Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2830-814/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-25
Bylos Nr.
1-2830-814/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Kaltinamasis
A. V.
Nukentėjusysis
E. V.
Civilinis ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Baudžiamoji byla Nr. 1-2830-814/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20194-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.10.2.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 25 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokurorei Ramunei Brazdeikytei,

kaltinamajam A. V.,nedalyvaujant nukentėjusiajai E. V.,civilinio ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008 m. birželio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn. 2008 m. lapkričio 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 90 parų areštą;

2) 2010 m. kovo 16 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 2 metams laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2011 m. birželio 20 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

3) 2015 m. sausio 20 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu, nuteistas galutine laisvės apribojimo bausme 4 mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką nevartoti alkoholio;

4) 2016 m. liepos 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį - 9 mėnesiams viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu ir nuteistas galutine 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui;

5) 2017 m. spalio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį - 20 parų arešto bausme su automobilio konfiskavimu ir teisės vairuoti atėmimu;

6) 2018 m. balandžio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį - 48 MGL, t. y. 1807,68 Eur bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinus bausmę trečdaliu, galutine 32 MGL, t. y. 1205,12 Eur bauda su transporto priemonės konfiskavimu ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. 2018 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi subendrinus bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 9 dalį, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirta 32 MGL (1205,12) eurų dydžio bauda subendrinta su 2017 m. spalio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausme, visiškai jas sudedant, nuteistas galutine subendrinta 20 parų arešto bausme ir 32 MGL (1205,12) eurų dydžio bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

A. V. 2019 m. gegužės 8 d. apie 22.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Jonavoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, akmeniu metė į automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sulankstė dešinės pusės priekinį sparną 597,40 eurų vertės, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą, viešajai įstaigai „Jonavos greitosios medicinos pagalbos stotis“ priklausantį turtą – greitosios pagalbos automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarydamas viešajai įstaigai „Jonavos greitosios medicinos pagalbos stotis“ 597, 40 eurų vertės turtinę žalą;

A. V. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. gegužės 17 d., apie 02.00 val., buto (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - seserimi E. V. metu, tyčia dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai E. V. ne mažiau kaip 2 smūgius į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. V. kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, nubrozdinimą apatinėje lūpoje, taip nukentėjusiajai E. V. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamasis A. V., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis galėjo būti kaltinime nurodytu laiku – 2019 m. gegužės 8 d. apie 22 val. 30 min. prie (duomenys neskelbtini) namo. Tą dieną jis buvo išgėręs. Jo namuose mirė draugas. Jis, paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, kvietė policiją, greitąją, kreipėsi į savo kaimynę pareigūnę. Draugas mirė nuo per didelio alkoholio vartojimo. Jis pats tą dieną buvo kaime, grįžęs rado draugą mirusį. Atvykus greitajai medicininei pagalbai, medicininės pagalbos darbuotojai nelabai gražiai pasakė apie jo mirusį draugą. Nešdami mirusį draugą, sakė „sunkus padla”. Kadangi draugo mirtis jį labai paveikė, jis, būdamas šoke ir labai supykęs, pašūkavo ant greitosios pagalbos darbuotojų, reikalavo pagarbos ir, radęs darželyje akmenį, metė į greitosios automobilį. Akmuo nebuvo didelis, tilpo į jo saują. Numetus akmenį, išgirdo atsimušimo į automobilio skardą garsą. Prie automobilio nebuvo priėjęs pažiūrėti, sugadinimų nematė. Būdamas blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Suvartotas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Labai apgailėtinai vertina savo elgesį, labai gailisi dėl tokio poelgio. Su draudimo pareikštu 597,40 eurų ieškiniu sutinka, ieškinio neatlyginęs.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir faktinės aplinkybės, taip pat įrodyta:

Asmens blaivumo testu nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. 23.20 val. A. V. užfiksuotas 3,02 promilių girtumas (1 t., b. l. 102).

2019 m. birželio 8 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėjus vietą (duomenys neskelbtini), matomas gyvenamasis namas, šalia ant keliuko stovi greitosios medicinos pagalbos automobilis su skiriamais ženklais, švyturėliais. Matomas sulankstytas automobilio dešinės pusės priekinis sparnas (1 t., b. l. 12–16 ).

Liudytojos I. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. gegužės 8 d., apie 22:30 val. ji buvo atvykusi su greitosios medicinos pagalbos automobiliu, brigados Nr. 1002 į iškvietimą (duomenys neskelbtini) dėl mirusio vyriškio. Besiruošiant išvykti, iš minėto adreso prie jų automobilio, t. y. keleivio durelių, priėjo nepažįstamas vyriškis, kuris, atidaręs dureles, pareiškė jai priekaištą, kad ji nesuleido jo mirusiam draugui vaistų ir, stipriai traukęs automobilio dureles, nuėjo šiek tiek nuo tarnybinio automobilio. Netrukus jis paėmė nuo grindinio akmenį, metė į tarnybinį automobilį ir apgadino dešinės pusės priekinį sparną. Po to tas vyriškis nubėgo adresu (duomenys neskelbtini). Atvykę policijos pareigūnai sulaikė automobilį apgadinusį vyriškį. Ji įvykio metu nenukentėjo (1 t., b. l. 19, 20).

Liudytojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba Jonavos greitosios pagalbos stoties vairuotoju. 2019 m. gegužės 8 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką nuo 08.00 val. ryto iki 08. 00 val. ryto, tai yra 24 valandas. Su juo budėjo kolegė I. Č. Apie 22 val. jiems vykstant iš Kauno klinikų, iš dispečerės gavo pranešimą, kad yra miręs žmogus, reikalinga vykti konstatuoti mirtį, vieniems neiti, nes pranešėjas agresyvus, grasina dispečerei, laukti policijos pareigūnų. Atvykus (duomenys neskelbtini) buvo du ekipažai policijos pareigūnų ir Jonavos paslaugų ekipažas, kuris užsiima laidojimo paslaugomis. Jiems nuėjus į butą, kur yra miręs žmogus, jame buvo dvi moterys ir vienas vyriškis. Vyriškis ir moterys buvo akivaizdžiai neblaivūs, nes nuo jų sklido alkoholio kvapas, visų neadekvatūs veiksmai. Jis elgėsi labai ramiai. Jonavos paslaugos išnešė lavoną, pareigūnai išvažiavo, jie taip pat su kolege sėdo į greitosios pagalbos automobilį, tuomet prie jo atėjo bute buvęs vyriškis. Jis atidarė dešinės pusės keleivio dureles, kur sėdėjo kolegė. Vyriškis kolegės klausė, kodėl jo draugui nesuleido vaistų, kad juos visus išžudys, iškeikė, bandė duris į priešingą pusę užlaužti, bet nepavyko, tada tas dureles stipriai paleido ir jos užsidarė. Po to, šiek tiek paėjęs nuo automobilio, paėmė nuo grindinio akmenį, lyg taikėsi į priekinį langą, bet mesdamas pataikė į automobilio priekinį dešinės pusės sparną ir jį įlenkė. Vyriškis greitu žingsniu nuėjo atgal į butą. Pareigūnai vyriškį sulaikė ir išvežė į Jonavos policijos komisariatą. Vėliau gavo pranešimą, kad jis blogai jaučiasi ir vyko į Jonavos policijos komisariatą jo apžiūrai. Šis vyriškis jiems yra žinomas, nes dažnai vykdavo į minėtą adresą (duomenys neskelbtini), nes visi dažniausia būdavo arba nuo alkoholio, arba nuo narkotinių medžiagų apsvaigę, bet vyriškis elgdavosi ramiai, jokių problemų nebuvo kilę. Vyriškio grasinimus jie suprato kaip realius, nes buvo vartojęs narkotinių medžiagų, neblaivus, elgėsi agresyviai, tai sakė atėjęs prie jų, pakeltu tonu, lauždamas dureles, po to ir metė akmenį, tai ką dar jis būtų sugalvojęs padaryti, niekas nežino. Kolegė dėl šio atvejo išsigando. Jis asmeniškai jokių pretenzijų neturi dėl grasinimų ir nenori būti nukentėjusiuoju dėl šių grasinimų, nes jis tuos garsinimus suprato kaip neblaivaus ir apsvaigusio nuo narkotinių medžiagų, elgesį. Jam jokia žala dėl to nepadaryta, jis nenukentėjo (1 t., b. l. 23).

2019 m. gegužės 29 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad viešosios įstaigos „Jonavos greitosios medicinos pagalbos stotis“ įgaliotas atstovas V. D. pateikė dokumentus: 2019 m. gegužės 2 d. įgaliojimą Nr. B17-1, 1 lapas, 2019 m. gegužės 10 d. uždarosios akcinės bendrovės „Ramidonas“ remonto sąmatą Nr. 1218, 4 lapai (1 t., b. l. 26–32).

Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nustatyta, kad kaltinamasis, mesdamas akmenį į automobilį „Fiat Ducato“, sąmoningai pasirinko šį objektą, tai rodo, kad A. V. svetimą turtą sugadino tyčia.

Aptartų įrodymų ir motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. V. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis A. V., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis galėjo būti kaltinime nurodytu laiku – 2019 m. gegužės 17 d., apie 2 val. nakties. Iš vakaro vartojo alkoholį, adresu (duomenys neskelbtini), pas jo seserį E. Pas seserį buvo jis, jo draugė ir sesuo. Pavartoję alkoholio, nuėjo miegoti. Visi trys miegojo vienoje lovoje. Jis miegojo prie sienos, draugė - lovos viduryje, o sesuo - prie krašto. Jis buvo ranka apsikabinęs draugę. Sesuo per miegus įkando jam į ranką. Jis tada ranka pliaukštelėjo seseriai per veidą. Sesuo, paleidusi jo ranką, puolė ant jo. Jie apsistumdė, apsidaužė. Jis daugiau gynėsi nuo sesers, jam prasmės mušti seserį nebuvo. Mano, kad nesudavė jis penkių smūgių, galėjo suduoti atsitraukinėdamas du ar tris smūgius. Jis pastūmė seserį ir ji nukrito, gal krisdama galėjo susižaloti. Sesuo buvo stipriai išgėrusi, jis buvo iš ten buvusiųjų blaiviausias. Galėjo būti kaip nurodyta kaltinime, galėjo smūgius suduoti dešinės rankos delnu. Tikslaus smūgių skaičiaus negali pasakyti. Su seserimi nebuvo susipykęs. Apie tą įvykį kalbėjosi su seserimi, vienas kitą išsivadino kvailiais. Iki įvykio su seserimi santykiai buvo geri ir šiuo metu santykiai nepakitę. Jis rūpinasi seserimi, ją lydi pas gydytojus, jai padeda. Supranta, kad tokiais veiksmais sukėlė seseriai fizinį skausmą. Būdamas blaivas, nebūtų taip pasielgęs. Ir jis buvo sesers sužalotas, jam buvo veide mėlynė, buvo praskelta galva, matėsi įkandimas. Seseriai buvo nustatytas 2,82 promilės girtumas. Jam nustatytas virš vienos promilės. Sesuo visada labai neramiai miega. Ir jis, ir jo sesuo turi problemų dėl alkoholio. Jei teismas skirtų, jis gydytis nuo alkoholizmo sutiktų. Jo visi nusikaltimai padaryti esant girtam, išgėręs negali savęs kontroliuoti. Alkoholį vartoja kas dieną. Norėtų nustoti vartoti alkoholį, pakeisti savo gyvenimą, įsidarbinti.

Kaltinamojo A. V. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir faktinės aplinkybės taip pat įrodyta:

Nukentėjusiosios E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. gegužės 16 d., vakare (laiko tikslaus neprisimena) pas ją į namus atvyko jos brolis A. V. kartu su jo sugyventine R. (pavardės neprisimena). Jie prieš tai parduotuvėje nusipirko 0,7 l talpos butelį degtinės. Jie su broliu jau kurį laiką vartojo alkoholinius gėrimus. Jos namuose (duomenys neskelbtini), sėdėjo trise - ji, brolis A. ir brolio sugyventinė R. ir visi gėrė degtinę jos buto kambaryje. Kol vartojo alkoholį, nesipyko, su broliu sutarė gerai. Jie su broliu A. kartas nuo karto pasipyksta, bet policijos jam niekada nėra kvietusi, o 2019 m. gegužės 17 d. buvo pirmas kartas. Brolis su R. liko pas ją nakvoti. Butas yra vieno kambario ir jame yra tik viena lova. Jie miegojo visi vienoje lovoje - ji miegojo iš krašto, R. - per vidurį, o A. - prie sienos. Kiek buvo valandų, kai jie nuėjo miegoti, neprisimena, bet buvo vėlu. Ji bemiegant pajuto smūgį, kurį sudavė jai brolis A. dešine ranka į veidą. Jis miegojo apsikabinęs R., jo kairė ranka buvo prie jos, o dešine ranka jis sudavė smūgį. Jis pradėjo šaukti, kad ji jam įkando į kairę ranką. Ji nesuprato, kas vyksta, nes miegojo. Tikėtina, kad ji jam galėjo įkasti į ranką per miegus, nes ji miega neramiai ir jei tai padarė, tai netyčia ir nesąmoningai. Ji, supykusi, kad jis jai sudavė, broliui sudavė smūgį atgal į veidą. Sudavė dešinės rankos delnu. Tada ji ir brolis išlipo iš lovos. Prasidėjo tarp jų muštynės. R. tai turėjo matyti. A. dešine ranka, delnu, jai sudavė dar ne mažiau kaip 5 smūgius į veidą. Smūgių neskaičiavo, bet mano, kad jų buvo ne mažiau kaip penki. Ji broliui irgi galėjo suduoti smūgius į veidą, bet kur tiksliai pataikė, neįsidėmėjo. Ji pasakė, kad dėl viso šio įvykio kvies policiją, pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia“. Brolis norėjo atimti telefoną, todėl ji, norėdama jį išsaugoti, telefonu sudavė smūgį jam į galvą, pataikė į kaktą. Iš kaktos pradėjo jam bėgti kraujas. A. su drauge R. išėjo iš jos buto, o ji iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai ją ir brolį A. pristatė į viešosios įstaigos Jonavos ligoninės Priėmimo skyrių, kadangi nuo muštynių patyrė sužalojimus. Po to ją pristatė į areštinę. Ji dėl šio įvykio broliui pretenzijų neturi, jam atleidžia, jie abu kalti dėl šio įvykio. Civilinio ieškinio šiame ikiteisminiame tyrime nereikš. Dėl jos sužalojimų - kraujosruvos po dešine akimi - ji niekur nesikreipė į jokius gydytojus, kadangi sužalojimai greitai praeis (1 t., b. l. 87).

2019 m. gegužės 17 d. specialisto išvada Nr. G1211/2019(02) E. V., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta: kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva viršutinėje lūpoje, nubrozdinimas apatinėje lūpoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 94).

Liudytojos R. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad A. V. - jos sugyventinis, E. V. - jo sesuo. 2019 metų gegužės mėnesio viduryje (tikslesnės datos neprisimena) ji su A. V. buvo pas jo sesę E. V. svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini). Trise vartojo alkoholį - gėrė degtinę. Vakare, jau sutemus, jie visi atsigulė miegoti į vieną lovą. E. gyvena vieno kambario bute, ten yra tik viena lova, o jie nusprendė likti nakvoti. A. atsigulė prie sienos, ji per vidurį, o E. miegojo iš krašto. Ji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, mano, kad A. su E. taip pat. Iki kol nuėjo miegoti, jokių ginčų tarp jų nebuvo. Atsigulusi ji užmigo ir miegojo gana kietai, todėl nieko nematė ir negirdėjo, kas aplink vyksta. Naktį ją pažadino A. ir pasakė, kad susipyko su E. ir pasakė eiti namo. Ji nelabai suprato, kodėl jie susipyko, be to nelabai ir klausinėjo. Pamatė, kad A. praskelta kakta. Ji pati tikrai nematė, kad jie muštųsi ar pyktųsi, tuo metu neblaivi miegojo. Nepastebėjo, ar buvo sužalota E. Jie su A. išėjo iš E. buto, kadangi A. su E. buvo susipykę. Ji su A. ėjo į A. butą. Kai buvo A. bute, atvyko policija ir išsivežė A., taip pat, kiek suprato, policija išsivežė ir pačią E. Po šio įvykio ji nei vieno neklausė, dėl ko jie abu susimušė ir kas tiksliai nutiko tą naktį (1 t., b. l 96, 97).

2019 m. gegužės 17 d. apžiūrėjus butą (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 80–82).

Asmens blaivumo testu 2019 m. gegužės 17 d. 02:40 val. E. V. nustatytas 2,82 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 85), A. V. 02:34 val. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 85).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio V. A. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatytas nukentėjęs asmuo – E. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), dėl jos fizinės būklės nebuvo galimybės jos apklausti. Nustatyti sužalojimai veide – patinimas ir kraujosruva (mėlynė). Nukentėjusi akivaizdžiai neblaivi. Smurtu įtariamas asmuo - A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Smurtu įtariamojo asmens būklė – matosi kūno sužalojimai. Nepilnamečių šeimoje nėra. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtarimu asmeniu – brolis ir sesuo. Įvykio aplinka – matosi girtavimo pėdsakai. Įtariamas asmuo įvykio vietoje sulaikytas (1 t., b. l. 68–72).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui, kadangi A. V. smurtą naudojo savo sesers atžvilgiu.

Teismo vertinimu, A. V. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis, apklausiamas teisme, savo kaltę pripažino, neneigė naudojęs smurtą prieš savo seserį, tačiau nurodė, kad jis sudavė nukentėjusiajai ne penkis, o du ar tris smūgius į veidą. Nukentėjusioji E. V., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad A. V. delnu jai sudavė ne mažiau 5 smūgius. Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatytas E. V. sužalojimų pobūdis, kilmė, jų padarymo mechanizmas taip pat atitinka kitais įrodymais nustatytus faktinius duomenis, patvirtinančius A. V. kaltę ir jo aiškinimą dėl smūgių skaičiaus, t. y. sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu, nukentėjusiajai sužalojimai galėjo būti patirti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Taip pat atsižvelgtina ir į nukentėjusiosios būseną įvykio metu - jai nustatytas 2,82 promilės girtumas, todėl laikyti jos paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu dalyje dėl jai suduotų smūgių skaičiaus visiškai patikimais, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nėra patikimai nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo suduoti ne mažiau kaip penki smūgiai į veidą, bei vadovaujantis teismo medicinos specialisto išvada, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajai E. V. nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Šis kaltinimo patikslinimas nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes (išskyrus paneigtą 5 smūgių į veidą sudavimą) patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – nukentėjusiosios apklausa (išskyrus paneigtą smūgių sudavimo skaičių), liudytojos R. G. apklausa, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto, specialisto išvada, kurioje užfiksuoti nukentėjusiosios patirti sužalojimai.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad A. V. 2019 m. gegužės 17 dieną, apie 02.00 val., buto (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeniniu nesutarimų su šeimos nare - seserimi E. V. metu, tyčia dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai E. V. ne mažiau kaip 2 smūgius į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. V. kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą viršutinėje lūpoje, nubrozdinimą apatinėje lūpoje, kas vertinama kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo A. V. veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius. Nusikalstamą veiką A. V. padarė tiesiogine tyčia, t. y. smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, jai suduodamas smūgius, numatė pavojingas pasekmes ir jų norėjo.

Prokurorė teisiamajame posėdyje prašo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos nukentėjusiosios provokuojantis elgesys.

Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-699/2017).

Teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą aplinkybę pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atkreipiamas dėmesys, kad apklausiamas kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis, gulėdamas lovoje kartu su savo sugyventine ir seserimi, pajuto, kaip sesuo jam įkando į ranką, tačiau jis nežino, ar sesuo tai padarė tyčia, ar per miegus. Jis, norėdamas, kad sesuo paleistų jo ranką, sudavė nukentėjusiajai smūgį į veidą, tarp jų kilo muštynės, kurių metu vienas kitam sudavinėjo smūgius. Tokias pačias aplinkybes kaltinamasis nurodė ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji prabudo nuo suduoto smūgio, nesuprato, kas vyksta, brolis šaukė, kad ji įkando jam į ranką. Nukentėjusioji neneigė, kad galėjo broliui įkąsti per miegus, nes miega neramiai ir tai galėjo padaryti nesąmoningai ir netyčia. Esant tokioms aplinkybėms, tikėtina, kad nukentėjusioji per miegus nesąmoningai įkando kaltinamajam, tačiau teigti, kad ji sąmoningai tą darė, t. y. iniciavo konfliktą, ir tokiu būdu skatino kaltinamąjį pradėti nusikalstamą veiką prieš ją, nėra pagrindo. Todėl toks nukentėjusiosios elgesys negali būti laikomas provokuojančiu.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Akcinės bendrovė „Lietuvos draudimas “ kaltinamajam pareiškė 597,40 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, susidariusios dėl draudiminės išmokos už juridiniam asmeniui viešajai įstaigai Jonavos greitosios medicinos pagalbos stočiai priklausančio automobilio Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remontą. Byloje draudimo bendrovė pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 49, 50). Nukentėjusiam juridiniam asmeniui Jonavos greitosios medicinos pagalbos stočiai buvo padaryta žala kaltinamojo A. V. veiksmais. Sugadinto automobilio remontą atliko uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini). Patirtos žalos dydis įrodytas pateiktais prie ieškinio dokumentais, su žalos dydžiu pilnai sutiko ir pats kaltinamasis, įsipareigojo žalą atlyginti. Dėl šių aplinkybių civilinis ieškinys realus ir pagrįstas, tenkinamas visiškai ir priteistina iš kaltinamojo A. V. 597,40 Eur suma civiliniam ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas” už išmokėtos draudiminės išmokos atlyginimą.

Dėl bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jų padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (1:2), kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis A. V. padarė du nesunkius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos. Vertinant A. V. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas septintą kartą, šiuos nusikaltimus padarė neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (bauda nesumokėta) bei turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirba, Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre ir pas priklausomybės ligų psichiatrus nesilankė, nesigydė.

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. V. už nusikalstamų veikų padarymą skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą - nustatant artimą vidurkiui bausmės dydį, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą - bausmės dydį, artimesnį minimaliam.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant - prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės. Parenkant pridėtinos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

2018 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi subendrinus bausmes, A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 20 parų arešto ir 32 MGL (1205,12) eurų dydžio bauda. Baudos bausmės jis nėra atlikęs, todėl bausmė bendrintina visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės, pridedant visą neatliktą baudos bausmę (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas pažymi, kad A. V. savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina tokį savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiosios, kuri yra jo sesuo, ji jam atleido, pretenzijų neturi, jis ir toliau rūpinasi seserimi, jai padeda, pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis supranta savo veiksmų neigiamas pasekmes, yra motyvuotas pasitaisyti. Visa tai teismui leidžia pagrįstai manyti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, šį kartą dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. V. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai: neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis priklausomybės ligas, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam pilnai prisipažinus padarius nusikalstamas veikas, bylą nagrinėjant sutrumpintu įrodymų tyrimu, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi.

A. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. gegužės 17 d. 02:35 val. iki 2019 m. gegužės 17 d. 11:51 val. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam išaiškintina, kad, paduodant apeliacinį skundą, jame privaloma nurodyti pageidavimą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo. Kaltinamasis turi teisę prašyti, kad jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka arba rašytinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 273 straipsniu, 297-308 straipsniais teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti A. V. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti A. V. sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti visą 2018 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi subendrintą ir neatliktą baudos bausmę ir paskirti A. V. galutinę subendrintą bausmę 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo ir 32 MGL (1205,12) eurų baudą.

Į bausmės laiką įskaityti A. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 17 d. 02:35 val. iki 2019 m. gegužės 17 d. 11:51 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 7, 8 punktais, per pirmą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo mėnesį pradėti gydytis priklausomybės ligas ir visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 597,40 (penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus keturiasdešimt centų) akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, turtinei žalai atlyginti.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Lina Šafronienė