Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-09-03 · Baudžiamoji byla Nr. T-489-805/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-41-962/2016Nutartis · 2016-03-24Alytaus apylinkės teismas
  2. T-103-962/2016Nutartis · 2016-09-21Alytaus apylinkės teismas
  3. T-11-962/2017Nutartis · 2017-02-28Alytaus apylinkės teismas
  4. T-79-962/2017Nutartis · 2017-08-30Alytaus apylinkės teismas
  5. T-489-805/2019Nutartis · 2019-09-03Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-03
Bylos Nr.
T-489-805/2019
Teisminio proceso Nr.
1-80-1-00022-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Advokatai
Vytautas Aliuškevičius
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. T-489-805/2019Teisminio proceso Nr. 1-80-1-00022-2014-1Procesinio sprendimo kategorija:1.1.14; 2.10.12; 2.3.2.2.12(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 3 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Rasai Urbienei,

asmeniui, kuriam prašoma nutraukti priverstinį ambulatorinį gydymą L. V., gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui,

Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovei A. T.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro komisijos priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo aktą dėl L. V. priverstinio gydymo ir stebėjimo nutraukimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose gautas Viešosios įstaigos Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro komisijos priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo aktas dėl L. V. priverstinio gydymo ir stebėjimo, kuriuo prašoma L. V. nutraukti priverstinį ambulatorinį gydymą ir stebėjimą. Nurodoma, kad L. V. lankosi Prienų Psichikos sveikatos centre, vartoja jai paskirtus vaistus, kritika ligos atžvilgiu išlieka dalinė, priverstinio gydymo bei stebėjimo taisyklių nepažeidinėja, per paskutiniuosius dvylika mėnesių stacionarinis gydymas netaikytas, psichinė būklė patenkinama. Taikant medikamentinį gydymą pasiekta dalinė remisija.

Teismo posėdžio metu Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovė A. T. prašė nutraukti priverstinį ambulatorinį gydymą ir stebėjimą L. V., kadangi L. V. reguliariai lankosi gydymo įstaigoje, yra gydoma daugiau nei dešimt metų, nuolat vartoja vaistus, šiuo metu pasiekta ilgalaikė remisija, visiškai pasveikti negali. Pacientė alkoholio nevartoja, kadangi nėra sūnaus, kuris išvykęs į užsienį, ir kuris įtakodavo jai alkoholio vartojimą, socialiai ji nepavojinga.

Asmuo, kuriam prašoma nutraukti priverstinį ambulatorinį gydymą L. V. teismo posėdžio metu neprieštarauja, jog gydymas būtų nutrauktas. Paaiškino, kad jaučiasi gerai, nuolat vartoja dviejų rūšių vaistus, juos geria du kartus per dieną. Gyvena viena, sūnus užsienyje. Jos atžvilgiu jokių pažeidimų nefiksuota.

Asmens, kuriam prašoma nutraukti priverstinį ambulatorinį gydymą L. V. gynėjas advokatas Vytautas Aliuškevičius sutiko, kad L. V. būtų nutrauktos paskirtos medicininės priemonės, kadangi L. V. sveikata pagerėjo, šiuo metu stebėjimas nereikalingas, nes pastoviai naudoja vaistus, nėra agresyvi, nėra aplinkos, kuri įtakotų vartoti alkoholinius gėrimus, kas praeityje turėjo įtakos elgesiui.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašo L. V. nutraukti priverčiamosios medicinos priemonės – priverstinio gydymo ambulatorinio stebėjimo sąlygomis taikymą, kadangi L. V. sveikatos būklė pagerėjo, ji reguliariai lankosi psichikos centre, liga yra ilgalaikėje remisijoje.

Teikimas tenkintinas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad asmenys, sergantys psichikos ligomis, yra itin pažeidžiami, taigi bet koks jų teisių apribojimas turi būti griežtai tikrinamas, ir tik labai svarios priežastys (motyvai) gali pateisinti tokį apribojimą (Mifobova v. Russia). Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą laisvė gali būti apribota, atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo yra psichiškai nesveikas; psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kad dėl to būtų būtinas priverstinis gydymas; besitęsiančio laisvės atėmimo pagrįstumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas asmeniui išlieka ir toliau (Liuiza v. Lithuania, no. 13472/06, judgment of 31 July 2012). Dėl antrosios nurodytos sąlygos pažymėtina, kad psichiškai nesveiko asmens laisvės atėmimas gali būti būtinas ne tik tuo atveju, kai jam reikia gydymo, vaistų ar kitos klinikinės priežiūros siekiant jį išgydyti arba pagerinti jo būklę, bet ir tuo atveju, kai asmeniui reikia kontrolės bei priežiūros siekiant neleisti jam, pavyzdžiui, padaryti žalos sau ar kitiems (žr. ten pat).

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Pažymėtina, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 1 dalis). Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BPK 405 straipsnio 2 ir 3 dalys, BK 98 straipsnio 6 dalis). Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą tik asmeniui, kurio sveikatos būklė nepasikeitė. Taigi, įstatymas nenumato jokių kitų aplinkybių, o tik gydomo asmens sveikatos būklės nepasikeitimą kaip būtiną sąlygą tęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Prienų rajono apylinkės teismo (nuo 2018 m. sausio 1 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai) 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi L. V. už visuomenei pavojingų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo taikyta priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis L. V. pratęsė, o 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeitė į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. 2016 m. kovo 24 d., 2016 m. rugsėjo 21 d., 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. rugpjūčio 30 d. Prienų rajono apylinkės teismo, 2018 m. kovo 7 d., 2018 m. rugsėjo 5 d. bei 2019 m. kovo 4 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimis L. V. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas pratęstas.

Byloje pateikta psichologinio tyrimo išvada patvirtina, kad L. V. atliktas stebėjimas priverstinio ambulatorinio gydymosi laikotarpiu Prienų psichikos sveikatos centre. Atitinkamo laikotarpio bėgyje buvo taikomos individualios konsultacijos / interviu / stebėjimas ir tyrimo metodikų taikymas. Pacientei (duomenys neskelbtini).

Iš VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovės paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad L. V. sveikatos būklė vartojant vaistus ženkliai pagerėjo, taikant medikamentinį gydymą pasiekta ilgalaikė remisija. Pažymėtina, kad byloje duomenų, jog L. V. per praėjusį laikotarpį būtų padariusi naujų nusikalstamų veikų dėl ko būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai jos atžvilgiu, ar būtų buvusi bausta administracine tvarka, nėra. Kaip teismo posėdyje nurodė VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro atstovė per paskutinius dvylika mėnesių stacionarinis gydymas L. V. netaikytas, ji nuolat vartoja paskirtus vaistus, reguliariai lankosi pas gydytojus.

Kaip minėta, įstatymas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą sieja su asmens pasveikimu arba sveikatos būklės pagerėjimu ir pavojingumo išnykimu. Pastebėtina ir tai, kad įstatymas neįpareigoja vertinti galimo sveikatos pablogėjimo perspektyvų. Įstatymas neįtvirtina ir laiko tarpo, kurį turi gydytis asmuo tam, kad atsirastų galimybė naikinti paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę. Šiuo atveju išnagrinėjus baudžiamosios bylos duomenis, gautą Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro komisijos aktą, psichologinio tyrimo išvadą, išklausius sveikatos priežiūros įstaigos atstovės paaiškinimus dėl ilgalaikės remisijos ir psichinės būklės stabilizavimosi, nenustačius, kad komisijos akte ir psichologinio tyrimo išvadoje pateikiama informacija apie L. V. psichikos būklę yra neobjektyvi ir neatitinkanti tikrovės, taip pat išklausius kitų proceso dalyvių pasisakymus teismo posėdyje, konstatuotina, kad nors asmuo, pagal ligos diagnozę, visiškai nepasveiko, tačiau L. V. sveikatos būklė vartojant skirtus vaistus pastaruoju metu yra ženkliai pagerėjusi, psichinė sveikata stabilizavosi, liga yra remisijoje, alkoholio ji nevartoja, pavojingumas išnyko, ji gali toliau gydytis savarankiškai, todėl tęsti priverstinį gydymą L. V. yra netikslinga, nes tai sąlygotų neproporcingą jos teisių ribojimą. Tai atitinka ir teismų praktiką (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. nutartis byloje Nr. 1S-56-383/11, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, bylos Nr. T-7-369/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis, bylos Nr. Nr. T-261-576/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai ir esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms asmeniui taikomą stebėjimo režimą nutrauki, Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro prašymas dėl priverstinio ambulatorinio gydymo bei stebėjimo nutraukimo L. V. tenkintinas (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

VšĮ Prienų rajono Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro teikimą tenkinti.

L. V. taikytas priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Prienų pirminės sveikatos priežiūros centro Prienų rajono psichikos sveikatos centre nutraukti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė