- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-28
- Bylos Nr.
- 1-999-929/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55161-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Nukentėjusysis
- E. S.
- Advokatai
- Snieguolė Mažeikienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus m. sav., aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniku, teistas: 2011 m. gruodžio 1 d. Vilniaus m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. 2015 m. spalio 4 d., apie 20.00 val., bute, adr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine E. S. metu, spjovė jai į veidą, rankomis griebė jai už plaukų ir iš virtuvės tempė prie įėjimo į butą durų, tokiu būdu smurtaudamas sugyventinei E. S. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. R. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jie su sugyventine E. S. yra išsiskyrę, tačiau rūpinasi bendrais vaikais. Bute yra du kambariai, bet jis ten gyventi negali, butas priklauso jo šeimai. E. S. yra jo vaikų motina, todėl jos išvaryti negali. Iš jos pusės pastoviai būdavo isterijos. 2015-10-04 su vaikais grįžo apie 20.00 val. iš sodybos, atėjo į butą (duomenys neskelbtini). E. S. gulėjo lovoje užsidegusi žvakę. Paskui prasidėjo konfliktas, isterija, kad ji nori nusižudyti, išeis pas mamą, paliks vaikus. Tada prasidėjo riksmai, isterija, ji atsikėlė iš lovos, pradėjo puldinėti, viskas vyko prie vaikų. Nežinojo, ką daryti, neramu buvo palikti vaikus vienus, bandė raminti, susitarti. Spjovė simboliškai, kad nusiramintų, tačiau isterija tęsėsi. Paėmė jos telefoną nuo virtuvės stalo, norėjo kreiptis pagalbos 112. Vienoje rankoje laikė telefoną, kita stvėrė už plaukų, kad nepaimtų peilio, kad nurimtų. Nežinojo, ką daryti, paskambinti negalėjo. Davė jai telefoną, sakė, kad pati skambintų. Jis paėmė mergaitę ant rankų, ji paskambino 112, nurimo. Spjūvis buvo simbolinis, kad ją nuramintų. Sugriebė E. S. už plaukų, jie buvo surišti į kuodą. Laikė už plaukų, kol vyko abipusis susistumdymas. Laikė, kad neapdraskytų, tai truko apie 1 min. Kai laikė už plaukų, ji nieko nesakė, kad skauda, buvo isterijoje. Iš jos pusės buvo puolimas, todėl už plaukų sugriebė spontaniškai. Kitokių fizinio pobūdžio veiksmų E. S. atžvilgiu neatliko. Nukentėjusiosios nemušė, jokių muštynių nebuvo. Jis buvo ramus, isterijų nekėlė. Konfliktą pradėjo E. S., kaltina, kad jis bendrauja su žmonėmis kurie jai nepatinka. Tokia jos būklė tęsiasi senai.Gailisi, kad ją už plaukų paėmė ir pirmasis policijos neiškvietė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji E. S. paaiškino, kad 2015-10-04 A. R. su vaikais išvyko grybauti. Ji jam ne kartą skambino, tačiau telefonas buvo išjungtas. Grįžus prie jos pribėgo S. ir pasakė, kad buvo su ta bloga aukle. Iš jo elgesio ji nesupranta, ar jie kartu, ar atskirai. Kilo klausimai, kas ta auklė, kaip vaikai. Išlipo iš lovos, virtuvėje šnekėjosi. Su juo aiškinosi, kalbėjo, jautė nuoskaudą dėl santykių su kitom moterims, dėl išdavystės. Jų santykiai nebuvo nutrūkę. Dėl to ir buvo tos isterijos. Jis U. laikė ant rankų ir spjovė į veidą, griebė už plaukų, išvarinėjo ją iš namų. A. R. buvo blaivus. Nuo virtuvės iki lauko durų apie 3 m. Jis ją tempė už plaukų, jis nesipriešino. Ji ant A. R. nešoko, telefoną kažkaip pasiėmė, bet ne iš jo rankų, gal iš kambario ar virtuvės. Vaikai pradėjo rėkti, tada A. R. ją paleido, ir ji išsikvietė pagalbą. Jis jos telefono nebuvo paėmęs. Jos plaukai buvo susukti į kuodą, kai tempė už plaukų jautė skausmą. Bute (duomenys neskelbtini) g. jis po to įvykio nesilanko.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. Č. parodė, kad buvo šeimyninis konfliktas, kaltinamąjį išvežė į komisariatą. Nukentėjusioji parašė pareiškimą, ant jos kūno smurto požymių nesimatė. Pagalbą iškvietė nukentėjusioji, lyg sakė, kad senai vyksta konfliktai. Detaliau įvykio aplinkybių neatsimena, jos nurodytos jo tarnybiniame pranešime. Kaltinamasis sakė, kad konfliktai būna dažni. Jei nevežė į komisariatą abiejų konfliktuojančių pusių, tai pareiškimą norėjo rašyti viena pusė. Kaltinamasis pareiškimą galėjo ir vėliau komisariate parašyti.
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio J. Č. 2015 m. spalio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2015 m. spalio 4 d., apie 20.35 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), smurtauja vyras, įvykio vietoje pranešėja E. S. paaiškino, kad jos sugyventinis A. R. grįžęs namo pradėjo konfliktuoti, griebė už plaukų. (b. l. 20).
E. S. 2015 m. spalio 4 d. pareiškime nurodoma, kad 2015 m. spalio 4 d. jos sugyventinis A. R. grįžo namo, pradėjo konfliktuoti, griebė už plaukų, vijo iš buto (b. l. 1).
2015 m. spalio 8 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra „MP3 Format Sound“ tipo laikmena, kurioje yra užfiksuotas garso įrašas, apžiūros protokole pateiktas BPC darbuotojos ir skambinančios moters, kuri informavo apie įvykį, adresu (duomenys neskelbtini), pokalbio išrašas (b. l. 9-11).
2015 m. gruodžio 30 d. akistatos protokole užfiksuota, kad akistatos metu nukentėjusioji E. S. parodė, kad 2015 m. spalio 4 d. buvęs sugyventinis grįžo namo, vaikai pradėjo pasakoti, kad A. buvo susitikęs su moterimi, jai tai nepatiko, todėl ji su A. pradėjo žodinį konfliktą, tada A. jai spjovė į veidą, koridoriuje jis ją paėmė už plaukų ir pradėjo tempti iki lauko durų, vaikai pradėjo verkti, tada A. ją paleido. A. R. akistatos metu parodė, kad E. parodymus suprato, tačiau su jais nesutinka, viskas buvo kitaip. Jis parodė, kad dukra S. pasakė, kad sodyboje buvo bloga auklė, tada E. supyko, jai prasidėjo isterija, jie konfliktavo, konflikto metu jis jai spjovė į veidą, tai buvo simbolinis spjovimas, kuris reiškė, kad E. atstotų, kad nutrauktų konfliktą, tačiau konfliktas nesibaigė. Jis paėmė jos mobiliojo ryšio telefoną, norėjo paskambinti policijai, E. šoko ant jo norėdama išgriebti telefoną, tuomet, kai E. šoko ant jo, jis dešine ranka paėmė ją už plaukų, kurie buvo surišti į kuodą, jis ją laikė, nuo jų muistymosi jie vaikščiojo pirmyn atgal. E. S. paaiškino, kad A. R. parodymus suprato, ji nepamena, kad būtų šokusi ant A., norėdama išplėšti iš jo mobiliojo ryšio telefoną. A. R. ir E. S. pasiliko prie savo parodymų (b. l. 45-46).
Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogui, be kita ko, sukeliamas fizinis skausmas. Fizinis skausmas - tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją. Nustatant fizinį skausmą nėra būtini padariniai – asmens sužalojimas, susargdinimas.
A. R. kaltinamas tuo, kad spjovė nukentėjusiajai E. S. į veidą, rankomis griebė jai už plaukų ir iš virtuvės tempė prie įėjimo į butą durų, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka bet kokio fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014).
Motyvuojamoji dalis
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus nustatė, kad kaltinamasis 2015 m. spalio 4 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) vieną kartą spjovė nukentėjusiajai E. S. į veidą, tačiau toks veiksmas, nors ir yra netinkamas, žeminantis nukentėjusiosios orumą bei sukeliantis jai neigiamus išgyvenimus, neatitinka BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties, nes tokiu veiksmu fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Taip pat byloje nustatyta, kad konflikto metu kaltinamasis buvo sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų. A. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad E. S. sugriebė už plaukų spontaniškai, siekdamas, kad ši nusiramintų, norėdamas išvengti tolimesnių neadekvačių jos veiksmų. Už plaukų nukentėjusiąją laikė apie vieną minutę, fizinio skausmo sukelti jai nenorėjo. Tuo tarpu nukentėjusioji E. S. nurodė, kad A. R. ją tempė už plaukų apie tris metrus, nuo virtuvės iki lauko durų ir vijo iš namų.
Teismo vertinimu, šioje byloje kaltinamojo kaltė tempus nukentėjusiąją už plaukų iš virtuvės prie įėjimo į butą durų, ir tokiu būdu sukėlus jai fizinį skausmą, grindžiama iš esmės nukentėjusiosios E. S. parodymais kurių kiti bylos duomenys nepatvirtina, o pagal BPK 301 str. 2 d. apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien nukentėjusiųjų parodymais. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014).
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. Č. patvirtino, kad buvo nuvykęs pagal įkvietimą adresu (duomenys neskelbtini) dėl smurto šeimoje, nukentėjusioji E. S. paaiškino, kad A. R. ją griebė už plaukų, jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno jis nematė. Tačiau šis liudytojas paties konflikto nematė, tarnybinį pranešimą jis surašė iš nukentėjusiosios paaiškinimų. Kitų nesuinteresuotų liudytojų, kurie galėtų patvirtinti kaltinime nurodytas aplinkybes, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. R. neneigia, kad buvo sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų, tačiau nurodo kitokias nei nukentėjusioji šio fizinio sąlyčio aplinkybes. Byloje neginčijamai nustatyta, kad konfliktą pradėjo pati nukentėjusioji. E. S. apklausiama akistatos metu parodė, kad sutinka su tuo, jog A. grįžus su vaikais ji pradėjo isterikuoti. Nepamena, kad būtų šokusi ant A. norėdama išplėšti iš jo mobiliojo ryšio telefoną, negali pasakyti kaip telefonas atsirado pas ją (b. l. 46). Kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad jam grįžus namo su vaikais E. S. prasidėjo isterija, ji pradėjo jam priekaištauti ir konfliktuoti, nukentėjusioji iš esmės patvirtino ir teisme. Ji papildomai paaiškino, kad jaučiasi netikra dėl santykių su kaltinamuoju, nori kad jis rūpintųsi ja ir vaikais, jai skaudu, kad pastarasis bendrauja su kitomis moterimis, dėl to tarp jų dažnai kyla konfliktai. Liudytojas J. Č., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą A. R. buvo ramus, o E. S. - truputį isteriška (b. l. 22). Be to, sakydama baigiamąją kalbą E. S. akcentavo, kad nori susitaikyti su kaltinamuoju, surašyti taikos sutartį, tačiau tikėjosi, kad kaltinamasis pirmas parodys iniciatyvą ir apie tai kalbės.
Teismas, įvertinęs visus paminėtus nukentėjusiosios E. S. parodymus, daro išvadą, kad jos parodymai yra nenuoseklūs, todėl jais grįsti A. R. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį nėra pagrindo. Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma neduoda pagrindo A. R. veiksmus vertinti kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. Ši nusikalstama veika yra padaroma tik tyčia, todėl vien aplinkybės, kad kaltinamasis sugriebė nukentėjusiajai už plaukų nustatymo faktas negali pagrįsti šios veikos inkriminavimo. Abipusio konflikto metu galimai ginantis nuo kitos konflikto pusės neteisėtų veiksmų (kurie nebūtinai turi pasireikšti fiziniu smurtu) padarytas fizinis poveikis, kuriuo sukeliamas fizinis skausmas, nelaikytinas nusikalstama veika, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 140 str. Kita vertus, byloje esančiais objektyviais įrodymais nenustatyta, jog nukentėjusioji būtų aiškiai išreiškusi fizinio skausmo pojūtį, jokie sužalojimai jai nebuvo nustatyti. Vertinant byloje esančius įrodymus, atsižvelgtina į visą nusikalstamos veikos kontekstą – A. R. ir E. S. yra sugyventiniai, nnukentėjusioji teisme nurodė, kad šiuo metu, jos iniciatyva, tarp jos ir kaltinamojo vyksta teismo procesai dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ši aplinkybė nustatyta ir iš teismų sistemos LITEKO duomenų. Taigi, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra susiklostę konfliktiški santykiai, kas turi reikšmės vertinant jų parodymų patikimumą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai nepatvirtina, jog buvo padaryta veika, turinti fizinio skausmo sukėlimo požymių, todėl kaltinamasis A. R. pagal BK 140 str. 2 d. išteisintinas.
2015 m. spalio 5 d. nutarimu kaltinamajam A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32-34), naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 str.) – vokas su kompaktiniu disku su BPC garso įrašais (b. l. 11), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 str.,
nusprendžia:
A. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, voką su kompaktiniu disku su BPC garso įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.