Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims, valstybės įmonei „Turto bankas“ ir Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarei D. R., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B. priėmė savo mirusio sutuoktinio M. K. (M. K.) palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis M. K. (M. K.), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėja su sutuoktiniu M. K. (M. K.) bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis įregistruotas pareiškėjos G. B. vardu. Po sutuoktinio mirties pareiškėja G. B. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kadangi ji aktyviais veiksmais pradėjo valdyti palikimą, kaip jai priklausantį, t. y. mokėjo mokesčius, rūpinosi, prižiūrėjo jį. Be to pareiškėja nežinojo, kad jai reikia kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo, kadangi butas yra registruotas jos vardu.

3. Tiek šiuo metu, tiek ir po sutuoktinio M. K. (M. K.) mirties šiuo turtu rūpinasi G. B., kurį prižiūri, moka komunalinius patarnavimus. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir juo rūpintis kaip savo turtu. Nors pradėdamas turtą valdyti palikimą priėmė, bet šiomis aplinkybėmis įpėdinis laikomas turto savininku de facto, neturinčiu juridinio pripažinimo - paveldėjimo teisės liudijimo.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą pareiškime nurodyto turto paveldėjimą. Teismui įsitikinus pareiškimo pagrįstumu neprieštarauja pareiškėjos prašymo tenkinimui. Prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

5. Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

7. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

8. (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė santuoką su M. K. (M. K.).

9. Pareiškėja su sutuoktiniu M. K. (M. K.) vaikų neturi. Duomenų apie kitus M. K. (M. K.) įpėdinius nėra.

10. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašo duomenimis pareiškėjos vardu nuosavybės teise po santuokos sudarymo su M. K. (M. K.) nuo (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas – garažas, esantis (duomenys neskelbtini).

11. M. K. (M. K.) mirė būdamas santuokoje su pareiškėja. Po jo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė.

12. Bylos duomenimis G. B., iki sutuoktinio M. K. (M. K.) mirties (duomenys neskelbtini), naudojosi bei rūpinosi negyvenamąją patalpą - garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – garažas registruotas pareiškėjos vardu, po sutuoktinio mirties ir toliau minėtu garažu rūpinasi moka už jį mokesčius bei jį valdo kaip savo.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

14. CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. (duomenys neskelbtini), mirus pareiškėjos sutuoktiniui M. K. (M. K.) baigėsi bendroji jungtinė M. K. (M. K.) ir G. B. kaip sutuoktinių, nuosavybė ir ji tapo bendrąja daline. Vadovaujantis suformuota teismų praktika CK 3.117 straipsnio prezumpcija reiškia, kad sutuoktinių dalys yra lygios, jeigu dėl šios aplinkybės nėra ginčo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-490/2007).

15. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnį nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.

16. Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsniu palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

17. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).

18. Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams.

19. Bylos duomenimis po M. K. (M. K.) mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (CK 5.50 straipsnio 6 dalis). Pareiškėja po sutuoktinio mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau ji palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, t. y. po palikėjo mirties likusį, jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą (CK 5.14 ir 5.51 straipsniai). Tai patvirtina pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai (mokėjo mokesčius, naudojasi ir rūpinasi turtu) (CPK 177, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja turėjo teisę paveldėti mirusiosio sutuoktinio turtą pagal įstatymą, tačiau ji nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad G. B. po M. K. (M. K.) mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą M. K. (M. K.) palikimą.

20. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėja kita tvarka gauti jai reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė savo sutuoktinio M. K. (M. K.), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą.

21. Pažymėtina, kad teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos G. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“ ir Klaipėdos miesto 14-ojo notarų biuro notarei D. R., dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio M. K. (M. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai valdydama mirusiojo turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.