- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-29
- Bylos Nr.
- eAS-620-525/2026
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas, Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Regionų administracinio teismo Kauno rūmams
- Kategorijos
- 43.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Regionų administracinio teismo Kauno rūmams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) kreiptis į Konstitucinį teismą; 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 (toliau – ir Nutarimas) neatitinka tikrovės; 3) pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant čia (teisme) esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik pareiškėjo teikiamų skundų nenagrinėjimas neatitinka Teisėjų etikos kodekso, bet ir , elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, demokratinės valstybės, sampratos; 4) pripažinti tikslingai, tęstiniai veikiant organizuotam (grupiniam) susivienijimui vilkinant bylų (administracinių ginčų) išnagrinėjimą; 5) priteisti iš atsakovo 50 000 Eur moralinės / emocinės / psichologinės žalos atlyginimą; 6) pripažinti atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos elgseną neteisėtu neveikimu; 7) pripažinti teisėjo (780) elgseną neteisėtai „kepant“ baudas, tuo jam čia, diskredituojant pačią instituciją piktybišku savavaldžiavimu ir tikslingu/tyčiniu persekiojimu bei įpareigoti atsakovą (Kauno rūmus) klausyti įstatymų, moralės/etikos principų nuostatų, paisyti savo veiksmų/elgsenos atsakomybės ir privalomai vykdyti teisingumą; 8) pripažinti ir priimti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog įgyvendinami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; 9) pripažinti neteisėtais Mažeikių rajono savivaldybės administracijos įvykdytus įstatymų normų ir principų pažeidimus.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą).
Teismas sprendė, kad pareiškėjas iš esmės siekia inicijuoti ginčą, susijusį su Regionų administracinio teismo veikla bei šio teismo teisėjų veiksmais, atliekant teisingumo vykdymo funkcijas, tačiau tokie klausimai nepatenka į viešojo administravimo sritį ir nepriskiriami administracinių teismų kompetencijai.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde (pareiškime), kuriuo faktiškai ginčijami Regionų administracinio teismo ir Konstitucinio Teismo veiksmai, susiję su teisingumo vykdymu, negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, kadangi šie klausimai pagal savo pobūdį nepriskirtini viešojo administravimo srities ginčams, o administraciniam teismui nėra suteikti įgaliojimai vertinti kitų teismų procesinių veiksmų ar jų priimtų sprendimų teisėtumo.
Teismas nurodė, kad dėl pareiškėjo prašymo pripažinti, jog Konstitucinio Teismo Nutarimo teiginiai neatitinka tikrovės negali būti nagrinėjami administracinio teismo procese.
Teismas akcentavo, kad teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu, o administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų faktų pripažinimo konstatavimo.
Teismas sprendė, kad trečiąjį skundo (pareiškimo) reikalavimą, atsisakytina priimti, kadangi tokio pobūdžio reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.
Teismas pažymėjo, kad dėl skundo reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas tokį reikalavimą formuluoja neskųsdamas kokių nors konkrečių neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl nagrinėjamu atveju šis pareiškėjo reikalavimas yra itin abstraktaus pobūdžio.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą (pareiškimą), nagrinėjamu atveju neskundžia konkretaus viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo ar vilkinimo atlikti veiksmus, o siekia tam tikrų faktų pripažinimo konstatavimo, todėl pareiškėjo skundas negali būti priimtas nagrinėti, ir nesant pradėtos nagrinėti konkrečios bylos, pareiškėjo reikalavimas kreiptis į Konstitucinį Teismą negali būti nagrinėjamas.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo, pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo Nutarime, neatitinka faktinės tikrovės, ir priimti atskirąją nutartį.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, faktus ir įstatymo normas bei neteisingai išsprendė pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, t. y. ginčus, kylančius iš administracinės teisės normų reguliuojamų santykių, kurie susiklosto institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių teisinių santykių. Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra nurodytos ABTĮ 17 straipsnyje. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo (pareiškimo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skundas (pareiškimas) nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka, nes dalis pareiškėjo reikalavimų iš esmės yra susiję su Konstitucinio Teismo, teisėjų veikla. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal skunde (pareiškime) suformuluotus reikalavimus nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui, nes, pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimus, susijusius su atitinkamų faktų pripažinimu, kaip nepriskirtinus administracinių teismų kompetencijai. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1394-492/2025 ir kt.).
Šiuo atveju pareiškėjas skunde (pareiškime) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Teisėjų kolegija šią išvadą daro įvertinusi skundo turinį, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama, iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, yra skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024).
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo skundo priėmimo ir taikant atitinkamus teisės aktus, kiltų abejonės dėl taikytinų teisės aktų konstitucingumo. Todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), nes Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo teisme dalyku (nepatenka į kito teismo jurisdikciją).
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių (ABTĮ 110 str. 1 d.). Dėl to netenkinamas pareiškėjo prašymas priimti atskirąją nutartį.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.