- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-19
- Bylos Nr.
- eI-7438-790/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02019-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rūta Miliuvienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- UAB ,,Plokštinių pamatų meistrai“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Ivetos Pelienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. Tomui Bagdanskiui, atsakovų atstovams Sauliui Balčiūnui, Airinei Dobužinskienei, Eugenijui Šeduikiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Plokštinių pamatų meistrai“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB ,,Plokštinių pamatų meistrai“ kreipėsi į teismą skundu (t. 1, b. l. 1–6), prašydamas: 1) panaikinti 2015-11-19 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Kauno teritorinio skyriaus Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 ir įpareigoti atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą; 2) panaikinti VDI 2015-04-21 raštą dėl UAB ,,Plokštinių pamatų meistrai“ skundo Nr. SD-37-5072. Nurodė, kad A. P., dirbusiam UAB ,,Plokštinių pamatų meistrai“, (duomenys neskelbtini) apie 16 val. 30 min. statybvietėje šalia statomo privataus gyvenamo namo (duomenys neskelbtini), nukritus nuo pastolių, įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe. 2015-11-25 pareiškėjas gavo VDI Kauno teritorinio skyriaus 2015-11-19 N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, kuriame nurodyta, jog pagrindinėmis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis laikomos šios: 1) netinkamas pavojingų darbų organizavo vykdymas statybvietėse; 2) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas bei 3) darbo atlikimas nustatyta tvarka neinstruktuoto saugos ir sveikatos klausimais statybos darbininko A. P.. Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-154498-15 dėl įtarimo UAB ,,Plokštinių pamatų meistrai“ direktoriui R. P. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje. 2016-03-23 pareiškėjas pateikė skundą VDI, kuriame prašė dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių skirti papildomą ar pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, kad būtų išsiaiškintos ir išvardintos tikrosios nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės bei priežastys. Nurodė, jog aplinkybė, kad A. P. dirbti ant pastolių nusprendė savavališkai būdamas neblaivus ir būtent dėl neblaivumo, neišlaikęs pusiausvyros nukrito nuo pastolių ir mirė, buvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis; nurodė, kad nesutinka su Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis, o terminą praleido tik dėl to, kad būtinybė skųsti aktą atsirado tik paaiškėjus naujoms tyrimo aplinkybėms. 2016-04-01 pareiškėjo direktorius gavo Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-54498-15 nutraukimo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, požymių. Skundžiamame rašte VDI nurodė, kad atnaujinti praleistą akto apskundimo terminą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, o skunde naujų svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų reikalinga atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nenurodyta arba jų nurodymas vertintinas kritiškai. Pareiškėjas iš karto, paaiškėjus naujoms nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėms, kreipėsi į VDI, siekdamas pakartotinio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo, nes gavo darbininkų A. S. bei S. S. paaiškinimus, kuriuose šie asmenys nurodė, kad apie 13 val. pas A. P. buvo atvažiavę du draugai, kurie išbuvo kelias valandas. Darbininkai nurodė, kad įtarė, jog A. P. yra išgėręs, bet direktoriui nieko apie tai nepranešė. Pareiškėjo nuomone, ši aplinkybė – naujai paaiškėjusi, kurios direktorius R. P. nežinojo, ir ji paaiškėjo tik atidžiai išnagrinėjus tyrimo medžiagą bei darbuotojams pateikus paaiškinimus. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo padaryta išvada, kad VDI nelaimingo atsitikimo darbe nustatyti darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų pažeidimai (netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas statybvietėse, saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, darbo atlikimas nustatyta tvarka neinstruktuoto darbininko) patys savaime nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis (nenulėmė A. P. sužalojimų, lėmusių mirtį), nes konstatuota, kad statybos darbininkui A. P. vykdant direktoriaus R. P. ir brigadininko A. S. nurodymus nedirbti aukštyje ant pastolių, nesant apsauginių aptvarų, nelaimingas atsitikimas darbe nebūtų įvykęs. Tai leidžia daryti prielaidą, kad nelaimingas atsitikimas darbe nebuvo iki galo ir tinkamai ištirtas, o papildomai paaiškėjus naujoms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas yra būtinas siekiant tinkamai išaiškinti nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nukentėjusiojo A. P. neblaivumas nenurodytas kaip viena iš priežasčių, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, todėl pareiškėjas nesutinka nei su akte nurodytomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis, nei su VDI rašte nurodytais teiginiais. Akte abstrakčiai paminėta, kad statybos darbininkas A. P. darbe buvo neblaivus ir neblaivumas nurodytas tik kaip vienas iš veiksnių, sąlygojusių saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą, neblaivumo aplinkybės visiškai netirtos, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo padarytos priešingos išvados. Pareiškėjas nesutinka su Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta pirmąja nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi – netinkamu pavojingų darbų organizavimu, vykdymu statybvietėse (atliekant dailylenčių kalimo darbus, darbuotojui buvo leista dirbti nuo techniškai netvarkingų pastolių: neįrengus apsauginių aptvarų, apsaugančių nuo kritimo iš aukščio, todėl statybos darbininkas nukrito nuo žemės iš 6 metrų aukščio). Kalti fasadinių dailylenčių, kol nebus pastatyti pastoliai, nebuvo liepta. Akte šias aplinkybes patvirtino ir vyriausiasis darbo inspektorius, kuris nurodė, jog pareiškėjo direktorius paaiškino darbuotojams, kad ant iki galo nesumontuotų pastolių dirbti pavojinga, juos nufotografavo tam, kad kitą dieną pastoliai būtų įrengti ir būtų galima pradėti darbus, tačiau šios aplinkybės, nors ir buvo nurodytos, nebuvo išnagrinėtos ir ištirtos. Antroji akte nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas (neblaivus darbuotojas A. P. nebuvo nušalintas nuo darbo). Tačiau darbdavys iš ryto atvykęs į statybvietę nepastebėjo, kad statybos darbininkas A. P. yra apsvaigęs, o su juo kartu dirbę brigadininkas ir kitas statybos darbininkas iš karto po nelaimingo atsitikimo darbe jokios informacijos apie A. P. neblaivumą nepateikė. Darbų vadovų leidimas ar neleidimas pradėti darbus neturi jokios tiesioginės įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti, kadangi pagrindine priežastimi, kodėl buvo imtasi darbo ant nebaigtų statyti pastolių, laikytinas A. P. neblaivumas. Kita nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – darbo atlikimas nustatyta tvarka neinstruktuoto saugos ir sveikatos klausimais statybos darbininko A. P.. Akte pažymėta, jog įmonės direktorius R. P. buvo atvykęs į statybvietę ir žodžiu instruktavo darbuotojus, tačiau tik per klaidą darbuotojai pasirašė ne visuose žurnaluose. Prie objekto, kuriame vyko statybos darbai, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbai buvo ką tik pradėti vykdyti, todėl visa reikalinga darbui įranga nebuvo iki galo paruošta. Kol įranga bus paruošta iki galo, nurodyta atlikti paprastus darbus (statybvietės tvarkymas, darbai namo viduje ir kt.), todėl ir instruktavimas vyko žodžiu. Akto 5 punkte vyriausiasis darbo inspektorius, atlikęs nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, papildomai konstatavo, kad pagal pateiktas įmonės lokalinių dokumentų kopijas, galima teigti, kad A. P. buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, profesinės rizikos vertinimo dokumentais, saugos duomenų lapais, jam buvo pravestas darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinis instruktavimas ir gaisrinės saugos įvadinis instruktavimas. Todėl ta aplinkybė, kad darbuotojai nebuvo pasirašę visuose žurnaluose, negali būti priskiriama prie nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių. Kadangi pats vyriausiasis darbo inspektorius nurodė, kad darbuotojai buvo instruktuoti, vien formalus nepasirašymas visuose žurnaluose nereiškia, kad darbuotojai nebuvo instruktuoti. Pareiškėjo nuomone, VDI Kauno skyrius nelaimingo atsitikimo darbe tinkamai ir išsamiai neištyrė, nenurodė tikrųjų nelaimingo atsitikimo aplinkybių bei netinkamai įvardino nelaimingo atsitikimo priežastis. VDI pareiškėjo skundo neanalizavo ir neatsižvelgė į visas naujai paaiškėjusias nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, nepagrįstai neatnaujino praleisto termino tinkamam nelaimingo atsitikimo darbe išnagrinėjimui.
Atsiliepimas
Atsakovas VDI atsiliepimu į skundą (t. 2, b. l. 1–7) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad dėl (duomenys neskelbtini) įvykio darbe, kai statybvietėje, (duomenys neskelbtini), tvirtinant ant vienbučio gyvenamojo namo galinio fasado medines apdailos dailylentes, nuo pastolių (maždaug iš 6 metrų aukščio) nukrito neblaivus UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ darbuotojas A. P. ir nuo patirtų įvykio darbe metu sužalojimų mirė, buvo atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas. Aktas su tyrimo dokumentų byla 2015-11-26 buvo įteiktas pareiškėjui. 2016-03-29 VDI buvo gautas UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ 2016-03-23 skundas „Dėl 2015-11-19 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1“, kuriuo pareiškėjas prašė skirti papildomą ar pakartotinį tyrimą. VDI, įvertinusi skunde pateiktų motyvų pagrįstumą bei atsižvelgdama į tai, kad aktas bei tyrimo dokumentai UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ direktoriui R. P. buvo įteikti 2015-11-26, o skundas VDI pateiktas 2016-03-26 – praėjus daugiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo, nusprendė UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ skundo netenkinti ir 2016-04-21 raštu Nr. SD-37-5072 atsakė pareiškėjui. Tyrimas gali būti atnaujinamas tik esant aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui, šiuo atveju su aktu ir tyrimo dokumentais UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ direktorius R. P. pasirašytinai susipažino, šie dokumentai jam buvo įteikti 2015-11-26. 2015-10-22 rašyto VDI inspektoriui paaiškinimo 9 punkte R. P. nurodė, kad dirbę kartu darbuotojai pripažino, kad A. P. buvo neblaivus darbo vietoje, tik tada kai buvo gauti kraujo tyrimo rezultatai, t. y. 2015-10-14. Tai, kad nukentėjusysis įvykio darbe metu buvo neblaivus, pareiškėjui buvo žinoma tiek tyrimo metu, tiek ir surašant aktą, todėl VDI pagrįstai atsisakė šią aplinkybę kvalifikuoti esmine, naujai paaiškėjusia (sudarančia pagrindą atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą), kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui tiriant įvykį darbe, bei atnaujinti praleistą skundui paduoti terminą ir skirti nelaimingo atsitikimo darbe papildomą tyrimą. Darbuotojų paaiškinimai bei nustatytos faktinės aplinkybės (statybvietėje, nesant paskirto statybos vadovo, UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ direktoriui pasirodant epizodiškai, trūkstant pastolių elementų, brigadininkas, kuris turėjo darbdavio suteiktus įgalinimus bei pareigą kontroliuoti kaip brigados darbuotojai laikosi norminiais bei lokaliniais teisės aktais nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tiek organizavo pavojingus darbus, tiek ir pats dirbo juos pažeisdamas) vienareikšmiškai įrodo ir patvirtina VDI inspektoriaus išvadą, kad netinkamas pavojingų darbų organizavimas sąlygojo nelaimingą atsitikimą darbe. 2015-10-22 VDI inspektoriui rašyto paaiškinimo 13 punkte brigadininkas A. S. nurodė, kad įtarė, jog A. P. yra išgėręs. Analogiškus paaiškinimus A. S. pateikė ir ikiteisminio tyrimo metu, nurodydamas, kad buvo pastebėjęs, jog A. P. neblaivus, tačiau direktoriaus neinformavo, nes nukentėjusysis buvo jo draugas. Todėl VDI inspektorius, įvertinęs tiek norminių, tiek ir lokalinių teisės aktų nuostatas bei nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, jog būtent neblaivaus darbuotojo, kurio neblaivumą darbdavio įgaliotas asmuo brigadininkas A. S. buvo pastebėjęs, nenušalinimas nuo darbo, buvo viena iš priežasčių, sąlygojusių nelaimingą atsitikimą darbe. VDI tyrimo metu nustatyta, kad A. P. pasirašytinai buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, profesinės rizikos vertinimo dokumentais, saugos duomenų lapais bei įvadine darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija ir tai konstatuota akto 5 punkte. Tačiau, įvertinus dokumentus, su kuriais buvo supažindinti darbuotojai, matyti, kad juose nėra nurodyti saugos reikalavimai montuojant ar dirbant ant pastolių. Kitų formalizuotų įrodymų, kad nukentėjęs darbuotojas būtų buvęs supažindintas su saugiais darbo metodais, atliekant darbus aukštyje, nepateikta, o pareiškėjo paaiškinimai, kad A. P. buvo žodžiu supažindintas su instrukcijomis, vertintini kritiškai. Būtent darbuotojo supažindinimas su konkrečiais rizikos veiksniais jo darbo vietoje bei informavimas apie saugius darbo metodus yra viena iš veiksmingų ir efektyvių priemonių nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai užtikrinti, todėl konstatuotina, jog inspektorius pagrįstai trečiąja nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi įvardijo darbo atlikimą nustatyta tvarka neinstruktuoto saugos ir sveikatos klausimais statybos darbininko A. P..
Atsakovas VDI Kauno teritorinis skyrius atsiliepime į skundą (t. 3, b. l. 1–2) nurodė, kad sutinka su VDI atsiliepime į skundą nurodytomis aplinkybėmis.
Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnis nustato, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, <...> turi būti ištirtas ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. <...> Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti. Įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, tiria VDI, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. <...> Darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe <...> tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe <...> tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 (toliau – Tyrimo nuostatai) (redakcija, galiojanti nuo 2014-09-12) 29 punktas nustato, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Pagal Tyrimo nuostatų 30 punktą tiriant įvykį darbe privalu nustatyti, koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys. Remiantis Tyrimo nuostatų 31 punktu, įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, vadovaujantis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniais nurodymais, patvirtintais vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus. Tyrimo nuostatų 45-50 punktai reglamentuoja, kad <...> mirtino nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą surašo ir pasirašo įvykį darbe tyręs VDI inspektorius, surašytą aktą pasirašo ir kiti atliekant tyrimą dalyvavę asmenys. Jeigu <...> atliekant tyrimą dalyvavęs asmuo nepasirašo N-1 formos akto, jis per vieną darbo dieną pateikia raštą, kuriame nurodo nepasirašymo motyvus. Tyrėjas per 3 darbo dienas šį raštą išnagrinėja ir apie priimtą sprendimą informuoja raštą pateikusį asmenį, o pareiškėjo raštą ir priimtą sprendimą prideda prie tyrimo medžiagos. N-1 formos akto nepasirašymo motyvai nagrinėjami vertinant, ar nepateikta naujų, tyrimo metu nežinotų (nenustatytų) įvykio darbe aplinkybių, ar nurodomi nepasirašymo motyvai suteikia pagrindą nustatyti kitokias, surašytame N-1 formos akte neminimas, nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, ar pagrįstai nurodomi kiti, surašytame N-1 formos akte neminimi, pažeidimai ar neįvykdyti teisės aktų reikalavimai. Jeigu <...> atliekant tyrimą dalyvavęs asmuo nepasirašo N-1 formos akto ir raštu nepateikia motyvuotos jo nepasirašymo priežasties, aktas įsigalioja per 3 darbo dienas nuo jo gavimo. Įsigaliojęs aktas nedelsiant pateikiamas darbdaviui susipažinti. Darbdavys ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto gavimo su juo susipažįsta, jį pasirašo arba jo nepasirašo ir pateikia tyrėjui raštą, kuriame nurodo nepasirašymo priežastis. Tyrėjas per 3 darbo dienas gautą raštą, kuriame nurodytos akto nepasirašymo priežastys, išnagrinėja ir priima sprendimą dėl rašte pateiktų motyvų. Tyrėjas apie sprendimą informuoja rašto teikėją ir gautą raštą bei priimtą sprendimą prideda prie tyrimo medžiagos. Jeigu darbdavys raštu nepateikia motyvuotos akto nepasirašymo priežasties, tyrėjo surašytas aktas įsigalioja per 3 darbo dienas nuo jo gavimo. Tyrimo nuostatų 77 punktas numato, kad jeigu <...> darbdavys nesutinka su <...> VDI inspektoriaus atlikto įvykio darbe <...> tyrimu, jis pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Tyrimo nuostatų 78 punktas nustato, kad VDI, įvertinusi skunde pateiktą informaciją, gali paskirti įvykio darbe <...> papildomą tyrimą, o nustačiusi, kad nėra pagrindo skirti papildomo tyrimo, apie tai raštu per 3 darbo dienas informuoja pareiškėją. Tyrimo nuostatų 80 punktas nustato, kad darbdavys skundą dėl įvykio darbe <...> tyrimo vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui gali pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo N-1 <...> formos akto gavimo. Remiantis Tyrimo nuostatų 83 punktu vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl skundo, kuriame skundžiamas nelaimingo atsitikimo darbe <...> aktas, gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.
2014-09-22 Valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. V-416 patvirtintų Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų (toliau – Metodiniai nurodymai) 14 punktas detalizuoja, kad įvykį darbe tiriantis subjektas (tyrėjas) kiekvienu konkrečiu atveju turi <...> išnagrinėti, ar įvykio vietoje buvo įrengtos tinkamos kolektyvinės apsaugos priemonės, ar darbuotojas buvo aprūpintas tinkamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis (jei tai susiję su įvykio priežastimis); įvertinti nukentėjusiojo darbo aplinkoje ir darbo vietoje esančius saugai ir sveikatai pavojingus veiksnius; įvertinti, ar nukentėjusysis ir kiti asmenys, susiję su tiriamu įvykiu darbe, nustatyta tvarka apmokyti ir instruktuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (dirbti darbą, kurį atliekant buvo sužalotas darbuotojas); išnagrinėti darbo proceso technologiją nustatančius dokumentus; išanalizuoti profesinės rizikos vertinimo duomenis ir įgyvendintas priemones darbuotojų saugai užtikrinti įvykio darbe vietoje; kt. Metodinių nurodymų 18 punktas numato, jog tyrėjui nustačius, kad įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir/ar vykdant darbo funkcijas <...>, įvykis pripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe ir <...> surašomas N-1 formos aktas, kuriame aprašomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės – sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti arba jį lėmusios; įvardijama nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (-ys) – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patyrė žalingą poveikį sveikatai; aprašomas, trumpai apibūdinant esmę, kiekvieną priežastį lėmęs konkretus darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (jei toks pažeidimas nustatytas), dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe; įrašomas pažeisto teisės akto pavadinimas, straipsnis/punktas (straipsniai/punktai); kt. Metodinių nurodymų 40-41 punktai nustato, kad jei ištyrus įvykį darbe <...> vėliau paaiškėja naujos teisiškai reikšmingos aplinkybės, taip pat jei keičiasi asmens sveikatos priežiūros įstaigos nustatytas nukentėjusiojo traumos sunkumas ar nukentėjusysis dėl patirtų įvykio metu sužalojimų miršta, skiriamas papildomas įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimas įvykio aplinkybėms, priežastims ar įrašams atitinkamame akte patikslinti. Atlikus papildomą įvykio darbe <...> tyrimą gali būti paliktas galioti nepakeistas ankstesnio tyrimo metu surašytas atitinkamos formos aktas, jis gali būti papildytas arba panaikintas ir surašytas naujas atitinkamos formos aktas.
VDI Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius E. Š. atliko (duomenys neskelbtini) UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas statybos darbininkas A. P., tyrimą. Atliekant tyrimą dalyvavo darbdavio atstovas buhalterė Ž. M. (UAB „Plokštinių pamatų meistrai“ direktoriaus 2015-10-01 įsakymas Nr. 1-N, t. 2, b. l. 26). VDI Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius E. Š., atlikęs tyrimą, 2015-11-19 surašė N-1 Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, kurį pasirašė darbdavio atstovė, dalyvavusi tyrime, Ž. M., ir direktorius R. P. (t. 2, b. l. 11-14), nenurodydami motyvuotų atsisakymo pasirašyti aktą priežasčių. Pareiškėjas per 30 kalendorinių dienų nuo šio akto gavimo skundo dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto skundo vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui nepadavė.
Pareiškėjas 2016-03-23 skundu kreipėsi į VDI, prašydamas skirti papildomą ar pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, kad būtų išsiaiškintos ir išvardintos tikrosios nelaimingo atsitikimo darbe priežastys (t. 2, b. l. 198-202).
VDI vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2016-04-21 sprendimu Nr. SD-37-5072 nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo, kadangi nei teisinio, nei faktinio pagrindo skirti įvykio darbe papildomo tyrimo nėra (t. 2, b. l. 203-205). Šiame sprendime VDI vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius nurodė, kad pareiškėjas praleido Tyrimo nuostatų 80 punkte nustatytą terminą skundui paduoti, ir toliau analizavo, ar pareiškėjo 2016-03-23 skunde nurodytos aplinkybės vertintinos kaip naujai paaiškėjusios ir sudaro pagrindą atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo procedūrą.
Pareiškėjas šioje administracinėje byloje kelia ginčą dėl VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016-04-21 sprendimo Nr. SD-37-5072 bei VDI Kauno skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus E. Š. 2015-11-19 surašyto N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 pagrįstumo ir teisėtumo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog pareiškimų (pastabų) dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto padavimo terminų nustatymas turi būti suprantamas ir aiškinamas kaip būtinumas per įmanomai trumpesnį laiką užtikrinti teisinės situacijos tikrumą ir stabilumą tokioje socialiai jautrioje srityje, kaip darbuotojų (ne tik nukentėjusio darbuotojo, bet ir kitų darbuotojų, galinčių nukentėti tuo atveju, jeigu įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastys operatyviai nebus pašalintos) darbo saugumas <...>. Tai reiškia, kad (kalbant apie darbdavį) <...> Tyrimo nuostatų <...> nustatyto termino praleidimas <...> gali būti laikomas pakankamu pagrindu Valstybinei darbo inspekcijai neskirti papildomo ar pakartotinio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-959-14).
Nagrinėjamu atveju, surašius Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, nei darbdavio atstovė, dalyvavusi atliekant tyrimą, nei direktorius dėl jo pastabų nereiškė, jį pasirašė, skundo vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui per Tyrimo nuostatuose nustatytą terminą nepadavė. Dėl to teisėjų kolegija vertina, kad VDI vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, gavęs pareiškėjo 2016-03-23 skundą, 2016-04-21 sprendimu Nr. SD-37-5072 pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog praleistas Tyrimo nuostatuose nustatytas skundo padavimo terminas ir kad teisės aktai nenustato galimybės atnaujinti praleisto apskundimo termino (kad nenumatyta galimybė atnaujinti šio termino konstatuota ir teismų praktikoje, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-1333-13), ir toliau analizavo, ar pareiškėjo 2016-03-23 skunde nurodytos aplinkybės vertintinos kaip naujai paaiškėjusios ir sudaro pagrindą atnaujinti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo procedūrą.
Teismų praktikoje, aiškinant anksčiau (iki 2014-09-12) galiojusios redakcijos Tyrimo nuostatus ir kitus teisės aktus, buvo pripažįstama, jog viešojo administravimo subjekto veiksmai, kuriais šis atnaujina kreipimosi į VDI terminą, nustatęs naujas aplinkybes, turinčias reikšmės ginčo išsprendimui, laikytini teisėtais, nes Tyrimo nuostatuose įtvirtinti terminai yra procesiniai terminai, t. y. tokie, kuriuos viešojo administravimo subjektas (institucija) gali atnaujinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-1333-13). Teismų praktikoje, be to, buvo pripažinti VDI įgaliojimai atnaujinti administracinę procedūrą (įvykio darbe tyrimą) dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Teismų praktikoje buvo laikomasi teisės aiškinimo, kad administracinės procedūros (nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo procedūros) atnaujinimo dėl naujų aplinkybių paaiškėjimo institutas ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose <...> teisės aktuose nėra numatytas. Todėl tokio instituto taikymo galimybės <...> turi būti sąlygotos taikant panašius santykius reglamentuojančio Administracinių bylų teisenos įstatymo normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-959-14).
Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu galiojančioje Tyrimo nuostatų redakcijoje taip pat nėra numatyta nei praleisto termino nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktui apskųsti atnaujinimo, nei administracinės procedūros atnaujinimo galimybės, tačiau Metodinių nurodymų 40-41 punktai įtvirtina VDI įgaliojimus skirti papildomą įvykio darbe tyrimą įvykio aplinkybėms, priežastims ar įrašams atitinkamame akte patikslinti dėl vėliau paaiškėjusių naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių.
Taigi nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas ir praleido Tyrimo nuostatuose nustatytą nelaimingo atsitikimo darbe akto apskundimo terminą, VDI vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, atsižvelgęs į aptartą teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, 2016-04-21 sprendime Nr. SD-37-5072 pagrįstai nagrinėjo, ar pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios teisiškai reikšmingos aplinkybės, sudarančios pagrindą skirti papildomą įvykio darbe tyrimą įvykio aplinkybėms, priežastims ar įrašams nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte patikslinti.
Pareiškėjas 2016-03-23 skunde kaip naujai paaiškėjusias naujas aplinkybes nurodė tai, kad iš A. S. ir S. S. paaiškinimų paaiškėjo, jog pas nukentėjusįjį apie 13 val. buvo atvažiavę du draugai, kurie išbuvo kelias valandas, kad jie (A. S. ir S. S.) įtarė, jog nukentėjusysis yra išgėręs, bet direktoriui nieko apie tai nepranešė. Skunde buvo teigiama, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu darbuotojo neblaivumo aplinkybė ir neblaivumo priežastys nebuvo tiriamos. Pareiškėjas prie skundo pridėjo A. S. ir S. S. 2016-03-14 rašytinius paaiškinimus. VDI vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2016-04-21 sprendime Nr. SD-37-5072 šių aplinkybių nevertino kaip naujai paaiškėjusių ir sudarančių pagrindą skirti papildomą įvykio darbe tyrimą. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu minėtų aplinkybių vertinimu.
Iš nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos ir 2015-11-19 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 matyti, kad tyrimo metu buvo žinoma informacija, jog nukentėjusysis A. P. buvo neblaivus (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, t. 2, b. l. 31, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio 2015-11-10 raštas, t. 2, b. l. 40). Įvykio darbe tyrimo metu pareiškėjo direktorius, atsakydamas į VDI Kauno teritorinio skyriaus pateiktus klausimus, 2015-10-22 raštu nurodė, kad jam ryte lankantis statybvietėje, visi darbininkai įtarimų dėl girtumo nesukėlė, o apie vėlesnį darbuotojo išgėrinėjimą kiti darbuotojai jo neinformavo (t. 2, b. l. 171-172). A. S., atsakydamas į VDI Kauno teritorinio skyriaus pateiktus klausimus, 2015-10-22 raštu nurodė, kad jis buvo paskirtas brigadininku, direktorius davė nurodymą kalti dailylentes, jie surinko pastolius, kad nukentėjusysis vartotų alkoholį nematė, bet įtarė, jog jis yra išgėręs (t. 2, b. l. 174-176). Iš 2015-11-19 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 turinio matyti, kad tyrimą atlikęs vyriausiasis darbo inspektorius nustatė, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko nukentėjusiajam esant neblaiviam, tačiau pagal nustatytas nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes darbuotojo neblaivumo nepripažino nelaimingo atsitikimo priežastimi, o priežastimis įvardijo netinkamą pavojingų darbų organizavimą, vykdymą statybvietėse (darbuotojui leista dirbti nuo techniškai netvarkingų pastolių, t. y. neįrengus apsauginių atitvarų, apsaugančių nuo kritimo iš aukščio), saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą (neblaivus nukentėjusysis nebuvo nušalintas nuo darbo) ir darbo atlikimą nustatyta tvarka neinstruktuoto saugos ir sveikatos klausimais statybos darbininko A. P. (pirminis instruktavimas darbo vietoje nebuvo įformintas žurnale). Taigi aplinkybės, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, kad brigadininkas įtarė jį esant neblaiviam, bet apie tai nepranešė įmonės direktoriui, buvo žinomos įvykio tyrimo metu ir jos, kitų įvykio aplinkybių kontekste, buvo įvertintos nustatant nelaimingo atsitikimo priežastis. Jokių naujų nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių nei pareiškėjo 2016-03-23 skunde, nei prie jo pridėtuose 2016-03-14 A. S. ir S. S. paaiškinimuose, nenurodyta. Pareiškėjo 2016-03-23 skunde akcentuojama aplinkybė, kad A. S. ir S. S. įtarė, jog nukentėjusysis yra išgėręs, bet direktoriui nieko apie tai nepranešė, kaip teisingai įvertino VDI vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2016-04-21 sprendime Nr. SD-37-5072, neturi teisinės reikšmės Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte Nr. 1 konstatuotoms nelaimingo atsitikimo darbe priežastims (nesudaro pagrindo spręsti, kad jas reikia tikslinti). Kaip teisingai nustatė VDI vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, šiuo atveju įmonės vadovas dalį darbdavio pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolės srityje buvo pavedęs atlikti brigadininkui A. S., kuris pagal Brigadininko pareiginių nuostatų, patvirtintų 2015-03-27 pareiškėjo direktoriaus, 2.5.2 ir 2.11 punktus turėjo kontroliuoti brigados darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą bei neleisti dirbti apkvaišusiems darbuotojams (t. 2, b. l. 62-64). Vadinasi, A. S. įtarus, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, būtent jis (A. S.) buvo atsakingas už Darbo kodekso 123 straipsnio 1 dalyje ir Brigadininko pareiginiuose nuostatuose įtvirtintos pareigos neleisti nukentėjusiajam dirbti vykdymą. Akivaizdu, kad pagal nustatytas įvykio aplinkybes, A. S. tinkamai įvykdžius šią pareigą, neigiamos pasekmės nebūtų kilusios. Taigi, aplinkybė, kad įmonės direktoriui nebuvo pranešta apie nukentėjusiojo asmens neblaivumą, buvo žinoma tyrimo metu, ir ji nesudaro pagrindo kitaip vertinti įvykio priežastis.
Pareiškėjo 2016-03-23 skunde akcentuojama, kad tyrimo metu pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi turėjo būti įvardintas nukentėjusiojo neblaivumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pareiškėjo argumentai deklaratyvūs ir reiškiami atsietai nuo tyrimo metu nustatytų nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių. Nors ir sutiktina, kad, bendrai vertinant, darbuotojo neblaivumas tam tikrais atvejais gali būti tiesiogine nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi, kadangi toks darbuotojas nesugeba tinkamai įvertinti pavojų, elgiasi aplaidžiai ir neadekvačiai, tačiau pagal šio konkretaus nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, kurios išsamiai nurodytos Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte Nr. 1, akivaizdu, kad net ir darbuotojui esant neblaiviam, tačiau darbdaviui tinkamai įvykdžius pareigas darbuotojų saugos srityje, pasekmės nebūtų kilusios. T. y., brigadininkui įtarus, kad nukentėjusysis yra neblaivus ir jam toliau neleidus dirbti, užtikrinus, kad nukentėjusysis nepatektų ant techniškai netvarkingų pastolių (be apsauginių aptvarų), pasekmių būtų išvengta. Nors pareiškėjo direktorius 2015-10-02 paaiškinime (t. 2, b. l. 169-170) nurodo, kad neliepė statyti pastolių ir kalti dailylenčių, tačiau brigadininkas A. S. 2015-10-22 paaiškino, jog direktorius jiems pavedė kalti dailylentes (t. 2, b. l. 174-176). A. S. 2015-10-02 paaiškinime nurodė, kad jie pasistatė pastolius ir pradėjo kalti dailylentes (t. 2, b. l. 166-167). Įvykio vietos fotonuotraukos (b. l. 18-20) patvirtina, kad dailylentėmis apkalta didžioji dalis fasado. Objekto, kuriame vyko darbai, savininkas V. B. 2015-11-03 paaiškino, kad jam nuvykus į objektą per pietų pertrauką, buvo pastatyti du aukštai pastolių, o du darbininkai sėdėjo ant antro aukšto pastolių (t. 2, b. l. 181-182). Iš Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2016-03-31 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodytos papildomos A. S. apklausos matyti, jog A. S. (brigadininkas) su nukentėjusiuoju įvykio dieną dirbo ant pastolių, kalė apdailos lenteles, kiek pasiekia, vėliau abu kartu susimontavo trečią pastolių aukštą (t. 2, b. l. 210-211). Nors A. S. ir teigia, kad net kelis kartus liepė nukentėjusiajam nelipti ant pastolių, šią aplinkybę paneigia jau nurodytos aplinkybės, kad pats brigadininkas A. S. su nukentėjusiuoju montavo pastolius ir vėliau tokiais nesaugiais pastoliais naudojosi dirbdami, kad įvykio dieną jie kartu pastatė trečią pastolių aukštą, nuo kurio ir nukrito nukentėjusysis, kad dailylentėmis buvo apkalta didžioji dalis fasado. Pažymėtina, kad Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 4.3.5 punktas nustato, kad kai pastoliai nėra paruošti naudoti, tai yra kai pastoliai surenkami, remontuojami, ardomi ar keičiami, jie turi būti pažymėti bendrais įspėjamaisiais ženklais pagal Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų reikalavimus ir aptverti, kad darbuotojai nepatektų į pavojingą zoną. Šiuo atveju techniškai netvarkingi pastoliai nebuvo pažymėti ir aptverti. Taigi minėtos įvykio darbe aplinkybės patvirtina, kad ne nukentėjusiojo neblaivumas pats savaime, bet nustatytų darbdavio pareigų tinkamas nevykdymas, t. y. neužtikrinimas, kad nukentėjusysis nedirbtų nuo techniškai netvarkingų pastolių, nukentėjusiojo patekimas ant techniškai netvarkingų pastolių, ir nulėmė kilusias pasekmes. Papildomai pažymėtina, kad pagal įvykio aplinkybes, brigadininkas A. S. turėjo objektyvias galimybes tinkamai vykdyti jam pavestas funkcijas ir neleisti, esant įtarimų dėl nukentėjusiojo asmens blaivumo, pareiškėjui dirbti ir patekti ant pastolių. Taigi atsakovas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino pareiškėjo 2016-03-23 skundo argumentus dėl nukentėjusiojo neblaivumo teisinės reikšmės tyrimo metu nustatytoms nelaimingo atsitikimo priežastims. Dar kartą akcentuotina, kad nors tyrimo metu buvo nustatyta aplinkybė dėl nukentėjusiojo neblaivumo ir jis nebuvo įvertintas nelaimingo atsitikimo priežastimi, pareiškėjas dėl to prieštaravimų nereiškė, Tyrimo nuostatų nustatytu terminu skundo dėl akte tariamai netinkamai nustatytų įvykio priežasčių nepareiškė. Tyrimo atnaujinimas vien tuo pagrindu, kad šiuo metu dėl įvykio priežasčių yra pasikeitusi pareiškėjo pozicija, nebūtų suderinamas su būtinybe per įmanomai trumpesnį laiką užtikrinti teisinės situacijos tikrumą ir stabilumą darbuotojų darbo saugumo srityje. Tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalis, redakcija iki 2016-07-01), todėl Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės 2016-03-31 nutarime, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, nustatytos kilusių pasekmių priežastys (nukentėjusiojo nevykdymas direktoriaus ir brigadininko nurodymų nedirbti aukštyje ant pastolių, nesant apsauginių aptvarų), šią administracinę bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomos.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VDI vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, gavęs pareiškėjo 2016-03-23 skundą, tinkamai jį išnagrinėjo bei pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad nei teisinio, nei faktinio pagrindo skirti papildomo tyrimo nėra. Todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2015-04-21 sprendimą dėl UAB ,,Plokštinių pamatų meistrai“ skundo Nr. SD-37-5072 ir įpareigoti atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Kaip minėta, Tyrimo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminu 2015-11-19 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 pareiškėjas VDI vyriausiajam valstybiniam inspektoriui neapskundė, o jo 2016-03-23 skunde išdėstytos aplinkybės nesudarė pagrindo vertinti, kad yra paaiškėjusios naujos teisiškai reikšmingos aplinkybės, dėl kurių reikėtų atnaujinti administracinę procedūrą (nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą). Dėl to teismui nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo ir panaikinti 2015-11-19 VDI Kauno teritorinio skyriaus Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1. Šis pareiškėjo skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.), 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.),
nusprendžia:
pareiškėjo UAB ,,Plokštinių pamatų meistrai“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.