Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-21 · Administracinė byla Nr. eI-799-621/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-21
Bylos Nr.
eI-799-621/2016
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02306-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas (pran.), Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
I. E.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, D. Š.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-799-621/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02306-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.4.5; 3.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos teisėjų Jarūnės Sedalienės ir Laisvutės Kartanaitės,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,nedalyvaujant pareiškėjai I. E.,dalyvaujant pareiškėjos I. E. atstovei advokatei R. V.,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei L. M.,

nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Š..

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. E. atstovės advokatės R. V. pasirašytus skundus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2015-07-21 sprendimo (rašto) Nr. 11SD-3434-(14.11.104) panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kurį vėliau patikslino prašydama:

1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus sprendimą, išdėstytą 2015-06-22 rašte Nr. 11SD-3259-(14.11.104), ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-08-12 sprendimą, išdėstytą rašte Nr. lSS-2253-(7.5);

2. Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių į pretendentų, pageidaujančių įsigyti (nuomoti) žemę Milašaičių kadastro vietovėje, sąrašą įrašyti I. E., a.k. (duomenys neskelbtini);

3. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2015-04-20 įsakymo Nr. 11VĮ-433-(14.11.2) „Dėl asmenų pageidaujančių įsigyti žemę Milašaičių kadastro vietovėje, sąrašų patvirtinimo“ dalį, kuria D. Š. suprojektuotas žemės sklypas Nr. 513 2,80 ha, ir iš dalies panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-09-24 sprendimą, išdėstytą rašte Nr. 1SS-2638-(7.5), kuriuo yra atmestas pareiškėjos skundas.

4. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus sprendimą, išdėstytą 2015 m. liepos 21 d. rašte Nr.11SD-3434-(14.11.104);

5. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, išdėstytą rašte Nr.1SS-2407-(7.5);

6. Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), laisvos žemės fondo plane pažymėtą Nr.57-blokas 2, priskirti, prie įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų.

Pareiškėja I. E. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė advokatė R. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsisako dalies patikslinto skundo reikalavimų, kurie buvo suformuluoti 2015-10-09 patikslintame skunde, t. y.: dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2015-06-22 rašto Nr. 11SD-3259-(14.11.104) panaikinimo; dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-08-12 rašto Nr. lSS-2253-(7.5) panaikinimo; dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2015-04-20 įsakymo Nr. 11VĮ-433-(14.11.2) „Dėl asmenų pageidaujančių įsigyti žemę Milašaičių kadastro vietovėje, sąrašų patvirtinimo“ panaikinimo; dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-09-24 rašto Nr. 1SS-2638-(7.5) panaikinimo; dėl įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių į pretendentų, pageidaujančių įsigyti (nuomoti) žemę Milašaičių kadastro vietovėje, sąrašą įrašyti I. E., a. k. (duomenys neskelbtini); taip pat prašo panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemones. Nurodė, jog minėti reikalavimai buvo patenkinti gera valia, pateikia tai patvirtinančius įrodymus. Prašo teismo nagrinėti pareiškėjos reikalavimus tik dėl įsiterpusio žemės sklypo. Prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus sprendimą, išdėstytą 2015 m. liepos 21 d. rašte Nr.11SD-3434-(14.11.104), ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, išdėstytą rašte Nr.1SS-2407-(7.5), kuriuose nurodyta, jog žemės sklypas negali būti pripažintas įsiterpusiu. Taip pat prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), laisvos žemės fondo plane pažymėtą Nr. 57-blokas 2, priskirti, prie įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų.

Pareiškėjos atstovė paaiškino, kad prašo ginčo sklypą laikyti įsiterpusiu. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus, išdėstytus 2015-07-21 rašte ir 2015-08-26 rašte, kuriais buvo atmestas prašymas laikyti ginčo sklypą įsiterpusiu. Nurodo, jog sklypą pripažinus įsiterpusiu, pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, I. E. turėtų teisę įsigyti šitą sklypą ne aukciono būdu. Šiuo metu pareiškėja yra laikina ginčo sklypo naudotoja ir trečiame ketvirtyje jai bus projektuojamas šis sklypas ilgalaikei nuomai. Sklype yra išsidėstę šlaitai ir griovos, sklypas yra nelygaus reljefo. Tai įrodinėjo praeitame teismo posėdyje prijungtais dokumentais: M. P. konstatavimo protokolu bei specialisto G. 2015-12-16 rašte pateikta nuomone. Tiek antstolis, tiek šios srities specialistas nurodo, kad sklypas nelygus, kalvotas, jame – šlaitai ir griovos. Įstatymo leidėjas tiksliai neaiškina, kas tai yra šlaitai ir griovos. Nustačius bent vieną iš jų, yra pagrindas laikyti sklypą įsiterpusiu. Kita faktinė aplinkybė – į sklypą nėra kito patekimo, tik per I. E. priklausantį greta esantį sklypą. Ginčo sklypas yra išsidėstęs taip, kad iš vienos pusės yra miškas ir iš kitos pusės – I. E. priklausantis sklypas. Kelio jokio į ginčo sklypą nėra. Sklypas yra didesnis, negu formuojami 2,9 ha, jis yra 4,10 ha, iš kurių 1,2 ha yra miškas. Miškas liks valstybei, jis nebus nuomojamas I. E. nei jokiam kitam asmeniui. Patekimas į sklypą yra įmanomas tik per greta esantį I. E. sklypą. Aplink esantys valstybiniai miškai yra suaugę ir ten kelių nėra. Lokacinė sklypo padėtis patvirtina, kad sklypas yra įsiterpęs. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad vykdant žemės reformą ir formuojant naujus sklypus, tikslas yra racionalumas. Racionaliausias ginčo sklypo naudojimas būtų, jei jis būtų priskirtas prie I. E. esamo jau suformuoto žemės sklypo ir sudarant sąlygas jai ateityje išsipirkti ir valdyti nuosavybės teise būtent dėl anksčiau paminėtų priežasčių. Sklype yra šlaitai ir griovos – tokio sklypo nėra galimybės apdirbti žemės ūkio technika. Jis gali būti tvarkomas senoviniais agrariniais metodais. Esant tokiems pagrindams, laiko sklypą įsiterpusiu. Pagrindiniai įrodinėjimo dokumentai yra antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, žemės matavimo specialisto (duomenys neskelbtini) pažyma ir teismui pateikti žemės sklypų planai, kurių vienas reikšmingiausių būtų ištrauka iš Ariogalos topografinio žemėlapio. Šitame plane matosi, kad sužymėtos amplitudės, kurios nurodo aukštingumo pokytį žemės sklype. Žemėlapis patvirtina, kad tame sklype geografiškai yra nustatyti sklypo aukštingumo pasikeitimai.

Atsiliepimas

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė L. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su pareiškėjos prašymu dėl dalies patikslinto skundo reikalavimų atsisakymo. Tačiau dėl kitų pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimų, t. y. dėl žemės sklypo pripažinimo įsiterpusiu, nesutinka ir prašo šią patikslinto skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdžio metu nurodė, jog kriterijai, kuriais remiantis laisvos valstybinės žemės plotas gali būti pripažintas įsiterpusiu tarp privačių arba nuomojamų žemės sklypų, yra išvardinti teisės aktuose: Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarime Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ir nuomos“, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.3. ir 2.5. papunkčiais pagal šiuo nutarimu patvirtintas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles arba žemės sklypų nuomos taisykles parduodami arba išnuomojami laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai; įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ne didesni kaip 0,04 ha, esantys po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesni kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse, sujungiant šiuos įsiterpusius parduotinus arba nuomotinus laisvos žemės plotus su besiribojančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą arba žemės reformos projektą. Jeigu įsiterpęs parduotinas arba nuomotinas laisvos žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius įsiterpusius parduotinus arba nuomotinus laisvos žemės plotus ir šį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu įsiterpęs parduotinas arba nuomotinas laisvos žemės plotas gali būti didinamas.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, ginčo sklypas neatitinka teisės aktuose nustatytų kriterijų, taikomų įsiterpusiam žemės plotui. Žemės sklypas yra didesnis nei teisės aktuose numatytas maksimalus įsiterpusio sklypo plotas 1,00 ha, ginčo sklypas nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų. Iš vienos pusės šio sklypo yra valstybinis miškas, o iš kitos pusės yra kelias ir ginčo sklypas nėra laikomas kaip įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų. Rengiant Milašaičių kadastro vietovės, esančios (duomenys neskelbtini), žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, Raseinių skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 11 VĮ-320-( 14.11.2.) sklypas Nr. 57 4,10 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštyje nebuvo patvirtintas kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas (plotas). Jis buvo priskirtas prie kitų laisvos žemės fondo plotų (LŽF plotų). Todėl jis negali būti parduotinas arba nuomotinas kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas (plotas). Patvirtinus šį projektą, sklypas buvo suformuotas D. Š., nustatyta paskirtis – žemės ūkio paskirties.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad patekimas į ginčytiną sklypą įmanomas tik per asmeninį I. E. sklypą, neatitinka tikrovės. Matininkės D. G., kuri vykdo minėtos Milašaičių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto projektavimo darbus, išduotame plane yra suprojektuotas servitutinis miško kelias per valstybei priklausančią žemę (valstybinė žemė plane pažymėta mėlyna spalva). Minėtas miško kelias yra naudojamas medžiotojų ir pravažiuojamas traktorių, todėl nėra poreikio, kaip nurodoma skunde, kirsti valstybinį mišką keliui suformuoti ir jokių nuostolių valstybė patirti negali. Skunde taip pat minimas teiginys, kad ginčytinas sklypas nebuvo nuomojamas, neatitinka tikrovės. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 11VĮ-180- (14.11.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ ginčytinas sklypas buvo duotas naudotis D. Š. (1.2 punktas) žemės ūkio veiklai vykdyti (2.1 punktas). Už naudojimąsi valstybine žeme privaloma mokėti žemės nuomos mokestį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nustatyta tvarka (2.7 punktas). Sklypas yra įtrauktas į 2015 m. pasėlių deklaraciją už žemės ūkio naudmenis ir kitus plotus.

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su 2015 m. rugpjūčio 21 d. skundu, kurį vėliau (2015 m. rugsėjo 4 d. ir 2015 m. spalio 9 d.) patikslino prašydama:

1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus sprendimą, išdėstytą 2015-06-22 rašte Nr. 11SD-3259-(14.11.104), ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-08-12 sprendimą, išdėstytą rašte Nr. lSS-2253-(7.5);

2. Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių į pretendentų, pageidaujančių įsigyti (nuomoti) žemę Milašaičių kadastro vietovėje, sąrašą įrašyti I. E., a.k. (duomenys neskelbtini);

3. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2015-04-20 įsakymo Nr. 11VĮ-433-(14.11.2) „Dėl asmenų pageidaujančių įsigyti žemę Milašaičių kadastro vietovėje, sąrašų patvirtinimo“ dalį, kuria D. Š. suprojektuotas žemės sklypas Nr. 513 2,80 ha, ir iš dalies panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-09-24 sprendimą, išdėstytą rašte Nr. 1SS-2638-(7.5), kuriuo yra atmestas pareiškėjos skundas;

4. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus sprendimą, išdėstytą 2015-07-21 rašte Nr.11SD-3434-(14.11.104);

5. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-08-26 sprendimą, išdėstytą rašte Nr.1SS-2407-(7.5);

6. Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), laisvos žemės fondo plane pažymėtą Nr. 57-blokas 2, priskirti prie įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų.

2016 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė R. V. įteikė teismui pareiškimą dėl dalies patikslinto skundo reikalavimų atsisakymo. Pareiškime nurodyta, kad pagal ABTĮ 52 straipsnį pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Vadovaujantis minėta teisės norma pareiškėja I. E. atsisako 2015-10-09 patikslinto skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2015-06-22 rašto Nr. 11SD-3259-(14.11.104); dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-08-12 rašto Nr. lSS-2253-(7.5); dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2015-04-20 įsakymo Nr. 11VĮ-433-(14.11.2) „Dėl asmenų pageidaujančių įsigyti žemę Milašaičių kadastro vietovėje, sąrašų patvirtinimo“; dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-09-24 rašto Nr. 1SS-2638-(7.5); dėl įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių į pretendentų, pageidaujančių įsigyti (nuomoti) žemę Milašaičių kadastro vietovėje, sąrašą įrašyti I. E., a.k. (duomenys neskelbtini). Taip pat teismo prašo panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemones. Nurodė, jog pareiškėja dalies reikalavimų atsisako, kadangi įvyko derybos su trečiuoju suinteresuotu asmeniu D. Š. ir pastarasis savo pretenzijų į ginčo sklypą atsisakė, o atsakovas pareiškėjos reikalavimus įvykdė ir priėmė įsakymą dėl I. E. laikinos ginčo žemės sklypo nuomos, taip pat įtraukė I. E. į pretendentų nuomotis ginčo sklypą sąrašą, iš dalies panaikino ankstesnius įsakymus ir informavo, kad pageidaujamas išsinuomoti žemės sklypas bus projektuojamas I. E. žemėtvarkos projekte, kuris numatomas rengti 2016 m. III ketv.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teisė administracinėje byloje atsisakyti teismui paduoto skundo (prašymo) yra įtvirtinta ABTĮ 52 straipsnyje, pagal kurį pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. ABTĮ 101 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 2 dalį, teismas gali nepriimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų (prokurorų, administravimo subjektų, valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų, kurie kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai) paduoto pareiškimo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, dalies ginčo tarp šalių nebėra, pareiškėjos pateiktas atsisakymas nuo dalies patikslinto skundo reikalavimų atitinka ABTĮ reikalavimus, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 3 punktu, administracinės bylos dalis dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2015-06-22 rašto Nr. 11SD-3259-(14.11.104); dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-08-12 rašto Nr. lSS-2253-(7.5); dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2015-04-20 įsakymo Nr. 11VĮ-433-(14.11.2) „Dėl asmenų pageidaujančių įsigyti žemę Milašaičių kadastro vietovėje, sąrašų patvirtinimo“, kuria Dariui Šleiniui suprojektuotas žemės sklypas Nr. 513 2,80 ha; dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-09-24 rašto Nr. 1SS-2638-(7.5) panaikinimo; dėl įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių į pretendentų, pageidaujančių įsigyti (nuomoti) žemę Milašaičių kadastro vietovėje, sąrašą įrašyti I. E., a.k. (duomenys neskelbtini) nutrauktina pareiškėjai atsisakius dalies patikslinto skundo (prašymo), naikintina 2015 m. rugsėjo 14 d. pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2015 m. liepos 21 d. rašto Nr.11SD-3434-(14.11.104) panaikinimo; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. rašto Nr.1SS-2407-(7.5) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje nustatyta, kad 2013-07-04 pareiškėja I. E. įregistravo ūkininko ūkį, identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2010-04-12 asmeninės nuosavybės teise valdo 52,42 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su sklypu Nr. 57-blokas 2 (ginčo sklypu). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2015-03-30 įsakymu Nr. 11VĮ-433-(14.11.2) Milašaičių kadastro vietovėje buvo patvirtinta teritorija žemėtvarkos projektui rengti. Pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemę nuosavybėn neatlygintinai, ją pirkti arba nuomoti iš valstybės, ir t. t., prašymus privalėjo pateikti iki 2015-04-17. 2015-04-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 11VĮ-433-(14.11.2) „Dėl asmenų, pageidaujančių įsigyti žemę Milašaičių kadastro vietovėje, sąrašų patvirtinimo“ buvo patvirtintas asmenų, pageidaujančių įsigyti, nuomoti ar gauti neatlygintinai naudotis patikėjimo teise žemę Milašaičių kadastro vietovėje, sąrašas. Į šį sąrašą pagal 2014-05-27 prašymą buvo įtrauktas D. Š. ir jam suprojektuotas žemės sklypas Nr. 513 2,80 ha (dalyje pareiškėjos ginčijamo LŽFŽ ploto Nr. 57 4,10 ha). 2015-06-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius raštu 2015-06-22 Nr. 11SD-3259-( 14.11.104.) nurodė, kad I. E. negali būti papildomai įtraukiama į dabar jau vykstančio projekto pretendentų sąrašą.

2015-07-13 pareiškėja su prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių prašydama pripažinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), laisvos žemės fondo plane pažymėtą numeriu 57-blokas 2, įsiterpusiu sklypu. 2015-07-21 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius raštu Nr. 11SD-3434-(14.11.104.) nurodė, kad pareiškėjos nurodytas laisvos žemės fondo plotui priskirtas sklypas Nr. 57 bloko Nr. 0002, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4,10 ha, negali būti pripažintas įsiterpusiu sklypu, nes jis neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taikomų įsiterpusiam žemės plotui: jo plotas 4,00 ha ir yra didesnis, nei teisės aktuose numatytas maksimalus įsiterpusio sklypo plotas 1,00 ha, šio sklypo nesudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, 2,90 ha šio sklypo sudaro ūkio naudmenys, 1,20 ha sudaro miškas. Šis sklypas nėra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, nes iš vienos pusės jis ribojasi su bendro naudojimo keliu, todėl šio sklypo negalima laikyti įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės sklypu (plotu). 2015 m. rengiant Milašaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, šis sklypas (plotas) Raseinių skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 11VĮ-320-(14.11.2) laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštyje nebuvo patvirtintas kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas (plotas). Todėl jis negali būti parduotas arba nuomojamas kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas (plotas). Pareiškėja pasinaudodama privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka su 2015-08-05 skundu dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2015-07-21 rašto kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė 2015-08-26 sprendimą (raštą) Nr. lSS-2407-(7.5), kuriuo nutarė pareiškėjos pateikto skundo netenkinti ir nurodė, jog Raseinių skyrius 2015-07-21 raštu Nr. 11SD-3434-(14.11.104.) pagrįstai informavo, kad laisvos žemės fondo žemės plotas Nr. 57 4,10 ha negali būti privatizuojamas, kaip įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų laisvos žemės fondo žemės plotas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 4 punkte įtvirtina, kad laisvos valstybinės žemės plotai, tinkami naudoti žemės ūkio veiklai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, ne didesni kaip 0,04 ha, esantys po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, ir ne didesni kaip 1 ha, esantys kaimo gyvenamosiose vietovėse (toliau – įsiterpęs parduotinas laisvos žemės plotas), parduodami besiribojančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (toliau – besiribojantys žemės sklypai) savininkams, šiuos plotus sujungus su jų nuosavybės teise valdomais besiribojančiais žemės sklypais pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus ar žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Teismas taip pat akcentuoja, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (nuo 2014-05-01 galiojanti redakcija) numatyta, kad laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2 dalyje įtvirtinta, jog valstybinė žemės ūkio paskirties žemė, dėl kurios pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nepateikti prašymai atkurti nuosavybės teises ją perduodant nuosavybėn neatlygintinai, parduodama suformavus žemės ūkio paskirties žemės sklypus teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Paminėto Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte įvardintas galimo pirkimo ne aukciono būdu atvejis – privačių žemės sklypų savininkai tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, neviršijančius Žemės reformos įstatyme nustatyto dydžio, jeigu šiuose valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotuose pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimą, negalima suformuoti racionalių ribų ir dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypų.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų 2004-10-04 žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.6 punktas taip pat įtvirtinta, kad įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, o 4.4 punkte numatyta, jog įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Paminėtų Taisyklių 32, 33, 34 punktuose įtvirtintos principinės šio proceso nuostatos, kurios aktualios ir ginčo situacijos teisiniam vertinimui. Taisyklių punktuose įtvirtinti imperatyvai, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą. Minėti sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Be to, žemės ūkio paskirties žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad žemės sklypai būtų stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos, žemės sklypo ilgosios kraštinės lygiame arba banguotame reljefe būtų orientuojamos statmenai horizontalėms arba vyraujančių žemės darbų kryptimi, kalvotame reljefe – išilgai horizontalių arba taip, kad dirbant žemę būtų išvengta dirvožemio erozijos procesų. Aktualu ir tai, kad 1998-04-23 Žemės ir miškų ūkio ministerijos įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 46 punkte imperatyviai nustatyta, kad žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai turi būti ne mažesni kaip 0,10 ha ploto (išskyrus grąžinamus natūra ir asmeninio ūkio žemės sklypus). Žemės sklypų ribos turi sutapti su stabiliomis kraštovaizdžio kompleksų ir objektų ribomis, upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais ar jų viduriu, miškų, kitų aiškių naudmenų (pelkių), valstybinės ir vietinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, senomis ežiomis, besiribojančių žemės sklypų ribomis, taip pat turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Be to, ir 1999-06-02 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 692 patvirtintų Taisyklių 2.15 punktas reglamentuoja ne žemės ūkio paskirties, tačiau kitos paskirties valstybinės žemės pardavimą, taip pat numato, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Apibendrindamas paminėtą teisinį reguliavimą teismas daro išvadą, kad Žemės įstatyme, taip pat ir Žemės reformos įstatyme bei teismo sprendime paminėtuose poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus teisinio reguliavimo mechanizmas reiškia, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais.

Šia nuostata yra siekiama Lietuvos valstybėje užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės bei valstybės biudžetus gavimą. Nežiūrint to, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis (ne viešo aukciono būdu) įsigyti žemės ūkio paskirties valstybinės žemės plotą, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai. Pagal aptartą teisinį reguliavimą laisvą valstybinį žemės ūkio paskirties žemės sklypą turi teisę įgyti besiribojančių žemės sklypų savininkai, bet tik esant visumai sąlygų: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba ne didesnis kaip 1 ha kaimo gyvenamosiose vietovėse; 3) jame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės ūkio paskirties žemės sklypo, 4) šis valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių.

Liudytoja D. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra matininkė, turi savo įmonę. Ginčo sklypas nėra įsiterpęs. Prieš projektuojant yra skelbiami laisvi žemės plotai. Šis sklypas susideda iš naudmenų ir pievos. Pilietis, kuris rinkosi šiame laisvame žemės sklype plotą nuomai, viso sklypo negalėjo išsinuomoti, nes dalis sklypo yra miškas, o miškas nėra nuomojamas, todėl buvo galima nuomotis tik tą sklypo dalį, kurioje yra naudmenys, pieva ir toje pievoje buvo suformuotas piliečiui sklypas ilgalaikei nuomai, kuris buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo įsakymu. Sklypas yra beveik stačiakampis, keturkampis, sklypas normalios formos. Ginčo sklypas yra laisvo žemės sklypo dalis, prie šios dalies atskiro kelio nėra, privažiavimas servitutinis (yra projektinis kelias). Kelias yra projektuojamas visais atvejais, o ar pilietis norės šio kelio, tai jau yra jo kompetencija spręsti. Tai buvo bendras sklypas, kuris buvo kaip žemės ūkio paskirties, imant dalį pievos, tai jis gali būti naudojamas žemės ūkio paskirčiai. Laisvas žemės sklypas yra 4,00 ha, kurį sudaro pieva ir miškas, ir visas bendras plotas prieina prie kelio (II kategorijos kelias, 12 metrų pločio kelias). Ginčo sklype yra šlaitai, šlaitas tai yra pieva, kalvota vietovė, nėra lygi dirva, krūmuota, žolė virš kelių, tą žemę galima ir arti. Rengiant projektą topografiniais žemėlapiais nesivadovavo, nes nereikia. Topografiniai žemėlapiai yra projektuojami dėl pastatų.

Teismui pateiktų įrodymų visuma bei liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos nurodytas laisvos valstybinės žemės fondui priskirtas plotas Nr. 57 blokas Nr. 0002, esantis (duomenys neskelbtini), sudaro 2,90 ha žemės ūkio naudmenų ir 1,20 ha miško, jo bendras plotas yra 4,10 ha, t. y. didesnis nei teisės aktuose numatytas maksimalus įsiterpusio sklypo plotas 1,00 ha. Taip pat byloje nustatyta, jog ginčijamo žemės ploto dalyje buvo suprojektuotas, kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, racionalių ribų ir dydžio žemės sklypas Nr.513 2,80 ha ploto. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 11VĮ-180-(14.11.2) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ D.Š. buvo leista laikinai naudotis valstybinės žemės plotu Nr. (duomenys neskelbtini) 2,80 ha, esančiu (duomenys neskelbtini), žemės ūkio veiklai vykdyti, todėl darytina išvada, jog ji yra tinkama naudoti pagal jos pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Bylos duomenys patvirtina, jog pagal Milašaičių kadastro vietovės, esančios (duomenys neskelbtini), žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, Raseinių skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 11 VĮ-320-( 14.11.2.) sklypas Nr. 57 4,10 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštyje nebuvo patvirtintas kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas (plotas). Jis buvo priskirtas prie kitų laisvos žemės fondo plotų (LŽF plotų). Taip pat byloje nustatyta, jog į ginčo sklypą galima patekti bendro naudojimo keliu, esančiu I. E. priklausančio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose, šias faktines aplinkybes teismo posėdžio metu taip pat patvirtino ir pareiškėjos atstovė. Iš Milašaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo įsakymu 2015 m. rugsėjo 8 d. Nr. 11VĮ-939-(14.11.2) „Dėl Milašaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“, matyti, jog yra suprojektuotas servitutinis kelias, kuriuo galima patekti į ginčo sklypą. Taip pat iš minėto žemėtvarkos projekto matyti, jog iš vienos pusės ginčo sklypo yra miškas, o iš kitos pusės – I. E. priklausantis sklypas. Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad pareiškėjos norimas suformuoti žemės sklypas neatitinka įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui keliamų reikalavimų (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjos atstovė advokatė R. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo sklype yra išsidėstę šlaitai ir griovos, sklypas yra nelygaus reljefo. Tai įrodinėja dokumentais: antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei specialisto G. 2015-12-16 rašte pateikta nuomone. Nurodė, jog tiek antstolis, tiek šios srities specialistas nurodė, kad ginčo sklypas nelygus, kalvotas, jame šlaitai ir griovos, tokio sklypo nėra galimybės apdirbti žemės ūkio technika. Nustačius bent vieną iš šių sąlygų, yra pagrindas laikyti sklypą įsiterpusiu. Teisėjų kolegija, pažymi, jog byloje nagrinėjamo teisinio santykio objektu yra valstybinės žemės sklypas, kuris turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio. Kaip jau minėta asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinama, kai yra įvykdomos atitinkamos (visos) sąlygos. Todėl pareiškėjos atstovės nurodytos aplinkybės, jog ginčo sklypas nelygus, kalvotas, jame yra šlaitai ir griovos, negali būti pakankamu pagrindu pripažinti ginčo sklypą įsiterpusiu. Taip pat teisėjų kolegija, nesutinka su pareiškėjos atstovės teiginiu, jog ginčo sklype nėra galimybės dirbti žemės ūkio technikai, pareiškėjos atstovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog esama kitų aplinkybių, kurios sudarytų kliūtis sklype dirbti žemės ūkio technikai. Be to, žemės ūkio veikla gali būti vykdoma ir be sunkiosios žemės ūkio technikos.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2015 m. liepos 21 d. sprendimas Nr.11SD-3434-(14.11.104) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. 1SS-2407-(7.5) yra teisėti, todėl nėra pagrindo jų naikinti ir dėl to nėra teisinio pagrindo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), laisvos žemės fondo plane pažymėtą Nr. 57-blokas 2, priskirti prie įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos (ABTĮ 57 str.). Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 101 straipsnio 3 punktu, 127 straipsniu,

nusprendžia:

Nutraukti administracinę bylą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2015-06-22 rašto Nr. 11SD-3259-(14.11.104); dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-08-12 rašto Nr. lSS-2253-(7.5); dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2015-04-20 įsakymo Nr. 11VĮ-433-(14.11.2) „Dėl asmenų pageidaujančių įsigyti žemę Milašaičių kadastro vietovėje, sąrašų patvirtinimo“, kuria Dariui Šleiniui suprojektuotas žemės sklypas Nr. 513 2,80 ha; dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-09-24 rašto Nr. 1SS-2638-(7.5) panaikinimo; dėl įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių į pretendentų, pageidaujančių įsigyti (nuomoti) žemę Milašaičių kadastro vietovėje, sąrašą įrašyti I. E., a.k. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos I. E. patikslintą skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus 2015 m. liepos 21 d. sprendimo Nr.11SD-3434-(14.11.104); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr.1SS-2407-(7.5) panaikinimo ir įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrių žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), laisvos žemės fondo plane pažymėtą Nr. 57-blokas 2, priskirti prie įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų atmesti kaip nepagrįstus.

Panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje uždrausti priimti sprendimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) laisvos žemės fondo plane pažymėto Nr. 57-blokas 2 nuomos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Žanas KubeckasJarūnė SedalienėLaisvutė Kartanaitė