- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-13
- Bylos Nr.
- II-484-963/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00454-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kategorijos
- 2.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), nevedusio, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras arba Institucija) 2025 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-1367-2025 administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2025 m. kovo 31 d. Registrų centras automatiniu būdu suformavo administracinio nusižengimo protokolą M. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad Juridinių asmenų registro duomenimis uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) vadovas per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 str. 2, 3 d. Vadovaujantis CK 2.66 str. 4 d., ABĮ 58 str. 2, 3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 p., juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 str. 1 d. 11 p., bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 str. 1 d., turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 str. 1 d. ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 str., ABĮ 37 str. 12 d. 12 p., Nuostatų 38.2 ir 41 p., už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Administracinio nusižengimo protokole surašytas administracinis nurodymas, kuriuo M. B. pasiūlyta iki 2025 m. balandžio 30 d. sumokėti 300 eurų baudą, nurodant, kad iki nurodytos dienos nesumokėjus šios baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas (perduotas) organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą (b. l. 14-16).
Registrų centro specialistė V. S. 2025 m. gegužės 21 d. priėmė nutarimą Nr. RC-ANR_N-1367-2025, kuriuo nenustačius M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, M. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Jam paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur dydžio bauda (b. l. 7-10).
Šalies argumentai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. liepos 8 d. gautas Institucijos persiųstas administracine tvarka nubausto asmens M. B. skundas dėl Institucijos 2025 m. gegužės 21 d. nutarimo panaikinimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo jokios finansinės veiklos nuo 2018 metų, jie yra pateikę prašymą likviduoti įmonę ir išbraukti ją iš sąrašų, taip pat M. B. nebėra įmonės direktorius. Įmonė yra visiškai atsiskaičiusi su Sodra ir VMI bei neturi jokių įsiskolinimų. Jis negavo jokio pranešimo ar įspėjimo iš Registrų centro nei raštiško nei telefonu dėl esamos situacijos. Paskambinus į Registrų centrą, paaiškėjo, kad informacija buvo siųsta senais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktais, kurių jis nebeturi ir nebevaldo. Jis yra pasiekiamas tik asmeniniu paštu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktais. Tad siųstas pranešimas sumokėti 300 Eur baudos jo nepasiekė. Jis pranešimą apie paskirtą baudą gavo tik 2025 m. birželio 30 d. Šiuo metu finansinės ataskaitos yra pateiktos. Prašo panaikinti jam paskirtą baudą (b. l. 3).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. B. nurodė, kad jis pripažįsta, jog laiku nepateikė finansinių ataskaitų rinkinio. Jis negavo pranešimo apie 300 Eur dydžio baudą. Registrų centras siuntė pranešimą ir protokolą senais įmonės kontaktais. Pas jį keitėsi buhalteriai, taip pat šiuo metu jis dirba jau kitoje įmonėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdo. Kadangi pasikeitė buhalteris, jam padėjo, pasikeitus, jis pats pražiopsojo ir nepasirūpino, kad būtų pateiktos. Ji negavo siųsto pranešimo nei paštu nei elektroniniu paštu.
Atsiliepimas
Registrų centras pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad su pateiktu skundu nesutinka. Nurodo, kad, vadovaujantis Registro duomenimis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. nuo 2011 m. liepos 22 d. iki šiol yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Taigi, būdamas Bendrovės direktoriumi jis privalėjo užtikrinti, kad Bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus. Akcentuotina, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Pareiškėjas, būdamas Bendrovės direktoriumi ir atsakingu asmeniu už įmonės dokumentų bei duomenų pateikimą Registro tvarkytojui per nustatytą laikotarpį, nesiėmė atitinkamų veiksmų ir neužtikrino, kad Registro tvarkytojui būtų pateikti 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai laiku. Skundo argumentai, jog Bendrovė nevykdo veiklos ir yra visiškai atsiskaičiusi su kitomis institucijomis (Sodra ir VMI) ir neturi jokių įsiskolinimų, nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas išvengti atsakomybės visiems finansinės atskaitomybės dokumentų laiku nepateikusiems įmonių vadovams – pakaktų motyvuoti įmonės veiklos nevykdymu ir įsiskolinimų nebuvimu. Akcinės bendrovės pareiga teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui, ir vadovo atsakomybė už šios pareigos vykdymą nustatyta ABĮ, kurio nuostatos privalo būti žinomos bet kokios akcinės bendrovės vadovui. Juridinio asmens laikinas veiklos sustabdymas, jei apie tokį yra pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai, yra susijęs su juridinio asmens laikinu atleidimu nuo mokesčių deklaracijų ar kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo mokesčių administratoriui, bet ne Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonei nebevykdant veiklos, jos vadovas turi galimybę ir teisę likviduoti bendrovę, taip išvengiant prievolės teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, priešingu atveju – net jei įmonė ir nevykdo veiklos, jos vadovas nė atleidžiamas nuo pareigos teikti finansinių ataskaitų dokumentus. Nors skunde teigiama, kad Pareiškėjas buvo teikęs prašymą likviduoti Bendrovę, o pats pareiškėjas nebėra Bendrovės direktorius, pažymėtina, kad vadovaujantis Registro duomenimis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nepertraukiamai iki šiol eina UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Priimant Nutarimą vadovautasi aktualiais Registro duomenimis. Taip pat Registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ statusas nėra pasikeitęs, tai nėra likviduojamas juridinis asmuo. Pažymi, kad vadovaujantis ANK 573 straipsnio 1 dalimi, Registrų centro 2025 m. kovo 31 d. lydraščiu Nr. 00-ANR_PR-107953-2025 „Administracinio nusižengimo registro pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo“ Protokolas pareiškėjui buvo išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 21 d. lydraščiu Nr. RC-ANR_O-4060-2025 „Dėl nutarimo, priimto išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, išsiuntimo" Nutarimas Pareiškėjui taip pat buvo išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini), kuris įvestas Administracinių nusižengimų registre kaip kontaktinis pareiškėjo adresas, kurį valstybės informacinėse sistemose ar registruose nurodė pats pareiškėjas. Pažymėtina ir tai, kad teisės aktai neįpareigoja administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos, t. y. Registrų centro, prieš surašant administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, įspėti įmonių vadovus apie laiku nepateiktas finansines ataskaitas. Kaip minėta, įmonės vadovas turi veikti rūpestingai ir kvalifikuotai – tai, be kita ko, reiškia įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai. Tuo tarpu Pareiškėjas siekia perkelti administracinę naštą Registrų centrui, teigdamas, kad Registrų centras iš anksto turėtų tikrinti, ar kiekvienos įmonės vadovas laiku pateikė finansines ataskaitas, o ataskaitų laiku negavus – apie tai įspėti įmonių vadovus. Registrų centrui nėra teisės aktais nustatytos prievolės papildomai informuoti juridinius asmenis ir jų vadovus apie jiems iš įstatymų kylančias pareigas, susijusias su metinių finansinių ataskaitų teikimu, bei su tuo susijusias neigiamas pasekmes – administracinę atsakomybę. Dėl šios priežasties klausimai, susiję su priminimais, raginimais pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas ir negali būti nei atsakomybę šalinanti, nei lengvinanti aplinkybė. Pareiškėjo nuomonė apie priminimo negavimą laikytina bandymu vengti kilusios atsakomybės, o ne objektyviu faktu, galinčiu turėti įtakos sprendžiant juridinio asmens vadovo atsakomybės klausimą. N. S. formuluojamas prašymas „leisti pateikti finansines ataskaitas", kadangi net ir po Protokolo bei Nutarimo surašymo nėra sudarytos jokios kliūtys pateikti finansinių ataskaitų rinkinius. Kita vertus, svarbu pažymėti ir tai, kad apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra pasisakę, kad pavėluotas privalomai teiktinų duomenų valstybiniams registrams pateikimas negali būti apelianto administracinę atsakomybę švelninanti aplinkybė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo Teismo Registrų centro 2025 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1367-2025 palikti nepakeistą ir pareiškėjo M. B. skundo netenkinti (b. l. 30-36).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad M. B. nuo 2011 m. liepos 22 d. iki šiol įregistruotas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b. l. 17-20).
Teismas konstatuoja:
pareiškėjo M. B. skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Nagrinėjamu atveju iš Institucijos 2025 m. gegužės 21 d. nutarimo matyti, kad M. B. nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laikotarpį – ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. – nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. UAB „(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2 bei 3 dalyse. Už šio administracinio nusižengimo padarymą administracinėn atsakomybėn patrauktam M. B. paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur dydžio bauda.
ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
ABĮ 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus atvejus, kai CK 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas pagal įstatymus yra privalomas, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Kai CK 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, jos nepatvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiamas per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
CK 2.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas privalomas pagal įstatymus, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada. Kai į vadovybės ataskaitą (konsoliduotąją vadovybės ataskaitą) pagal įstatymus privaloma įtraukti informaciją tvarumo klausimais (konsoliduotąją informaciją tvarumo klausimais) arba pateikti tvarumo ataskaitą (konsoliduotąją tvarumo ataskaitą), kartu su vadovybės ataskaita (konsoliduotąja vadovybės ataskaita) arba tvarumo ataskaita (konsoliduotąja tvarumo ataskaita) turi būti pateikta tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada ir, kai taikytina, pareiškimas, nurodytas Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme. Juridinio asmens mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita (konsoliduotoji mokėjimų valdžios institucijoms ataskaita), pelno mokesčio informacijos ataskaita ir, kai taikytina, pareiškimas, nurodytas Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, juridinių asmenų registrui teikiami įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
Pareiškėjas tiek teismo posėdžio metu, tiek teismui pateiktame skunde nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo jokios finansinės veiklos nuo 2018 metų, jie yra pateikę prašymą likviduoti įmonę ir išbraukti ją iš sąrašų. Be to, M. B. nebėra įmonės direktorius. Įmonė yra visiškai atsiskaičiusi su Sodra ir VMI bei neturi jokių įsiskolinimų. Pažymi, kad jis negavo jokio pranešimo ar įspėjimo iš Registrų centro nei raštiško nei telefonu dėl esamos situacijos. Paskambinus į Registrų centrą, paaiškėjo, kad informacija buvo siųsta senais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktais, kurių jis nebeturi ir nebevaldo. Jis yra pasiekiamas tik asmeniniu paštu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktais, todėl siųstas pranešimas sumokėti 300 Eur baudos jo nepasiekė. Jis pranešimą apie paskirtą baudą gavo tik 2025 m. birželio 30 d. Teismas tokius pareiškėjo M. B. argumentus vertina kaip nepagrįstus.
Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad M. B. nuo 2011 m. liepos 22 d. iki šiol įregistruotas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b. l. 17-20). Taigi, būtent M. B. nutarime nurodytu laikotarpiu buvo įmonės direktoriumi, todėl jis turėjo veikti ir veikė kaip įmonės direktorius ir pagrįstai buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn nagrinėjamoje byloje. M. B. buvo ir iki šiol yra nurodomas registre kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo pateiktas jo prašymas atsistatydinti iš vadovo pareigų, kaip tai numato teisės aktų reikalavimai, todėl jis turėjo elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Teismas pažymi, kad įmonės vadovui keliami rūpestingumo, atidumo ir apdairumo reikalavimai taikytini ne tik priimant verslo sprendimus, bet ir sprendžiant vadovo atšaukimo, atleidimo bei atsistatydinimo klausimus. Pabrėžtina, kad atsakomybė už įstatymuose nustatytų pareigų nevykdymą, atliekamą įmonės vardu, tenka įmonės vadovui kaip juridinio asmens atstovui. Vadovas išlieka atsakingas už įmonės veiklos organizavimą ir teisinių prievolių vykdymą (CK 2.87 straipsnio 1 ir 7 dalys). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pats pareiškėjas neginčijo ir pripažino aplinkybę, jog pats pražiopsojo ir nepasirūpino, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys būtų pateiktas. Teismui nekyla abejonių dėl M. B. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir yra įrodyta visiškai (tiek veikos objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai).
Teismas pažymi ir tai, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Akcinės bendrovės pareiga teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui, ir vadovo atsakomybė už šios pareigos vykdymą nustatyta ABĮ, kurio nuostatos privalo būti žinomos bet kokios akcinės bendrovės vadovui. Juridinio asmens laikinas veiklos sustabdymas, jei apie tokį yra pranešta Valstybinei mokesčių inspekcijai, yra susijęs su juridinio asmens laikinu atleidimu nuo mokesčių deklaracijų ar kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo mokesčių administratoriui, bet ne Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Įmonei nebevykdant veiklos, jos vadovas turi galimybę ir teisę likviduoti bendrovę, taip išvengiant prievolės teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, priešingu atveju – net jei įmonė ir nevykdo veiklos, jos vadovas nė atleidžiamas nuo pareigos teikti finansinių ataskaitų dokumentus.
Taip pat pareiškėjas M. B. teigė, kad negavo nei pranešimo nei protokolo su administraciniu nurodymu administracinio nusižengimo byloje, tačiau teismas su tokiu pareiškėjo argumentu negali sutikti. Iš teismui pateiktų administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad protokolas pareiškėjui buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)– tuo pačiu adresu, kuriuo vėliau buvo išsiųstas ir nutarimas (b. l. 5). Be to, pranešimas „Dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo“ buvo išsiųstas ir pareiškėjo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (b. l. 13). Iš bylos medžiagos matyti, kad protokolas buvo siųstas pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu, ir nėra jokių objektyvių įrodymų, jog jis laiško nebūtų gavęs. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo turi būti atsakingas, atidus, nesielgti pasyviai. Nors pareiškėjas skunde ir nurodė, kad Institucijos siųsto administracinio nusižengimo protokolo ir pranešimo jis negavo, tačiau aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dokumentai buvo siunčiami ir įteikti tinkamai ANK nustatyta tvarka ir pagrindais (ANK 573 straipsnis).
Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuoja ANK 573 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. ANK 573 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, kai asmens elektroninio pašto adresas yra nurodytas viešuose registruose, juo galima siųsti procesinius dokumentus administracinio nusižengimo byloje. Būtent tai ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Siunčiant procesinius dokumentus išviešintu įmonės vadovo elektroninio pašto adresu nebuvo reikalingas atskiras pareiškėjo sutikimas gauti siunčiamus dokumentus tokiu būdu. Institucija taip pat neprivalėjo siųsti dokumentų pareiškėjui registruota pašto siunta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Pastebėtina, kad, jei elektroninio pašto adresas būtų klaidingas ar nenaudojamas, laiškas automatiškai būtų grąžintas siuntėjui, tačiau šiuo atveju pranešimas buvo išsiųstas. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas M. B. jam siųstų elektroninių laiškų negavo, todėl teismas konstatuoja, kad pranešimas, administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas pareiškėjui buvo išsiųsti laikantis teisės aktų reikalavimų.
Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą. Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024).
Teismas pažymi, kad visuma aplinkybių leidžia spręsti, kad šioje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra pagrindo M. B. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, M. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – bauda, ir Institucija, skundžiamu nutarimu nustatydama baudos dydį, tinkamai ją individualizavo, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skyrė jam šiek tiek didesnę nei minimalią administracinę nuobaudą – 615 Eur dydžio baudą. Teismas, atsižvelgdamas į jau aptartas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir įvertinęs tai, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam turėtų būti švelninama taikoma bauda, sprendžia, kad šis pareiškėjo prašymas nepagrįstas.
Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą administracinį nusižengimą, Registrų centro specialistė, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas pagal ANK negali būti laikomas mažareikšmiu dėl įmonių finansinės atskaitomybės pateikimo svarbos visai šalies ūkio sistemai, už šio nusižengimo padarymą yra numatyta griežta administracinė atsakomybė, kuri šiuo atveju pagrįstai ir taikoma šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti Registrų centro 2025 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1367-2025 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo M. B. skundo netenkinti.
Valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1367-2025 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.