Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis – (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui sūnui T. T.: 2022-06-12 apie 16.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia delnu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam T. T. į kairįjį skruostą, tuo sukėlė jam fizinį skausmą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis S. T. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2022 m. birželio 12 d. apie 16 val. namuose, virtuvėje, kilo konfliktas su sūnumi T., kuriam liepė susitvarkyti, tačiau šis jo neklausė. Supykęs sudavė sūnui delnu į veidą. Sūnui skaudėjo, jis pradėjo verkti. Įvykio metu buvo neblaivus, tai turėjo įtakos jo veiksmams. Labai gailisi dėl savo elgesio. Sūnaus atsiprašė, su juo susitaikė. Prašo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo S. T. visiško prisipažinimo teisme jo kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojos N. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis S. T. parodė, jog kaltu prisipažįsta. Su žmona N. T. ir (duomenys neskelbtini) metų sūnumi T. T. gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Yra pradėtas skyrybų su žmona procesas. Skyrybų iniciatorė yra žmona. Tokie dalykai įtakoja ir jį, jų ramiai nemoka priimti, dėl to kartais išgeria. 2022-06-12 buvo namuose vienas, žmona su sūnumi buvo išvykę į kaimą. Taip pat buvo išėjęs į barą, kur vartotojo alkoholį. Apie 16 val., būdamas išgėręs, grįžo į namus, žmona su sūnumi jau buvo namuose. Pradžioje tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas dėl skyrybų. Po to, kiek prisimena, virtuvėje liepė sūnui kažką susitvarkyti, jis pasakė, kad ne, ir tada jam delnu davė per pakaušį ar per veidą, kur tiksliai jam pataikė nurodyti negali, o ir apskritai, dėl įvykio metu buvusio girtumo, to pats labai gerai ir neprisimena. Po to, atrodo sūnus pradėjo garsiai verkti, turbūt, kad jam skaudėjo. Vėliau dar pasibarė su žmona. Tai pirmas toks atvejis, kad prieš sūnų pakėlė ranką. Suvokia ir supranta, kad tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Padarė išvadas ir pasižada ateityje daugiau nenusikalsti. Po to, kai jau sūnus su juo pradėjo bendrauti, maždaug po 4 dienų po šio įvykio, atsiprašė sūnaus, kadangi jis iki tol su juo nekalbėjo, nes buvo supykęs už tokį jo poelgį, kas yra suprantamas dalykas. Norėtų, esant galimybei, bylą baigti susitaikymu. (b. l. 79-82).

Liudytoja N. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sutuoktiniu S. T. yra susituokę apie (duomenys neskelbtini) metus. Su jais, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nepilnametis sūnus - T. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. Šiuo metu tarp jos ir sutuoktinio yra pradėtas skyrybų procesas dėl jo elgesio ir agresyvaus būdo, kitų asmeninių nesutarimų. Anksčiau nėra buvę smurto atvejų prieš vaikus, labiau sutuoktinis koneveikdavo ją necenzūriniais žodžiais, naudodavo psichologinį smurtą. Policija būdavo kviečiama, tačiau ikiteisminiai tyrimai pradėti nebuvo, nes jis fiziškai nesmurtaudavo. 2022-06-12 apie 14.30 val. su T. grįžo iš kaimo. Sutuoktinis buvo išėjęs iš namų, kažkur vartojo alkoholinius gėrimus. S. grįžo apie 15.00 val. Buvo visiškai neblaivus, pradėjo koneveikti ją necenzūriniais žodžiais. Visus šiuos keiksmus girdėjo mažametis sūnus – T., kuris bandė nuraminti savo tėvą. T. sugebėjo nuvesti jį į kambarį, tačiau po kelių minučių pastarasis vėl atėjo. Apie 16.00 val. visi buvo virtuvėje, kur S. pradėjo priekabiauti prie T.. Aiškino, kad susirinktų kojines ir t.t. Po kelių sekundžių, S. vieną kartą delnu trenkė sūnui į kairįjį skruostą. T. pradėjo verkti ir atbėgo pas ją. Viską įrašė savo mobilaus ryšio telefonu, tačiau netikėjo, kad S. trenks T.. Vaizdo įrašą darė tam, kad būtų įrodytas vyro agresyvus elgesys. Po įvykio su sūnumi užsidarė kambaryje, o S. nuėjo miegoti. Sūnus sužalojimų nepatyrė, tačiau jam tikrai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį dešimties balų skalėje įvertintų 7 balais. Sūnus buvo susiėmęs už kairiojo skruosto, verkė apie 10 minučių, kol jį nuramino. Patyrė didelį stresą, bijojo savo sutuoktinio, todėl nepaskambino bendruoju pagalbos numeriu, bei nekvietė spec. tarnybų. Sūnus sužalojimų nepatyrė, o S. nuėjo miegoti. Į policiją kreiptis paragino socialinė darbuotoja E. P., kuri padrąsino, paaiškino, kad nebijotų sutuoktinio. 2022-06-21 parašė pareiškimą policijoje. Šiuo metu sūnui jokių sužalojimų nėra, kraujosruva neatsirado, į teismo medicinos ekspertus nesikreips, nes praėjo jau savaitė laiko. Po smūgio, T. buvo paraudimas ant kairiojo skruosto. (b. l. 9-17).

2022-06-21 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja N. T. nurodė, kad 2022-06-12 apie 16.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus sutuoktinis S. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., sumušė mažametį sūnų - T. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., vieną kartą delnu suduodamas į kairįjį skruostą. Sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas, jis pradėjo verkti, sužalojimų nepatyrė. Į medikus nesikreipė, nes bijojo savo sutuoktinio. Civilinio ieškinio nereiškia, jo pareiškimo sąlygos išaiškintos. (b. l. 9-17).

2022-06-21 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos - buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra; apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. (b. l. 22-24).

2022-06-21 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad N. T. pateikė vaizdo įrašą. (b. l. 54-57)

2022-06-22 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota N. T. pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įraše užfiksuota, kad S. T. liepia sūnui susitvarkyti, pirštu rodo, ką turi susitvarkyti, o sūnus į kiekvieną tėvo paliepimą atsako: „ne“. Tuomet S. T. stipriu rankos mostu, delnu suduoda T. T. į veidą, girdisi pliaukštelėjimas. Nukentėjęs T. T. pradeda garsiai šaukti ir verkti, ranka užsiėmęs už kairės pusės kaktos apeina tėvą ir eina link mamos, kuri, kaip galima suprasti, stovi koridoriuje ir filmuoja, girdėti jos balsas, kad sūnus nebijotų, filmuotą medžiagą nusiųs policijai. (b. l. 58-60).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo S. T. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis S. T. smurtavo prieš mažametį sūnų T. T., sukeldamas jam fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, požymius.

Kaltinamasis S. T. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis S. T. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais (b. l. 62-63), administracine tvarka jis nebaustas (b. l. 64-65), dirba. Kaltinamasis S. T. nukentėjusiojo atsiprašė, jis jam atleido, ką patvirtina susitaikymo su nukentėjusiojo T. T. atstove pagal įstatymą protokolas (b. l. 128). Turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamasis nusikalstamų veikų nedarys. Dėl šių aplinkybių taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatos, kaltinamasis S. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, byla nutrauktina.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. T. smurtinę nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį – mažametį sūnų, siekiant užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 (devynių) mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. T. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo T. T. (b. l. 94-96), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinis įrodymas – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė 2022-06-27 pažymą Nr. APD-2022-07301 dėl 63,33 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam S. T. priteisimo (b. l. 120-122).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį.

Kaltinamąjį S. T. teisme gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas ir tyrėjo paskirtas gynėjas. Kaltinamasis dirba, jo turtinė padėtis nėra sunki, todėl išlaidos priteistinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė 2022-06-23 pažymą Nr. (12.35Mr) FG-6018 dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje išlaidų 83,40 EUR, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam T. T. priteisimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje nukentėjusįjį T. T. atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas ir tyrėjo nutarimu paskirtas advokatas. Išlaidas dėl atstovavimo patyrė valstybė. Išlaidų dydis patvirtintas pateiktais dokumentais. Byloje priimamu nuosprendžiu byla nutraukiama, tačiau nuosprendžiu konstatuojama, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl patirtos išlaidos antrinei teisinei pagalbai apmokėti priteistinos iš kaltinamojo S. T. valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

S. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, S. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. T. kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo T. T., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš S. T. priteisti 63,33 EUR (šešiasdešimt tris eurus 33 centus) valstybės naudai atlyginti išlaidoms, patirtoms teikiant S. T. valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 7 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, iš S. T. valstybės naudai priteisti 83,40 EUR (aštuoniasdešimt tris eurus 40 centų) atlyginti išlaidoms, patirtoms teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam T. T..

Išaiškinti S. T., jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)).

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę vaizdo įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti S. T., kad: 1) jeigu per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalis); 2) jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalis).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.