institucijų veiksmų yra priežastinis ryšys.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojų bei pareiškėjo parodymai patvirtina, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigos drausmės grupės laikymo sąlygomis (2007-10-10 nutarimu perkeltas į kamerų tipo patalpas (b. l. 23)), naudojosi radijo imtuvu. Be pareiškėjo prisipažinimo tai patvirtina nuteistojo asmens kratos protokolas (b. l. 28), tarnybinis pranešimas dėl drausmės pažeidimo (b. l. 27), nutarimas (b. l. 25), daiktinių įrodymų apžiūra teismo posėdžio metu (b. l. 108-112). Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsniu ir teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 173 punktu, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis nuteistiesiems nėra leidžiama naudotis radijo imtuvais. Pareiškėjas buvo supažindintas su Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (b. l. 43), taigi privalėjo jų laikytis. Be to, 2007 m. rugpjūčio 24 d. atlikus kratą iš pareiškėjo buvo paimtas kitas radijo aparatas „SONY“, kuriuo pareiškėjas naudojosi iki jo perkėlimo į drausmės grupę (b. l. 24). Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas žinojo pataisos įstaigos taisyklių reikalavimus, susijusius su perkeltųjų į drausmės grupę nuteistųjų naudojimusi radijo imtuvais, tačiau jų nesilaikė. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas skundžiamame nutarime nenurodė, kokių taisyklių reikalavimų buvo nesilaikyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris įtvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Nutarime aprašyta nustatyto pažeidimo esmė – t.y. tai, kad nuteistojo spintelėje tarp jo asmeninių daiktų rastas radijo imtuvas. Aplinkybė, kad nutarime nėra nurodoma atitinkama Taisyklių norma, teismo manymu, nelaikytina esminiu procesiniu pažeidimu. Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus 2-ųjų PN direktoriaus priimtas nutarimas – teisėtas ir pagrįstas, nuobauda skirta pagal įstatymus, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis Bausmių vykdymo kodekse įtvirtintų nuobaudų skyrimo taisyklių.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, kad pareiškėjas turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę (Civilinio kodekso 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.). Byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos darbuotojo neteisėtos veikos. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė klausytis kameroje esančio stacionaraus radijo transliacijų. Nenustačius pareiškėjo neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują, atitinkantį teisės aktų reikalavimus. Be argumentų, išdėstytų skunde pirmosios instancijos teismui, apeliantas nurodo, kad:

1. Suvenyrinio radijo imtuvo – ausinuko turėjimas nelaikytinas pataisos įstaigos režimo reikalavimų pažeidimu. Minimas daiktas galėjo būti laikinai paimtas, o ne skirta nuobauda už jo turėjimą. Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnis tik nenumato galimybės drausmės grupės kameroje naudotis radijo imtuvu.

2. Sprendime neįvertinta aplinkybė, jog pareiškėjas nėra pasirašęs, jog susipažino su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčijamu Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 28-883 (b. l. 14) pareiškėjui nuobauda paskirta už 2007 m. spalio 24 d. padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – KTP-15 kameroje nuteistojo spintelėje tarp asmeninių daiktų laikytą radijo imtuvą. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, reglamentuojančios Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką, yra patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194. Pagal šių Taisyklių 173 punktą (2005 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1R-415 redakcija) nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais <...> radijo imtuvais.

Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio (2005 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. X-164 redakcija) 1 dalyje taip pat yra įtvirtinta nuostata, suteikianti teisę nuteistiesiems naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais radijo imtuvais, išskyrus nuteistuosius, laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas tuo metu, kai atliekant kratą tarp pareiškėjo daiktų buvo surastas radijo imtuvas (b. l. 27, 28), laisvės atėmimo bausmę atlikinėti buvo paskirtas drausmės grupės sąlygomis (b. l. 23). A. (E.) Č. parašu yra patvirtinęs, jog su pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis susipažino 2004 m. kovo 26 d. (b. l. 43). Tuo metu galiojusi Taisyklių 173 punkto redakcija iš esmės buvo analogiška kaip ir 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1R-415 redakcija. Taigi, abejonių, jog pareiškėjui buvo žinoma apie draudimą naudotis radijo imtuvu atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, nekyla. Nors skundžiamame Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. spalio 25 d. nutarime nenurodyta konkreti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostata, kurios pažeidimu pareiškėjas kaltinamas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad paties pažeidimo esmė nutarime suformuluota aiškiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio pažeidimo nepripažino esminiu. Toks pažeidimas vertintinas formaliu, nes skundžiamame akte aprašius konkrečias aplinkybes, pareiškėjo teisė žinoti už kokio konkretaus reikalavimo nesilaikymą jam skiriama nuobauda, nebuvo pažeista. Anksčiau minėtose teisės normose įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis nuteistiesiems naudotis kitų asmenų perduotais radijo imtuvais, teisėjų kolegijos vertinimu, apima visus radijo imtuvus, kurie veikia pagal paskirtį, nepriklausomai nuo to, į kokią kitą priemonę jie yra įmontuoti ir kaip apipavidalinti. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad suvenyrinio radijo imtuvo turėjimas nelaikytinas pataisos įstaigos režimo reikalavimų pažeidimu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Nepatenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 28-883, kuriuo A. (E.) Č. buvo paskirta viena iš Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalyje numatytų nuobaudų, pagrįstai buvo atmestas ir jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nenustačius bent vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (šiuo atveju atsakovo veiksmų neteisėtumo (Civilinio kodekso 6.246 str.)), neturtinė žala nepriteisiama.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, padarė byloje surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistu. Apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. (E.) Č. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasStasys GudynasVaida Urmonaitė