Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. P. ir A. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. P. ir A. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams antstoliui V. Z., VMI prie LR finansų ministerijos, trečiajam asmeniui UAB „Baltic Business Foundation“ dėl arešto turtui panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

1. Sandoriai nelaikytini turto pirkimo-pradavimo sutartimis, todėl jiems netaikytinos 1964 m. CK 255 straipsnio nuostatos. Nagrinėjamu atveju buvo sudarytos akcijų anuliavimo sutartys, kurių dalykas –UAB „Baltic BusinessFoundation“ nekilnojamasis turtas, kuris perduodamas akcininkams anuliavus jų turėtas bendrovės akcijas. Teismas, pripažindamas sandorius negaliojančiais ab initio, remiantis 1964 m. CK 255 straipsnio nuostatomis, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

2. Sandoriai neprieštaravo jų sudarymo metu galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo nuostatoms. Sandoriai buvo sudaryti remiantis 1997-04-01 bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu. Sprendimas atitiko protokolo priėmimo metu galiojusio ABĮ 45 str. 1 d., 2 d. 1p., 3 d. 2 p. nuostatas. Sandorių pagrindas buvo ir 1997-04-1 bendrovės visuotinio akcininkų susirinkime patvirtinti turto perdavimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Turto perdavimo aktais apeliantėms buvo perduotas valdyti už likviduojamas bendrovės akcijas joms perleistas turtas. Protokolas, sandorai bei turto perdavimo aktai buvo pagrindas nekilnojamojo turto teisinei registracijai.

3. Sandoriai nebuvo įregistruoti NTR CDB dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kaltės. Sandorių sudarymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų arba perleidžiamų lėšų deklaravimo įstatymas (Pajamų deklaravimo įstatymas) numatė privalomą gyventojo pajamų deklaravimą registruojant privalomą registruoti turtą (Pajamų deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pajamų deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numatė, jog draudžiama registruoti turtą nepateikus pažymos apie pajamų deklaravimą VMI. Apeliantė A. Ž. 1997 m. gegužės 29 d. nuvyko į VMI ir pateikė Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaraciją, 1997-04-01 bendrovės akcijų anuliavimo sutartį, 1997-04-01 Turto perdavimo- priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 1997-04-01 Bendrovės akcininkų susirinkimo protokolą bei duomenis iš Kauno miesto savivaldybės rejestro skyriaus apie bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimo užregistravimą. Po kelių dienų VMI pajamų deklaraciją kartu su kitais dokumentais, pateikė ir apeliantė J. P.. VMI atstovė, priėmusi dokumentus iš J. P. jokių atžymų apie priimtą deklaraciją ir dokumentus nepadarė. 1997-06-02 VMI pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo A. Ž. (buvusi pavardė D., jog pagal jos 1997-05-29 pateiktą brangaus turto deklaraciją pažymos išduoti negali dėl pateiktų dokumentų trūkumo, tačiau nenurodė ir nepatikslino kokių dokumentų trūksta ir kada jie privalo būti pateikti. Apeliantės J. P. VMI taip pat nei žodžiu nei raštu neinformavo dėl jos pateiktos deklaracijos įforminimo ar atliekamo auditinio patikrinimo. Remiantis Pajamų deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 10 straipsniu, VMI turėjo pareigą priimti ir tikrinti apeliančių pateiktus duomenis. Neinformuodama apeliančių apie vykdant minėtas pareigas atliktus veiksmus (deklaracijos priėmimą bei konkrečius trūkstamus dokumentus ir jų pateikimo terminus), VMI netinkamai atliko savo pareigas. Todėl apeliantės dėl VMI kaltės nuturėjo galimybės įregistruoti sandorių NTR CDB. Pažymi, kad bendrovės nekilnojamojo turto perdavimas apeliantėms ir įstatinio kapitalo mažinimas atsispindėjo bendrovės 1997 m. liepos 1 d. balanse, kuris 1997-07-15 buvo pateiktas VMI.

4. Jokioje sandorių sudarymo metu galiojusioje teisės normoje nebuvo nustatyta, kad akcijų anuliavimo sutartis turėjo būti patvirtinta notariškai ir per tris mėnesius įregistruota nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje. Todėl laikytina, jog sandorių įregistravimo terminas buvo neapibrėžtas. Nesant apibrėžtam sandorių įregistravimo NTR CDB terminui, įsigaliojus 2000 m. redakcijos CK, jų registravimo terminas dar nebuvo pasibaigęs, todėl sandorių registracijai taikytinos 2000 m. CK nuostatos. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusios 200 m. CK normos(4.49 str. 1 ir 2 d., 4.50 str.1d.) nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį daiktą sandorio pagrindu momentą siejo su šio daikto perdavimu. 2000 m. CK privalomos nekilnojamojo turto sandorių teisinės registracijos nenumato. Nuo 2001 m. liepos 1 d. neteko galios ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 str. 2 d, pagal kurią nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą atsirasdavo ją įregistravus NTR CDB. Nuo 2000 m. redakcijos CK įsigaliojimo apeliantės sandorių pagrindu laikytinos įgijusios nuosavybės teisę į turto perdavimo aktais joms perduotą nekilnojamąjį turtą.

5. Pripažindamas sandorius negaliojančiais teismas ex officio sprendime turėjo pasisakyti restitucijos taikymo klausimu. Teismui sprendime pripažinus sandorius negaliojančiais, tačiau nepasisakius dėl restitucijos taikymo, apeliantės faktiškai parars teisę į joms už akcijas perduotą bendrovės turtą, su apeliantėmis už bendrovės akcijas bus faktiškai neatsiskaityta, tuo tarpu bendrovė nepagrįstai praturtės.

6. Areštuojant apeliantėms nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą buvo pažeistos CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies nuostatos. 2005 m. sausio 20 d. VMI sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto. Sprendimas buvo pateiktas vykdymui antstolio L. G. kontorai. Šiame vykdomajame dokumente nurodyta išieškotina suma sudarė 226 111,44 Lt. Vykdydamas sprendimą antstolis 2005 m. kovo 14 d. Turto arešto aktu areštavo bendrovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Turto arešto akte nurodytas turto arešto mastas – 236 166,44 Lt. 2008 m. gegužės 12 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti 2005-01-20 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto. Šiuo sprendimu buvo pakeistas iš bendrovės turto išieškotinos pinigų sumos dydis. Šiame vykdomajame dokumente nurodyta išieškotina suma sudaro 145 966,12 Lt. Sprendimas buvo pateiktas vykdymui, tačiau gavus dokumentą su mažesne išieškotina suma, nesiėmė jokių veiksmų sumažinant turto arešto mastą. Nagrinėjamu atveju VMI 2008-05-12 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta išieškotina suma sudaro 145 966,12 Lt, Turto arešto akte nurodytas turto arešto mastas – 236 155 Lt, arešto aktu areštuotų nekilnojamųjų daiktų, nurodytų išrašo 2.2.-2.15 punktuose ir 2.17.-2.29 punktuose, vidutinė rinkos vertė yra 1 120 412 Lt. T.y. areštuoto turto vertė yra net apie 7,6 karto didesnė nei reikia išieškomai sumai padengti. Antstolis V. Z., gavęs bendrovės prašymą, 2012 m. lapkričio 14 d. Patvarkymu dėl turto arešto panaikinimo panaikino dalies bendrovės nekilnojamojo turto areštą. Areštas buvo panaikintas ir daliai apeliantėms faktiškai priklausančio nekilnojamojo turto. Tokiu būdu antstolis pripažino, jog uždedant areštą bendrovės nekilnojamajam turtui buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai tokių veiksmų atlikimui.

7. Teismas, spręsdamas dėl arešto panaikinimo, privalėjo vertinti ne vien tik areštuoto turto įregistravimo viešame registre faktą tačiau ir tai, kas buvo tikrasis jo savininkas arešto uždėjimo ir antstolio vykdomųjų veiksmu atlikimo metu. Pagal bendrąją taisyklę daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) pagal sandorį įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Fakto, jog nekilnojamasis turtas buvo perduotas apeliantėms, teismas neginčija ir jį pripažįsta. Aplinkybė, kad daikto (turto) įgijėjas po daikto (turto) jam perdavimo neįregistruoja savo nuosavybės teisių į įgytą pagal sandorį daiktą (turtą) atitinkamame registre, įgijėjo nuosavybės teisių nepaneigia. Todėl apeliantės laikytinos teisėtomis areštuoto nekilnojamojo turto savininkėmis. Įstatymų leidėjas privalomą tam tikrų sandorių registraciją nustatė sandorio išviešinimo tikslu. Nustatyta, kad tokio sandorio neišviešinę šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, yra laikomi teisingais. Tačiau ieškovėms priklausančio nekilnojamojo turto arešto atveju tokiais duomenimis būtu buvę galima vadovautis tik tuo atveju, jeigu antstolis būtu visiškai įvykdęs ir įstatymų reikalavimus. Antstolis žinojo apie teismui pateiktą ieškinį, pateikė atsiliepimą į jį, tačiau 2005-07-04 paskelbė turto varžytines.

Nuo 2007m. vykdomąją bylą perėmė antstolis V. Z.. Perėmęs bylą jis turėjo įsitikinti kam nuosavybės teise priklauso areštuotas nekilnojamasis turtas. Antstoliui perėmus vykdomąją bylą ir kitus su tuo susijusius dokumentus (teismo procesinius dokumentus ir pan.), jam taip pat tapo žinomos ir aplinkybės dėl dalies Turto arešto aktu areštuoto nekilnojamojo turto nuosavybės teisių priklausymo apeliantėms. Nepaisant to, antstolis, priimdamas 2012-11-14 patvarkymą dėl turto arešto panaikinimo, panaikino tik dalies apeliantėms nuosavybės teise priklausančio turto areštą. T.y. susiklostė situacija, kai apeliantėms nuosavybės teise priklausantis turtas yra areštuotas ir įsiteisėjus sprendimui gali būti parduodamas iš varžytynių, t.y. iš varžytynių galimai bus parduotas ne skolininkui (Bendrovei), bet trečiajam asmeniui (apeliantėms) priklausantis nekilnojamasis turtas.

8. Pirmos instancijos teismas pažeidė įstatymo nuostatas dėl savininko teisių apsaugos (CK 4.93 str. 2 d. 1 p.). Areštavus apeliantėms priklausantį nekilnojamąjį turtą jos neteko teisės valdyti ir disponuoti šiuo turtu. Bendrovei neatsiskaičius su VMI, šis turtas gali būti parduotas, tokiu būdu apeliantės praras nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Apeliantės neturi pareigos atsakyti už bendrovės prievoles VMI, todėl jų turto areštas yra neteisėtas, pažeidžiantis apeliančių nuosavybės teisę ir yra naikintinas.

9. Nepanaikinus apeliantėms priklausančio nekilnojamojo turto arešto buvo pažeisti CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai,

Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) (1997 m. redakcija) 45 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog bendrovė, sumažinusi savo įstatinį kapitalą, gali akcininkams grąžinti įnašus ar jų dalį arba atleisti akcininkus nuo dar neįmokėtų įnašų (dalies įnašų) už pasirašytas akcijas (padidinti jau įmokėtų įnašų vertes). Sumažinus įstatinį kapitalą, su akcininkais gali būti atsiskaitoma tik pinigais, jeigu bendrovės įstatuose ar akcijų pasirašymo sutartyje nenustatyta kita tvarka, išskyrus atvejus, kai sprendimai priimami pagal šio straipsnio 2 dalies 4 punktą. 1997-04-01 Bendrovės akcijų anuliavimo sutartys, 1997-04-01 Turto perdavimo aktai kuriais apeliantėms perduotas valdyti už likviduojamas bendrovės akcijas joms perleistas turtas, yra neteisėti, nes priimti netinkamai taikant ABĮ normas.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų arba perleidžiamų lėšų deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog draudžiama registruoti turtą nepateikus pažymos apie pajamų deklaravimą VMI prie FM. 1997-06-02 apeliantė A. Ž. (buvusi pavardė – D.) kreipėsi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau Kauno AVMI) dėl pažymos, pateikdama Brangų turtą įsigijusio arba įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaraciją dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Šiai pilietei pažyma nekilnojamojo turto registracijai nebuvo išduota, dėl pateiktų dokumentų trūkumo. J. P. į Kauno AVMI dėl pažymos nesikreipė. Todėl nepagrįstas apeliančių teiginys, kad nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas dėl VMI kaltės.

Sandorių sudarymo metu galiojo 1964 m. LR CK 149 straipsnis, kuriame nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą turto įgijėjui atsiranda tik įstatymo nustatyta tvarka įregistravus sutartį, kuria perleidžiamas nekilnojamasis daiktas. Analogiška nuostata buvo ir tuo metu galiojusios redakcijos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad nuosavybės ir kitos daiktinės teisės (išskyrus hipotekos) į nekilnojamąjį turtą, šių teisių apribojimai, turto savininkų prievolės bei kitų asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą atsiranda jas įregistravus Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog sandorių nustatyta tvarka neįregistravus, jie laikytini negaliojančiais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, jog iš UAB „Baltic Business Foundation“ akcininkų susirinkimo, vykusio 1997-04-01, protokolo (t.1, b.l. 9-10) matyti, jog nutarta anuliuoti išstojančių iš bendrovės akcininkų akcijų dalį (J. P. 5 vnt., A. D.-5 vnt.,S. N.-9 vnt., R. Š.-11 vnt), vietoje anuliuojamų bendrovės akcijų, akcininkams, išstojantiems iš bendrovės, perduoti dalį bendrovės turto pagal balansinę likutinę vertę pagal 97-04-1 turto perdavimo aktus: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (pirmas darbotvarkės klausimas). Dokumentas 1998-01-12 įregistruotas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filiale (t.1, b.l. 10). UAB „Baltic Business Foundation“ įstatų pakeitimai, dėl įstatinio kapitalo mažinimo iki 610000 Lt dėl akcininkų išstojimo iš bendrovės Kauno miesto rejestre užregistruoti 1997-04-03 (t.1, b.l. 14, 137). UAB „Batic Business Foundation“ įstatų 6.8.11 punkte nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę spręsti apie bendrovės turto rūšį ir jo perdavimą už likviduojamas bendrovės akcijas (t.1, b.l. 135-137).

1964 m. CK 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Nekilnojamojo turto registro įstatymo (redakcija galiojusi sandorio sudarymo metu) 3 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą, šių teisių apribojimai, turto savininkų prievolės bei kitų asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą atsiranda jas įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Pagal nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 4.49 str. 1 d. daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. T.y. nenustatyta privaloma teisinė registracija.

Nagrinėjamu atveju mainais už anuliuotas akcijas akcininkams, išstojantiems iš bendrovės buvo nutarta perduoti dalį bendrovės turto pagal balansinę likutinę vertę. Todėl turi būti taikomos 1964 m. CK 253–255, 257–267 straipsniuose nustatytos taisyklės. 1964 m. CK 255 straipsnyje buvo reglamentuojama, kad gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. T.y. nustatytas 3 mėnesių terminas sutarties įregistravimui turto registravimo įstaigoje. Minėto reikalavimo nesilaikymas sutartį darė negaliojančia. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta jog jei pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. T.y. kai sandoris sudarytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas, suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

Atsižvelgiant į tai, jog sandorio sudarymo metu buvo taikomas trijų mėnesių terminas sutarties įregistravimui bei į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 str. 3 d. nustatytą reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė 1964 m. CK 255 straipsnio normas.

Ieškiniu prašoma panaikinti areštą turtui, kuris UAB „Baltic Business Foundation“ akcininkų susirinkimo 1997-04-01 nutarimu buvo perduotas J. P. ir A. Ž.. Atsisakius dalies ieškinio bei sumažinus ieškinio reikalavimus galiausiai ieškovės prašė panaikinti ieškovei J. P. priklausančio turto ūkinio pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) areštą (arešto įregistravimo pagrindas - Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą, 2005 03 14 Nr. (duomenys neskelbtini) ); 2. panaikinti ieškovei A. Ž. priklausančio turto ūkinio pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) areštą (arešto įregistravimo pagrindas - Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą, 2005 03 14 Nr. (duomenys neskelbtini) ).

Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio dalykas – tai ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro reikalavimas panaikinti areštą turtui. Tačiau patikslintame ieškinyje (t.2, b.l. 149-151) Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime į patikslintą ieškinį (t.2 b.l. 165-166), apeliaciniame skunde (t. 4, b.l. 8-14), atsiliepime į apeliacinį skundą (t.4, b.l. 30-31) keliami klausimai dėl akcininkų 1997-04-01 surinkimo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo bei ieškovių atliktų veiksmų siekiant įregistruoti turto perdavimo aktus atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios bylos nagrinėjimo dalyką, nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl 1997-04-01 UAB „Baltic Business Foundation“ akcininkų susirinkimo metu priimto sprendimo, nekilnojamojo turto perleidimo už anuliuotas akcijas, teisėtumo. Taip pat nesprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių įregistravimo.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, jog ieškovės per įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teisės į ginčo turtą neįregistravo, t.y. nėra įregistruotos ieškovių daiktinės teisės į turtą, kurio atžvilgiu prašoma panaikinti areštą, ieškovės nesikreipė į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovių J. P. ir A. Ž. apeliacinį skundą atmetus prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovėms atsisakius ieškinio reikalavimų, liko šie reikalavimai: panaikinti ieškovei J. P. priklausančio turto: ūkinio pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) areštą (arešto įregistravimo pagrindas - Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą, 2005 03 14 Nr. (duomenys neskelbtini) ); 2. panaikinti ieškovei A. Ž. priklausančio turto: ūkinio pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) areštą (arešto įregistravimo pagrindas - Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą, 2005 03 14 Nr. (duomenys neskelbtini) ).

Patikslintu ieškiniu ieškovės prašė panaikinti ieškovei A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto - gamybinių dirbtuvių unik. Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlio unik. Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlio unik. Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlio unik. Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlio unik. Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlio unik. Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlio unik. Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato unik. Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato unik. Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato unik. Nr. (duomenys neskelbtini); siurblinės unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos areštą (Turto areštų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą 2004 11 12 Nr. (duomenys neskelbtini) ). Šios ieškinio dalies buvo atsisakyta 2012-10-10 prašymu (t.3, b.l. 152). Nors pirmos instancijos teismas konkrečiai nurodė kokie reikalavimai liko po ieškinio atsisakymo, tačiau rezoliucinėje nutarties dalyje nenurodė, jog priima dalies ieškinio atsisakymą dėl reikalavimo panaikinti ieškovei A. Ž. priklausančio turto Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos areštą (Turto areštų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą 2004 11 12 Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukia, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas iš esmė nekeičiamas, tačiau šioje dalyje tikslinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 ir 3 punktais,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą:

priimti dalies ieškinio atsisakymą dėl šių reikalavimų- panaikinti ieškovei A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto - gamybinių dirbtuvių unik. Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlio unik. Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlio unik. Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlio unik. Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlio unik. Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlio unik. Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlio unik. Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato unik. Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato unik. Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato unik. Nr. (duomenys neskelbtini); siurblinės unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos areštą (Turto areštų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą 2004 11 12 Nr. (duomenys neskelbtini)) ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.