Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Eleonora Kvasauskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės Linos Matutienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-12-14 Šiaulių miesto apylinkės teisme iš Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apygardos prokuratūros gauta baudžiamoji byla su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Šioje byloje J. Z., kaltinama tuo, kad ji 2012-06-15, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, reikalavo iš Ž. T. sumokėti 1800 Lt susidariusią skolą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą, po ko, savavališkai paėmė iš Ž. T. nukentėjusiajai V. D. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „ASUS K501N“ su modemu „ZTE MF633“ - 2736,44 Lt bendros vertės, taip savavališkai vykdė savo pripažįstamą, bet nerealizuotą tikrą teisę ir tokiais veiksmais padarė didelės žalos nukentėjusios V. D. teisėms ir teisėtiems interesams.

Kaltinimas J. Z. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje, grindžiamas šiais duomenimis:

Įtariamosios J. Z. parodymais, kad dėl įteikto pranešimo apie įtarimą kalta pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Ji taip pat parodė, kad 2011 metų vasaros pabaigoje ji paprašė savo sūnaus D. J. draugės A. K., kad ji kam nors išnuomotų jos butą, adresu (duomenys neskelbtini). A. K. jos prašymu 2011 m. rugpjūčio mėnesio viduryje šį butą išnuomojo Ž. T.. Tuo metu ji buvo pas savo vaikus Danijoje. Ž. T. turėjo už buto nuomą mokėti po 100 Lt kas mėnesį ir sumokėti mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas. 2012 metų birželio mėnesio pradžioje, grįžusi į Lietuvą, ji sužinojo, kad nuomininkė už buto (duomenys neskelbtini), komunalinius patarnavimus nė už vieną mėnesį nesumokėjo bei nemokėjo pinigų už buto nuomą. Tai sužinojo tik tuomet, kai paštu gavo teismo sprendimą iš „Lesto“, ir pradėjo pati ieškoti Ž. T.. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini) jos nebebuvo, nurodytu telefonu jai nepavykdavo prisiskambinti. Vėliau sužinojo, kad Ž. T. gali būti (duomenys neskelbtini), bute, pas savo draugę. 2012 metų birželio mėnesio viduryje, tikslios dienos neatsimena, vakare, viena pati nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą. Jo duris atidarė pati Ž. T.. J. Z. parodė, kad tuo metu ji nežinojo, kaip Ž. T. atrodo, ir, paklausus kur galima rasti Ž. T., ji pasakė, kad yra jos draugė, kad jos šiuo metu nėra, bei kad ji jai paskambins ir praneš, kad jos ieškojo buto (duomenys neskelbtini) savininkė. Tuo pokalbis baigėsi. Sekančią dieną, galėjo būti 2012-06-15, laikas po pietų, dienos metu, ji dar kartą nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą. Duris atidarė kita mergina, kuri pasakė, kad vakar ji kalbėjosi su pačia Ž. T. ir kad ji ją apgavo. Draugė pasakė, kad šiuo metu Ž. yra išėjusi į parduotuvę. Tada ji pasiliko (duomenys neskelbtini) bute jos laukti. Sugrįžus Ž. T., ji pradėjo su ja kalbėtis, paklausė, kodėl ji prieš tai ją apgavo, neprisistatė iš tiesų kas tokia esanti, ir pradėjo kalbėti apie susidariusią skolą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą bei komunalines paslaugas. Ji neneigė susidariusios skolos, pasakė, kad neturėjo pinigų, prižadėjo padengti susidariusią skolą. Pasak J. Z., jos tarėsi, kad susidariusią skolą ji sumokės per 3 mėnesius. Ji, būdama supykusi, kalbėjo pakeltu tonu. Tada ji savavališkai paėmė nuo lovos padėtą šalia jos buvusį nešiojamąjį kompiuterį „ASUS K501N“ su modemu, ir pasakė, kad kompiuterį su modemu paima kaip užstatą, kad skola bus grąžinta. Bute (duomenys neskelbtini), ji parašė raštelį, kuriame nurodė, kad skola už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą susidarė už laikotarpį nuo 2011 metų rugsėjo mėn. iki 2012 m. kovo 15 d. Raštelyje nurodė, kad kaip garantą paima kompiuterį „ASUS K501N“ su modemu, nurodė savo sąskaitos numerį. Ž. T. sutiko pasirašyti, patvirtino, kad savo įsipareigojimus įvykdys iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. Ž. T. dar minėjo, kad apie susidariusią skolą nieko nesakytų jos močiutei. Pasiėmusi kompiuterį su modemu, bei padavusi raštelio nuorašą Ž. T., iš buto ji išėjo. Po kelių dienų ji išvažiavo į Daniją. Paimtą kompiuterį su modemu paliko pas savo dukrą D. P., gyv. (duomenys neskelbtini). Ji žinojo apie susidariusią situaciją, jai buvo sakiusi, kad jei Ž. T. grąžins skolą, jai reikia grąžinti kompiuterį su modemu. Prisipažįsta, kad iš Ž. T. nešiojamąjį kompiuterį su modemu paėmė savavališkai, norėdama atgauti savo skolą. Dėl šio poelgio ji labai gailisi, supranta, kad taip pasielgti neturėjo teisės, reikėjo skolą išreikalauti civiline tvarka. Pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 67-69)

Liudytojos D. P. parodymais, kad ji kompiuterį Asus K501N su modemu gavo iš mamos, o mama gavo šį kompiuterį iš nuomininkės, palikusios kompiuterį, kaip užstatą už skolą. Apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai nuomos aplinkybes ji nieko nežino, tik žino, kad šio buto nuomininkė Ž. T. liko skolinga už 7 mėnesiui 1800 Lt (b. l. 30)

2010-03-10 išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios matyti, kad V. D. įsigijo kompiuterį NK Asus K50IN (b. l. 5)

2012-10-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad D. P. pateikė prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nešiojamąjį kompiuterį Asus K501N, bevielio interneto modemą ZTE MF 633, skolos raštelį (b.l.31)

2012-10-04 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota kompiuterio bei modemo apžiūra (b. l. 33-42).

Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalyje, prokurorė siūlė J. Z. nubausti 22 MGL (2860 litų) bauda.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė byla Nr. 2K-P-267/2011).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės bylos Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011). Tai derinasi ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą savo jurisprudencijoje nurodė, kad savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnis). Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Kartu Aukščiausiais Teismas pabrėžė, kad nepritartina praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės bylos Nr. 2K-P-183/2012, 2A-7-2/2010, 2K-383/2011).

Teismas, išnagrinėjęs pateiktus duomenis konstatuoja, kad išdėstytų aplinkybių visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad J. Z. veiksmai ir jų sukelti padariniai yra tiek pavojingi, kad būtų galima konstatuoti nusikalstamos veikos požymius. Kaltinime suformuluota, kad J. Z., nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, reikalavo iš Ž. T. sumokėti 1800 Lt susidariusią skolą už buto nuomą, po to savavališkai paėmė iš Ž. T. nukentėjusiajai V. D. priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „ASUS K501N“ su modemu „ZTE MF633“, kurių bendra vertė 2736,44 Lt. Nukentėjusioji V. D. nurodė, kad dėl J. Z. savavališkų veiksmų jai buvo padaryta be galo didelė žala todėl, kad ji yra pensininkė, turi II neįgalumo grupę, jos gaunamos pensijos dydis yra 605 Lt. Daugiau jokių papildomų pajamų per mėnesį ji negauna. Iš gaunamos pensijos ji nemažą dalį išleidžia vaistams, maistui bei pragyvenimui. Be to, rūpinasi anūku, kuriam 16 metų, ir kuris gyvena kartu su ja, tenka jį išlaikyti. Teismas, atsižvelgdamas į padarytos žalos piniginę išraišką (2736,44 Lt), neturtinės žalos nebuvimą (patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita), į tai, kad nešiojamuoju kompiuteriu naudojosi ne pati nukentėjusioji, o jos anūkė Ž. T. ir iš jos buvo reikalaujama sumokėti skolą, į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, daro išvadą, kad išdėstytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog J. Z. veiksmai sukėlė didelę žalą nukentėjusiosios teisėms ir teisėtiems interesams. Nenustačius didelės žalos požymio savavaldžiavimas gali būti kvalifikuojamas tik kaip administracinės teisės pažeidimas pagal LR ATPK 188 straipsnį.

Visgi teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad J. Z. inkriminuoti savavaldžiavimo veiksmai buvo nukreipti ne į nukentėjusiąją V. D., o į Ž. T., kuri baudžiamojoje byloje nėra apklausta. Iš pateiktų baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad J. Z. nuomavo Ž. T. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Baudžiamojoje byloje yra J. Z. ir Ž. T. 2012-06-15 rašytinė sutartis, kurioje numatyta, kad Ž. T. nuo 2011 m. rugsėjo iki 2012 m. kovo 15 d. nesumokėjo mokesčių už 1800 litų, todėl J. Z. kaip užstatą iki 2012-06-18 pasiima kompiuterį ASUS (PPA-AR5B95). Sutartyje yra abiejų šalių - J. Z. ir Ž. T. – parašai (32 b. l.). Pati J. Z. bei liudytojos G. B., A. K., D. P. patvirtino, kad kompiuteris buvo paimtas kaip užstatas, Ž. T. atidavus skolas, kompiuteris turėjo būti grąžintas. Ž. T. su šiomis sąlygomis sutiko ir tą patvirtino savo parašu. Taip pat yra pridėta J. Z. įgaliotos atstovės D. P. 2012-08-27 pretenzija-įspėjimas Ž. T., kurioje nurodyta, kad abipusiu susitarimu, pasirašytu 2012-06-18, Ž. T. įsipareigojo sumokėti skolą iki 2012-08-15, tačiau su buto savininke iki to laiko neatsiskaitė, todėl gera valia prašo per 15 dienų apmokėti susidariusią skolą, kitaip skolą bus siekiama išieškoti teisminiu būdu (11 b. l.). Išanalizavęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas nenustatė, kad J. Z. būtų padariusi veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius Ž. T. atžvilgiu. Todėl darytina išvada apie civilinę, o ne baudžiamąją J. Z. ir Ž. T. konflikto prigimtį.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, baudžiamasis procesas, pradėtas J. Z. atžvilgiu pagal BK 294 straipsnio 1 dalį nutrauktinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 3 p ., 424 str. 1 d., teismas

nutaria:

Baudžiamąjį procesą J. Z. atžvilgiu pagal LR BK 294 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kompiuterį K501N ir bevielio interneto modemą ZTE MF 633 palikti V. D. nuosavybei.

Nutarties kopiją išsiųsti kaltinamajai, nukentėjusiajai ir prokurorui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.