Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-03-23 · Civilinė byla Nr. 2-567/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-23
Bylos Nr.
2-567/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Virginija Čekanauskaitė (pran.), Alė Bukavinienė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Bleiras“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-567/2010Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pranešėja) ir Alės Bukavinienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kseda“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Bleiras“, civilinėje byloje Nr. B2-354-212/2010.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas BUAB ,,Kseda“, kuriai Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla, remdamasi 29 629, 89 Lt kreditoriniu reikalavimu, 2009 m. liepos 30 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą UAB ,,Bleiras“. Pareiškėjas savo reikalavimą 2009 m. rugpjūčio 20 d. ir 2009 m. rugpjūčio 31 d. papildė, nurodydamas, kad atsakovas jam yra skolingas 11 973,99 Lt ir 1 092 714,96 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB ,,Bleiras“. Nurodė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl 1 092 714,96 Lt skolos priteisimo iš atsakovo pareiškėjui BUAB „Kseda“. Atsakovas skolos nepripažino, nes, pasak jo, 90 procentų šių lėšų pareiškėjas gavo iš AB banko „Swedbank“ pagal faktoringo sutartį, o likusią dalį atsakovas pareiškėjui grąžino 2009 m. rugpjūčio 28 d. Atsakovas taip pat nepripažino 11 973,99 Lt skolos dalies, tvirtindamas, jog įskaitė tarpusavio reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė 150 000 Lt atsakovo skolos. Konstatavo, jog byloje nėra pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, kad pareiškėjas yra atsakovo kreditorius, taigi jis neturi teisės reikšti pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Teismas laikė, jog atsakovo nemokumas nėra įrodytas, nes į balansą įrašyto turto vertė sudarė 86 701 107 Lt, o skolos, kurių mokėjimo terminai suėję, – 15 679 034 Lt, tai yra neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės. Be to, įmonėje dirba apie 250 darbuotojų, atsakovas naudoja 620 transporto priemonių (iš jų apie 300 vilkikų), nuosavybės teise turi 14 nekilnojamojo turto objektų, išsiieško skolas iš debitorių.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 11 d. nutartimi, patenkindamas pareiškėjo atskirąjį skundą, minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui perdavė tam pačiam teismui spręsti iš naujo. Nutartyje nurodė, kad fiziniai ir/arba juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš juridinio asmens vykdyti prievoles, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą, todėl teismas nepagrįstai apeliantą pripažino nesančiu potencialiu atsakovo kreditoriumi, neturinčiu teisės inicijuoti bankroto bylą. Nustatė, jog Kauno apygardos teismas pareiškėjui bankroto bylą iškėlė 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi (bylos Nr. B2-1082-259/2009), tuo tarpu atsakovas 11 973,99 Lt skolą įskaitė 2009 m. rugpjūčio 28 d., todėl teisėjų kolegija, remdamasi ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu, kuris draudžia vykdyti finansines prievoles, kurios nebuvo įvykdytos iki iškeliant bankroto bylą, konstatavo, jog šis įskaitymas yra niekinis. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad teismas į atsakovo balansą įrašyto turto vertę lygino ne su jo skolomis, kurių mokėjimo terminai buvo pasibaigę, o su lėšų suma, mokėtina kreditoriams per vienerius metus (15 679 034 Lt ÷ 86 701 107 Lt). Nustatė, jog pagal atsakovo pateiktų jo skolų kreditoriams ir debitorių skolų sąrašus (t. 2, b. l. 59-68), atsakovas 2009 m. rugsėjo 15 d. buvo skolingas kreditoriams 10 950 877,46 Lt (10 949 448 Lt + 1 429,46 Lt), vadinasi, likusių maždaug 4 000 000 Lt atsiskaitymo terminai kol kas nėra suėję. Teisėjų kolegija manė, jog teismas neteisingai įvertino atsakovo nuosavo turto dydį (t. y. daliklį), nes gerokai skiriasi duomenys apie atsakovo turimų lizingo objektų vertę, kurie nurodyti bendrovės 2009 m. rugsėjo 15 d. balanse ir pareiškėjo pateiktuose dokumentuose (atitinkamai 84 463 075 Lt ir 59 598 597 Lt).

Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs šį klausimą iš naujo, 2010 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui. Konstatavo, kad atsakovas pareiškėjui buvo skolingas 29 629,89 Lt, 2009-08-28 sumokėjo 17 463,99 Lt, 2009-12-09 – 12 165,87 Lt, todėl jis yra visiškai atsiskaitęs. Teismas laikė, kad pareiškėjas taip pat neįrodė, jog atsakovas jam yra skolingas 150 000 Lt ir 1 092 714,96 Lt. Atsakovas dirba pelningai, per 2009 metus sumokėjo daugiu nei 47 000 000 Lt kreditorinių įsiskolinimų. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog UAB „Bleiras“ yra nemokus ir kelti jam bankroto bylą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas BUAB ,,Kseda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti šią nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir iškelti bankroto bylą UAB ,,Bleiras“. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad po to, kai BUAB ,,Kseda“ buvo iškelta bankroto byla, buvo nutraukta 2005 m. balandžio 11 d. faktoringo sutartis, kuria pareiškėjas buvo perleidęs atsakovui piniginį reikalavimą, susijusį su transporto paslaugų teikimu, todėl visos pagal šią sutartį mokėtinos pinigų sumos (1 092 714,96 Lt) priklauso pareiškėjui, BUAB ,,Kseda“ yra tinkamas subjektas pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos, kadangi jis yra kreditorius. Be to, teismas nepasisakė dėl atsakovo nemokumo.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Bleiras“ atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka ir nurodo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, be to, 1 092 714, 96 Lt faktoringo suma yra atsakovo prievolė AB Swedbank.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Šioje apeliacijoje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB ,,Bleiras“, yra pagrįsta ir teisėta. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo BUAB ,,Kseda“ atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių teismo nutartis turėtų būti panaikinta ar pakeista atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta (CPK 185 str.).

Nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismas 2010 m. sausio 19 d. skundžiama nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui, remdamasis tuo, kad pareiškėjas negali būti laikomas atsakovo kreditoriumi bei nėra pagrindo pripažinti atsakovo nemokiu. Kaip matyti iš atskirojo skundo, apeliantas nesutinka su teismo skundžiamoje nutartyje nurodytu argumentu, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui.

Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog dėl bankroto bylos iškėlimo turi teisę kreiptis tik skolininko kreditorius, kuris turi įrodytą ir neginčijamą reikalavimo teisę į savo skolininką. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą bei neteisingai apibrėžė kreditorius, turinčius teisę pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 3 straipsnį, 5 straipsnio pirmosios dalies pirmą punktą, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo gali kreditorius, tai yra asmuo, turintis teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus. Kitaip tariant, pareiškėjas yra potencialus kreditorius, o ne asmuo, turintis įrodytą reikalavimo teisę. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši klaida nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas iš esmės neteisingai išnagrinėjo klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, nes apeliantas prie pareiškimo nepateikė pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjo potencialią reikalavimo teisę (CPK 178 str., ĮBĮ 5 str. 4 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2–154/2008 pagal ieškovo Č. Ž. atskirąjį skundą dėl UAB „Windooral“ bankroto bylos iškėlimo).

Kaip matyti iš atskirojo skundo ir bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, jog atsakovas jam yra skolingas 1 092 714,96 Lt, motyvuodamas tuo, kad nutraukus faktoringo sutartį, visos pagal sutartį mokėtinos pinigų sumos, tai yra 1 092 714,96 Lt, priklauso pareiškėjui. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nesutinka su pareikštu finansiniu reikalavimu ir remdamasis pateiktais įrodymais teigia, kad pagal minėtą faktoringo sutartį atsakovas nėra skolingas pareiškėjui. Taigi akivaizdu, kad dėl atsakovo skolinio įsipareigojimo pagrįstumo yra kilęs ginčas, kuris nėra išnagrinėtas.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančių įrodymų bei teismų informacinės elektroninės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog apeliantas Kauno apygardos teismui buvo pateikęs pareiškimą dėl 1 092 714,96 Lt skolos patvirtinimo. Tačiau atsakovas su minėta skola nesutiko ir dėl priimto teismo įsakymo pateikė prieštaravimą. Tuo tarpu pareiškėjas ieškinio dėl skolos nepateikė, todėl teismas šį pareiškimą laikė nepaduotu, o minimą teismo įsakymą panaikino.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, kai skolininkas ginčija piniginę prievolę kreditoriui, nagrinėjamu atveju – pareiškėjui, klausimas dėl reikalavimo dydžio ir fakto turi būti sprendžiamas ne bankroto bylos kėlimo stadijoje, o bendra ieškinio teisenos tvarka, arba jau iškeltoje bankroto byloje, jeigu toks kreditorinis reikalavimas reiškiamas bylos procese (ĮBĮ 26 str.). Tokią išvadą patvirtina taip pat ir teismų praktika, formuojama šiuo klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-614/2010 dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui viešajai įstaigai K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninei pagal ieškovo I. Č. individualios įmonės atskirąjį skundą). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CPK 83 straipsnio pirmos dalies 8 punktą, įmonė, kuriai yra iškelta bankroto byla, yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pareiškėjas BUAB ,,Kseda“ neapsunkindamas savo turtinės padėties gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl minėtos skolos priteisimo iš atsakovo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nenagrinėja ir nevertina apelianto argumentų, susijusių su atsakovo mokumu, nes nagrinėjamu atveju jie yra teisiškai nereikšmingi (CPK 185 str.).

Apeliantas atskirajame skunde prašo teismo nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės ir iškelti bankroto bylą atsakovui UAB ,,Bleiras“. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalį Lietuvos apeliacinis teismas negali priimti procesinio sprendimo iškelti bankroto bylą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą, o atskirtąjį skundą atmeta (CPK 338, 302 str., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras DriukasVirginija ČekanauskaitėAlė Bukavinienė