- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-08
- Bylos Nr.
- ATP-631-380/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-01031-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- N. Z.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto N. Z. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. Z. 2014 m. gegužės 29 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 29 d., apie 8.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo V-50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,54 promilės) bei neturėdamas vienos dienos transportavimo pažymėjimo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2008 m. spalio 2 d. įsakymu patvirtinto „Leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei išdavimo tvarkos aprašo“ nuostatas.
Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 16 d. priėmė nutarimą, kuriuo N. Z. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., administracinę nuobaudą – 1200 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 m. 2 mėn.; pagal ATPK 169 str. – 500 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 m. 2 mėn.
Šalies argumentai
N. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarimą dalyje dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 str. 1 d. nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Skundžiamas nutarimas dalyje dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai ir nevisapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, neteisingai ir vienpusiškai juos įvertinus ir padarius tarpusavyje visiškai prieštaringas išvadas, todėl turi būti panaikintas. Apeliantą kaltinantys įrodymai surinkti neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, ją išnagrinėjo formaliai, rėmėsi tik Instancijai naudingais neobjektyviais policijos patrulių parodymais, kurie buvo neobjektyvūs, vienas kitam prieštaraujantis. Pirmojo teismo posėdžio metu apeliantas buvo apšauktas dėl teisybės ieškojimo, buvo nedviprasmiškai pasakyta, jog 99,99 procentai, kad pralaimės ir bus nubaustas. Pirmame teismo posėdyje dalyvavo be atstovo, posėdis truko tik 5 min., teismo posėdžių sekretorės nebuvo, mano, jog jeigu nebūtų pateikęs prašymo dėl papildomų dokumentų išreikalavimo iš Institucijos, tai jis būtų nepagrįstai ir neteisėtai nubaustas. Teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, buvo šališkas, Instancijos surinktus įrodymus vertino tik jai palankia linkme, pats savarankiškai nusišalino nuo įrodymų rinkimo. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti tiek policijos pareigūnų surinktą administracinės bylos medžiagą, tiek teisminio nagrinėjimo metu papildomai surinktą ir pateiktą administracinės bylos medžiagą, tarpusavyje ją palyginti ir pašalinti prieštaravimus. Teigia, kad jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., iš esmės grindžiama tik alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0055, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), gautais duomenimis. Techninių priemonių panaudojimas nustatant neblaivumą yra detaliai reglamentuotas teisės aktuose. Patrulio R. S. surašytas tarnybinis pranešimas suponuoja mintį, kad tiek girtumą, tiek visą pažeidimo medžiagą įformino jis vienas. Tik pastebėjus, kad ant girtumo nustatymo šaknelės, grafoje „tikrino“ yra policijos kursanto M. K. pavardė, teisminio proceso metu abu pareigūnai iškėlė versiją, kad apelianto girtumą tikrino patrulis T. V., kurio veiksmus prižiūrėjo R. S.. Nors Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakyme yra imperatyvus reikalavimas pareigūnams būti pasirašytinai susipažinusiems su prietaisų naudojimo techninėmis instrukcijomis ir būti išlaikiusiems atitinkamas įskaitas, patrulis R. S. vienareikšmiškai nusprendė, kad jis gali šio įsakymo nepaisyti, savo nuožiūra, įforminant realius pažeidimus, susijusius su girtumo nustatymais, gali apmokyti kitus pareigūnus, neprisiimant jokios atsakomybės už galimas neigiamas pasekmes ir būsimus sprendimus. Nors minėtame įsakyme nėra nurodyta, jog policijos pareigūnas gali apmokyti kitus policijos pareigūnus, duoti nurodymus atlikti girtumo nustatymą. Patrulis T. V. taip pat neturėjo teisės nustatyti apeliantui girtumą, nes nėra išlaikęs įskaitos, jam nėra suteikta teisė vykdyti eismo priežiūros funkcijas ir įforminti pažeidimus teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime neteisingai konstatavo, kad apeliantas patvirtino, jog iš vakaro vartojo alkoholį, tai patvirtino paaiškinime, neginčijo tikrinimo rezultatų. Apeliantas teigia, jog tai, kad jis pasirašė alkotesterio girtumo šaknelėje, neduoda pagrindo konstatuoti, jog apeliantas pripažino savo girtumą. Teismas nevertino, jog policijos pareigūnų darytas garso įrašas padarytas pažeidžiant galiojančias teisės aktų normas, kaip ir girtumo parodymai yra niekiniai, neturintys galios. Teismas nesilaikė administraciniame procese taikomos įrodymų pakankamumo taisyklės. Administraciniame procese, skirtingai nei civiliniame, nesiremiama tikimybių pusiausvyros principu, taigi tai, kad asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, teismas gali pripažinti tik tuomet, kai užtenka tai patvirtinančių įrodymų. Teigia, kad pagrindinis įrodymas gautas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t. y. pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-23 patvirtinto aprašo punktų reikalavimus bei policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.9. punkto nuostatas, o kitų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti apelianto kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., byloje nėra, nenustatyta visuma požymių, būtinų konstatuoti šio administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariatas atsiliepimu į N. Z. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarimą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra nereikšmingos ir nepagrįstos, siekiama išvengti atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Apelianto argumentai, kad kaltinamieji įrodymai yra surinkti neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus yra paneigti teismo posėdžio metu surinktais duomenimis, bei pateikus informaciją apie patrulių ekipažo vyresniojo R. S. įskaitų išlaikymo ir susipažinimo su prietaiso „Drager Alcotest 7510“ techninėmis charakteristikomis, kas įrodo, jog R. S. teisėtai naudojo prietaisą, būdamas ekipažo vyresnysis nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, mokymo tikslais, betarpiškai prižiūrint mokino kitus pareigūnus naudoti alkoholio kiekio matuoklio prietaisą. Apeliaciniame skunde išvardintos aplinkybės nepaneigia fakto, kad N. Z. buvo nustatytas lengvas 0,54 promilės girtumo laipsnis, taip įrodant, jog jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Minėtą faktą patvirtina ir pats N. Z. po neblaivumo nustatymo pareigūnams paaiškinęs, kad alkoholį vartojo iš vakaro, bei su nustatytu neblaivumu iš karto sutikęs. Tik po kurio laiko, teismo posėdžio metu, N. Z. pateikė naują versiją dėl neva skaudančios gerklės ir naudotų vaistų. Teigia, kad ši versija turėtų būti vertinama kritiškai, kaip noras išvengti atsakomybės. Visi kiti apelianto skunde išvardinti faktai yra nereikšmingi, jie išnagrinėti ir aptarti teismo posėdžio metu, priimant nutarimą. N. Z. kaltė yra įrodyta byloje surinktais įrodymais, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, numatyto ATPK 169 str. ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliantas neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog N. Z. kaltė padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą visiškai įrodyta.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų. Teismas savo išvadą grindė byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), patrulio R. S. tarnybiniu pranešimu ir teismo posėdžio metu duotais parodymais (b. l. 2, 70-71), patikrinimo alkotesteriu rezultatu, rodančiu, kad 2014 m. gegužės 29 d., 08.29 val., N. Z. buvo nustatytas 0,56 promilių girtumo laipsnis (b. l. 3), alkotesterio patikros sertifikatu (b. l. 4), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 9) ir kita byloje esančia medžiaga.
Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad N. Z. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, jog vakar vakare buvo šventėje. Ryte jautėsi gerai, važiavo į vaistinę vaikui parvežti vaistų (b. l. 1). Atlikus N. Z. neblaivumo (girtumo) nustatymo testą, buvo nustatytas 0,56 promilių girtumo laipsnis, tikrinimo rezultatų šaknelėje N. Z. pasirašė (b. l. 3). Dėl nustatyto girtumo nesiginčijo, byloje nėra duomenų, jog policijos pareigūnų prašė patikrinti blaivumą antrą kartą. Teismo posėdžio metu N. Z. teigė, kad neblaivumas buvo nustatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Neblaivumą tikrino kursantas M. K.. Nurodymus nustatyti girtumą davė R. S., dokumentus pildė T. V. (b. l. 69). Šiuos N. Z. parodymus paneigia patrulio R. S. ir M. K. parodymai teismo posėdžio metu. R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad T. V. ir M. K. paprašė nustatyti N. Z. girtumą. N. Z. blaivumo testą atliko T. V., M. K. pildė patikrinimo alkotesteriu rezultato šaknelę ir žurnalą. Jis sėdėjo automobilyje vairuotojo vietoje, M. K. šalia, o automobilio gale sėdėjo T. V. su pažeidėju (b. l. 70-71). M. K. teismo posėdžio metu patvirtino R. S. parodymus (b. l. 69-70). Pažymėtina, kad policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, byloje nėra duomenų, kad minėti pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, to nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. R. S. buvo ekipažo vyresnysis, jam buvo suteikti įgaliojimai vykdyti eismo priežiūros funkcijas (b. l. 60-61), suteikta teisė naudoti matavimo prietaisus Lion 500 ir Drager Alcotest 7510 (b. l. 62). R. S. blaivumo testo atlikimo metu stebėjo T. V. veiksmus, kad testas būtų atliktas teisingai. Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ekipažo vyresnysis R. S. galėjo pavesti patruliui T. V. tikrinti alkotesteriu N. Z. neblaivumą, bei leisti kursantui M. K. užpildyti dokumentus, kad šis įgytų praktinių žinių.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5–V-23 patvirtinto Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo 4 punkte nurodyta, jog policijos pareigūnai, naudojantys matavimo prietaisus, turi būti pasirašytinai susipažinę su prietaisų naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikę atitinkamas įskaitas. Nustatyta, kad R. S. buvo išlaikęs teisės naudotis matavimo prietaisais Lion 500 ir Drager Alcotest 7510 įskaitą. Byloje nėra duomenų, jog minėtą įskaitą buvo išlaikęs T. V.. Tačiau T. V. N. Z. atliko neblaivumo (girtumo) nustatymo testą, prižiūrint R. S.. N. Z. buvo nustatytas 0,56 promilių girtumo laipsnis. N. Z. nustatyto girtumo neginčijo. Tai, kad N. Z. neblaivumo (girtumo) nustatymo testą atliko T. V., kuris nėra išlaikęs teisės naudotis matavimo prietaisu Drager Alcotest 7510 įskaitą, negalėjo turėti įtakos tikrinimo rezultatams.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagrindinis įrodymas gautas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, t. y. pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijų 20.9. punkto reikalavimus, t. y. policijos patruliui <...> visais atvejais, kai tarnybiniame automobilyje bendraujama su asmeniu, automobilyje įmontuota stacionari vaizdo ir garso įrašymo įranga turi būti įjungta, o kai tokios įrangos nėra, policijos patrulis privalo pasinaudoti turimomis inventorinėmis techninėmis vaizdo ir (arba) garso įrašymo priemonėmis, kad pokalbis su asmeniu būtų įrašytas. Esant techninėms galimybėms, vaizdo ir (arba) garso įrašymo įranga tarnybiniame automobilyje turi būti įjungta nuolat. Naudojant vaizdo ir (arba) garso įrašymo įrangą, asmenį reikia įspėti apie tai ir informuoti, kad viskas, ką jis pasakys, gali būti panaudota nagrinėjant administracinę bylą ar atliekant ikiteisminį tyrimą). N. Z. teigia, kad nebuvo įspėtas apie garso įrašymo įrangos panaudojimą. Patrulis R. S. parodė, kad N. Z. įsėdus į automobilį buvo pradėtas daryti garso įrašas. M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad N. Z. buvo pranešta, jog daromas garso įrašas (b. l. 70). Nustačius, kad nėra duomenų, jog R. S. ir M. K. būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra pagrindo abejoti jų parodymais, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad buvo pažeisti Policijos patrulių veiklos instrukcijų 20.9. punkto reikalavimai yra atmestinas.
Įvertinus visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad N. Z. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
N. Z. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.