Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. T-521-448/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-07
Bylos Nr.
T-521-448/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Nuteistasis
L. Ž.
Kategorijos
Byla Nr. T-521-448/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58343-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.9.1; 2.5.14.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 7 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 357-126 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. Ž. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

1. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 203 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį (21 nusikalstama veika), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (21 nusikalstama veika), 300 straipsnio 1 dalį (24 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalį (3 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (61 nusikalstama veika), 216 straipsnio 1 dalį (7 nusikalstamos veikos), 187¹ straipsnio 1 dalį (40 nusikalstamų veikų), 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 64 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų 6 mėnesių terminuotas laisvės atėmimas ir 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio bauda;

2. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos 2016 m. sausio 21 d. ir 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų terminuotas laisvės atėmimas ir 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio bauda;

3. Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų 6 mėnesių terminuotas laisvės atėmimas ir 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio bauda;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies, 65 straipsnio 2 dalies nuostatomis, subendrintos 2017 m. kovo 29 d. ir 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metų terminuotas laisvės atėmimas ir 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio bauda.

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. rugpjūčio 4 d., šios bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 5 d. Į bausmės laiką įskaityta 6 mėnesiai 29 dienos. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. lapkričio 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. rugsėjo 11 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) nutarimu Nr. 357-126 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam L. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog nuteistasis šiuo metu pirmą kartą atlieka realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Šios bausmės atlikimo metu nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas antrą kartą. Nuteistasis dabar jau yra atlikęs daugiau kaip 2/3 dalis jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Šiuo metu nuteistajam yra suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, jis dirba (duomenys neskelbtini). Komisija atsižvelgė bei įvertino tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis turėjo 3 drausmines nuobaudas, o dėl alkoholio vartojimo jis buvo perkeltas iš Pusiaukelės namų į pataisos namus. Tačiau nuteistasis sugebėjo padaryti tinkamas išvadas, jis pakeitė savo elgesį bei mąstymą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo 4 kartus paskatintas. Pastaruoju metu stebimas akivaizdus, teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje. Nuteistasis dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose resocializacijos programose, jis baigė elgesio korekcijos programą, dalyvavo savitarpio grupės veikoje, taip pat dalyvavo ir kitose prasmingose veiklose. Visa tai ir padėjo nuteistajam pasikeisti. Turėdamas finansinių įsipareigojimų, nuteistasis juos sprendžia iš gaunamo darbo užmokesčio. Jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas, nuteistasis turėtų pastovią gyvenamąją vietą – jis gyventų pas savo tėvus. Nuteistojo ryšiai su artimaisiais tvirti, jis yra lankomas ir pasimatymų metu. Tvirti socialiniai ryšiai padės nuteistajam lengviau integruotis į visuomenę. Nuteistasis pripažįsta savo kaltę ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Bausmės atlikimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėjo ir šiuo metu vertinama 41 balu pagal OASys vertinimo metodiką. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros skundas dėl Komisijos nutarimo negautas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 357-126 atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo L. Ž. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas antrą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalyje nustatytą bausmės dalį kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam L. Ž. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, kadangi būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įverinti nagrinėjimo klausimo reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje nuteistasis nuosekliai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo L. Ž. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė – 41 balas pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 20 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir dar net 21 balą sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų stipriai sumažinti.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis L. Ž. šiuo metu atlieka galutinę subendrintą 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, susijusią net su 4 apkaltinamaisiais nuosprendžiais. Dar iki šios bausmės atlikimo nuteistasis jau buvo teistas net 6 kartus. Be to, tarp pateiktos medžiagos dar yra duomenų ir apie nuteistojo teistumus užsienio valstybėse. Nors realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka tik pirmą kartą, tačiau būtina pažymėti tai, jog jo padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos kriminalinės bausmės esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, kadangi jis ir toliau vis darė naujas nusikalstamas veikas. Paminėtos aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad, vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo dedamas pastangas šiems veiksniams pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardinami ankstesni jo teistumai. Todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog ateityje jis nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

Teismas pažymi, jog šios bausmės atlikimo metu jau buvo švelninta nuteistojo teisinė padėtis, perkeliant jį bausmės atlikimui į Alytaus pataisos namų pusiaukelės namus, tačiau nuteistasis nesugebėjo pateisinti tokio jam parodyto pasitikėjimo, kadangi šis net du kartus po išvykų į namus sugrįžo į bausmės atlikimo vietą būdamas neblaivus. Būtent dėl šios priežasties nuteistasis tolimesniam bausmės atlikimui buvo perkeltas iš Pusiaukelės namų į pataisos namus. Nustatyta aplinkybė dėl nuteistojo alkoholio vartojimo, vos tik jam išėjus į laisvę, leidžia teigti, jog nuteistasis turi opią alkoholio vartojimo problemą. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis ir bandė spręsti alkoholio vartojimo problemą – lankė alkoholio vartojimo korekcijos grupės užsiėmimus, tačiau dėl šios problemos galutinio išsprendimo nėra jokių garantijų. Akivaizdu, jog alkoholio vartojimas laisvėje gali lemti nuteistojo teisei prieštaraujantį elgesį bei įtakoti jo nusikalstamumą.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, tačiau jis neturi jokios specialybės. Būdamas laisvėje, nuteistasis mokėsi autokėbulininko ir elektromontuotojo specialybę, tačiau jos neįgijo, kadangi išvažiavo į užsienį. Iki šios bausmės atlikimo nuteistasis dirbo (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirbo, šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pateikė teismui raštą, kuriame pažymėjo, jog lygtinai paleistas nuteistasis bus įdarbintas šioje bendrovėje (duomenys neskelbtini) pareigose. Tačiau teismas pažymi, jog minėto rašto pateikimas taip pat negali būti išskirtinai sureikšmintas, kadangi jis nėra niekaip įpareigojantis ir nėra jokių garantijų, leidžiančių neabejotinai manyti tuo, kad laisvėje nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis turi pakankamai pajamų savo kasdienėms išlaidoms, tačiau jis neturi pakankamai santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms. Ypač svarbu pažymėti, jog nuteistasis turi itin didelių finansinių įsipareigojimų, kurie pagal gautus vykdomuosius dokumentus, siekia netgi 202 604,09 Eur bendrą sumą. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu ir vykdo turimas finansines prievoles, tačiau tai savaime nereiškia, jog jis taip elgsis ir laisvėje, kadangi likusi neįvykdyta piniginė suma yra vis dar labai didelė – apie 200 000 Eur. Šiuo atveju, akivaizdu, jog tokie dideli finansiniai įsipareigojimai itin stipriai sunkins nuteistojo integraciją į visuomenę. Be to, esamos neįvykdytos didelės finansinės prievolės gali skatinti nuteistąjį visais įmanomais būdais vengti bet kokių oficialių pajamų įgijimo bei propoguoti nelegalų darbą.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, jis nevengia kontakto ir su kitais nuteistaisiais, tačiau nuo jų yra sąmoningai labiau atsiribojęs, bendrauja tik formaliai. Nuteistasis save vertina pakankamai adekvačiai, jis geba įvardinti ne tik teigiamas savo savybes, bet ir silpnąsias savybes. Praeityje dėl emocinių problemų nuteistasis bendradarbiavo su psichiatru. Nuteistojo tarpasmeniniai bei bendravimo įgūdžiai yra pakankami. Nuteistasis nusikalto momentiškai, neapgalvodamas savo elgesio pasekmių nukentėjusiems. Nuteistajam yra būdingas tų pačių klaidų kartojimas, jis nesugeba pasimokyti iš ankstesnio neigiamo patyrimo. Nuteistasis geba atpažinti tik kai kuriuos veiksnius, lėmusius jo nusikalstamumą. Pats nuteistasis pripažino, jog jis nesusitelkdavo į neigiamas savo poelgių pasekmes ir menkindavo savo atsakomybę.

Jau minėta, jog sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, būtina nuodugniai įvertinti jo elgesį viso bausmės atlikimu laiku. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo 3 kartus baustas drausmine tvarka už bausmės atlikimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Verta pažymėti, jog nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka už itin grubius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimas, lokalizacijos pažeidimas. Nors šiuo metu visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos jau yra negaliojančios, tačiau vien jau pats nuobaudų skyrimo faktas bei drausmės pažeidimų pobūdis neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimu metu vertinti kaip nepriekaištingą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo 4 kartus paskatintas. Tačiau teismas šiuo aspektu pažymi, jog aplinkybė dėl nuteistojo paskatinimų bei jų skaičius, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją.

Labai svarbu pažymėti bei įvertinti nuteistojo elgesiui vis dar reikšmės turinčius opius kriminogeninius veiksnius, kuriais įvardinti ankstesni jo teistumai; mąstymas ir elgesys (stokoja veiksnių, lėmusių nusikalstamumą, įžvalgos, nuolat kartoja tas pačias klaidas, nepasimokydamas iš ankstesnio neigiamo patyrimo); nuostatos (nesilaikė jam keliamų priežiūros reikalavimų). Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme vis dar nėra pakankama. Taigi, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, galima teigti, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatlikta bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 1 metai 3 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų.

Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Komisija tik vienpusiškai įvertino nuteistojo L. Ž. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama teigiamus. Teismas daro išvadą, jog nuteistasis L. Ž. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam dar negali būti taikomas.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 357-126 dėl nuteistojo L. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 357-126 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. Ž.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Asta Jakučiūnienė