Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-484

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-09-22
Bylos Nr.
1A-484
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nuteistasis
O. G.
Kategorijos
Pranešėja V. R. Baudžiamoji byla Nr. 1A-484 2005 m.Teisėja L. U. Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.1LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės V. R. ,

teisėjų: T. Š. , J. A. V.,sekretoriaujant G. S. ,dalyvaujant prokurorei L. B. ,gynėjui A. B. ,nuteistajam O. G. ,vertėjai A. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo O. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 259 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 1 m. ir 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2005 m. balandžio 25 d., apie 10³⁰ val., prie (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo, nusipirkdamas už 109 Lt, 0,6 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo ir 0,3 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, kurias laikydamas su savimi gabeno, atsinešdamas iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur apie 11⁴⁰ val. jį sulaikė policijos darbuotojai.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti: O. G. pripažinti kaltu pagal BK 260 str. 3 d. ir nubausti laisvės atėmimu 12 m. ir 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose.

Prokuroro nuomone, nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės bei nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių. Teismas, perkvalifikuodamas O. G. nusikalstamą veiką iš BK 260 str. 3 d. į BK 259 str. 1 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Sutinkamai su LR sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 ,,Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų” patvirtintomis rekomendacijomis, 1971 m. Konvencijos IV sąrašu, 0,6 g klonazepamo kiekis rekomenduojamas priskirti prie labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų, o tai užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 260 str. 3 dalį. Be to, teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad O. G. įgijo dar ir 0,3 g psichotropinės medžiagos – diazepamo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-06-21 nutarimo Nr. 37 apžvalgoje komentuojama, kad konkreti medžiagų rūšis, kvalifikuojant atskiras veikas, paprastai neturi reikšmės. Iš teisminės praktikos matyti, kad šiais atvejais visų medžiagų kiekiai turi būti sumuojami ir nustatomas visų medžiagų bendras kiekis. Dėl to darytina išvada, kad O. G. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų. Teismo išvada, kad minėtas psichotropines medžiagas O. G. įgijo gydymo tikslams, yra tik abstraktus, nemotyvuotas teiginys, neatitinkantis bylos aplinkybių, kadangi nuteistasis jo niekuo nepagrindė. Juo labiau, vienokio ar kitokio tikslo buvimas, nusikalstamai disponuojant psichotropinėmis medžiagomis, kvalifikavimui neturi reikšmės. Dėl to O. G. veika kvalifikuotina pagal BK 260 str. 3 d., jam turėtų būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Tokio dydžio bausmė atitiktų padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes. O. G. šią nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį teistumą, anksčiau 7 kartus teistas, iš jų tris kartus už analogiškus nusikaltimus. Tai rodo jo pavojingumą visuomenei. Nors O. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau veikė tiesiogine tyčia, t. y. padarė baigtą labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, todėl jo prisipažinimas kaip lengvinanti aplinkybė neduoda pagrindo skirti mažesnę bausmę, nei sankcijoje už šį nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis.

Teismo posėdyje prokurorė prašo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, O. G. kaltė neteisėtai įgijus, laikius bei gabenus 0,6 g psichotropinės medžiagos klonazepamo ir 0,3 g psichotropinės medžiagos diazepamo pagrįsta bylos duomenimis. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus esmingai nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir sutinkamai su BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyto psichotropinių medžiagų kiekio nelaikydamas labai dideliu.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Savo apeliacinį skundą, jog nuteistojo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 260 str. 3 d., prokuroras grindžia vieninteliu argumentu – rastų psichotropinių medžiagų kiekiu.

Teisėjų kolegijos nuomone, šis argumentas nėra pakankamas veikai perkvalifikuoti pagal griežtesnį įstatymą.

Prokuroras neteisus teigdamas, kad pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintų ,,Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų” 1971 m. Konvencijos IV sąrašą 0,6 g klonazepamo kiekis rekomenduojamas priskirti prie labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos. Susipažinus su nurodytomis rekomendacijomis matyti, jog prie labai didelio kiekio rekomenduojama priskirti daugiau kaip 0,6 g šios psichotropinės medžiagos.

Cheminio tyrimo specialisto išvados duomenys (b. l. 5-6) įrodo, kad baltos spalvos tabletėse, paimtose sulaikius O. G. , psichotropinės medžiagos klonazepamo bendras kiekis yra lygiai 0,6 g, t. y. nesiekia rekomenduojamo kiekio. Šis kriterijus neginčytinai įrodo, jog rastas klonazepamo kiekis negali būti vertinamas kaip labai didelis, formaliai leidžiantis nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 260 str. 3 dalį.

Antra vertus, prokuroras teisus, savo apeliaciniame skunde remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-06-21 nutarimu Nr. 37 patvirtinta teismų praktikos, nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto gaminimo ir t. t. baudžiamąsias bylas, apžvalga, kurioje aptarta, kad pas kaltininką radus įvairių psichotropinių ar narkotinių medžiagų, visų jų kiekiai turi būti sumuojami ir nustatomas bendras kiekis.

I instancijos teismas į tai neatsižvelgė, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog pas O. G. rastas 0,3 g kiekis diazepamo (b. l. 5-6) neturi įtakos, vertinant psichotropinių medžiagų kiekį, reikšmingą aptariamos nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Kadangi rastas klonazepamo kiekis maksimaliai artimas tam, kurį galima laikyti labai dideliu, jį sudėjus su rastu diazepamo kiekiu, formaliai būtų galima pripažinti, jog O. G. įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų.

Tačiau išdėstyti argumentai nereiškia, kad prokuroro apeliacinis skundas turi būti patenkintas ir O. G. veika kvalifikuota pagal BK 260 str. 3 dalį.

Jau aptarto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-06-21 nutarimo Nr. 37 25 punkte išaiškinta, jog lentelėje nurodytas medžiagų kiekis, sudarantis stambų mastą (pasikeitus teisės aktams atsirado sąvokos ,,didelis ar labai didelis kiekis”), yra rekomendacinio pobūdžio, todėl teismai, spręsdami klausimą, ar yra nurodytas kiekis, įvertinę visas bylos aplinkybes, turi teisę peržengti šiose rekomendacijose nurodytas ribas.

Teisėjų kolegija tuo vadovaujasi ir prokuroro apeliacinį skundą atmeta, įvertinusi visas bylos aplinkybes.

Pirma, formalus kriterijus, apsprendžiantis veikos kvalifikavimą pagal BK 260 str. 3 d., t. y. pas O. G. rastų psichotropinių medžiagų bendras kiekis, viršytas labai nežymiai. Klonazepamo kiekis šioje nutartyje jau aptartas. Rastas diazepamo kiekis (0,3 g) yra artimas, bet nesiekia 50 procentų kiekio, reikalingo tam, kad jį būtų galima vertinti kaip didelį, ir sudaro tik beveik 10 procentų kiekio, kad jį būtų galima vertinti kaip labai didelį.

Antra, nuteistasis buvo įsigijęs nepažeistus gamyklinius įpakavimus su vaistais ,,Clonazepam” ir ,,Apaurin”. Ši aplinkybė rodo jo paties ir padarytos nusikalstamos veikos santykinai mažesnį pavojingumą visuomenei, kadangi juose esančios psichotropinės medžiagos leidžiamos vartoti medicinos tikslams, taigi, yra mažiau pavojingos žmogui.

Trečia, nors O. G. įgijo didelį kiekį psichotropinių medžiagų turinčių vaistų, pažeisdamas nustatytą tvarką, ir jų vartojimas be gydytojo priežiūros nevertinamas kaip efektyvus savarankiškas gydymasis, bylos duomenys įrodo, jog jis iš tiesų ne kartą ieškojo pagalbos Vilniaus priklausomybės ligų centre. Apeliacinės instancijos teisme gautas išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad nuo 1998-04-09 nuteistasis yra šios gydymo įstaigos įskaitoje, 1998 m. ir 2002- 2003 m. ambulatoriškai gydėsi metadonu, kuris, beje, irgi įrašytas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą. Jau aptartame išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, jog klonazepamas ir diazepamas vartojami priklausomybės ligoms gydyti. Tai patvirtina nuteistojo parodymus, kad minėtus vaistus jis pirko savo reikmėms. Didelio vaistų kiekio įsigijimo motyvus I instancijos teisme paaiškino ne tik nuteistasis, bet ir jo motina, liudytoja A. G. , žinanti, jog sūnus yra narkomanas, ir pati davusi 100 litų, kad jis nusipirktų didesnį kiekį vaistų ir būtų kartu su ja sodų bendrijoje, nevažinėtų į miestą, todėl mažiau bendrautų su kitais priklausomybę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų turinčiais asmenimis. Prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikalstamai disponuojant psichotropinėmis medžiagomis, veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, kokiam tikslui jos įgytos. Tačiau tai svarbu, vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą, nes šioje nutartyje, remiantis minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu, jau išdėstyta vertinamojo kriterijaus reikšmė.

Taigi, bylos aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad I instancijos teismas, nuteistojo veiką kvalifikavęs pagal BK 259 str. 1 d., priėmė teisėtą ir iš esmės pagrįstą nuosprendį.

Prokuroro apeliacinio skundo motyvas dėl nuteistojo asmenybės pavojingumo ne visai atitinka tikrąsias bylos aplinkybes.

O. G. iš tiesų septynis kartus teistas, bet keturi teistumai išnykę, o likę – už analogiškus nusikaltimus, narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, neturint tikslo jų platinti. Teisėjų kolegija neabejoja žala, kurią daro psichotropinių medžiagų vartojimas, ir to nepateisina, tačiau mano, kad kiekvienas konkretus atvejis turi būti vertinamas individualiai. O. G. yra priklausomas nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir turi atsakyti už padarytą nusikalstamą veiką, tačiau byloje nėra duomenų apie jo ypatingą pavojingumą visuomenei. Dėl to jo veikos įvertinimas, vadovaujantis formaliais kriterijais, ir nubaudimas prokuroro siūloma bausme neatitiktų nei konkrečios padarytos veikos pavojingumo, nei teisingumo principo.

Teismas motyvavo bausmės skyrimą: atsižvelgė, jog padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), nustatė O. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatė sunkinančių, tačiau įvertino veikos padarymo aplinkybes, įgytą didelį psichotropinių medžiagų kiekį, ankstesnį teistumą už analogiškas veikas, jo asmenybę ir paskyrė žymiai didesnę, negu vidutinę laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir savo dydžiu yra teisinga, nėra per švelni.

Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė V. R.Teisėjai: T. Š.J. A. V.